Maltoje susitiko Europos kultūros paveldo vadovų forumo nariai
Maltos sostinėje Valetoje rugsėjo pabaigoje vyko 19-oji Europos kultūros paveldo vadovų forumo (EHHF) organizuota Valetos konvencijai skirta konferencija „The Valletta Convention: 30 years in Practice“, kurioje dalyvavo ir KPD direktorius Vidmantas Bezaras bei KPD Veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Dediala. Forumą organizavo Maltos Kultūros paveldo superintendencija (Sovrintendenza tal-Patrimonju Kulturali). Forumas vyko Viduržemio konferencijų centre (The Mediterranean Conference Centre (MCC).
Pažymint 30-ąsias peržiūrėtos 1992 m. Valetos konvencijos įsigaliojimo metines, šių metų EHHF pagrindinė tema buvo Valetos konvencijos įgyvendinimas Europos šalių praktikoje, nes ši konvencija tebėra kertinis Europos archeologinės politikos ir paveldo valdymo akmuo. Europos kultūros paveldo vadovų forumas buvo puiki proga įvertinti Valetos konvencijos poveikį, nuolatinį aktualumą ir ateitį sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame archeologinio paveldo apsauga tampa vis sudėtingesnė dėl intensyvios urbanizacijos, sparčios statybų sektoriaus raidos bei globalinio atšilimo ir kitų reiškinių.
Ratifikavus 46 valstybėms, Valetos konvencija reikšmingai paveikė archeologijos teisinius, disciplininius ir administracinius rėmus. Ji skatino prevencinę archeologiją, tarptautinį bendradarbiavimą ir glaudesnę paveldo integraciją į planavimą bei plėtrą. Svarbiausia, kad Valetos konvencija padėjo pakeisti archeologiją iš siauro specialistų užsiėmimo į bendrą visuomenės atsakomybę, plėtojant prieinamumą, švietimą ir bendruomenių įtraukimą. 1992 metų pataisytą Europos archeologijos paveldo apsaugos (Valetos) konvenciją Lietuva ratifikavo 1999 m.
Valetos konvencija nustatė naujus pagrindinius teisinius standartus Europai, kuriuos valstybės narės turėjo taikyti savo nacionalinėje politikoje, paskatino informacijos apie archeologijos paveldą kaupimą ir sisteminimą taip, kad ji būtų geriau perteikiama vystytojams; administracinių struktūrų, kurios sugebėtų valdyti plėtros projektus (įskaitant ir archeologijos paveldo valdymą) įsteigimą; teisės aktų, integruojančių archeologijos paveldą į teritorijų planavimo procesą, priėmimą; naujų reikalavimų plėtros projektams įteisinimą; visuomenės švietimą apie archeologijos paveldą kaip Europos kultūrinio identiteto dėmenį. Praėjus trims dešimtmečiams, 19-ajame EHHF buvo klausta: kokią vietą paveldosaugoje užima Valetos konvencija? Ar jos principai vis dar veiksmingai, aktualūs ir mus veda į priekį?
Konferencijoje skaityti pranešimai:
Dr. Adrian Olivier. „The Valletta Convention 30 Years on: Insights and New Horizons“,
Marjolein Verschuur. „Shaping our Past and Present: The Use and Relevance of the Valletta Convention for Archaeological Heritage Management in Addressing Contemporary Challenges“,
Prof. Joann Cassar. „Challenges and Insights into Preserving World Heritage Sites“,
Joseph Magro Conti. „Challenges ans Insights into Sustainable Development and Archeology“.
Pagrindinėje sesijoje kiekviena valstybė narė pristatė pagrindinius Valetos konvencijos įgyvendinimo savo šalyje pavyzdžius formatu „4 skaidrės/4 minutės“, taip pat vyko teminių grupių diskusijos (3 temos, 6 grupės) temomis „Storage, Logistics, and Financing of Archaeological Research and Conservation“, „Preservation, Public Sentiment, and NIMBYism“, „Knowledge Production and Dissemination - How Do We Keep Track of It All?“. Grupių moderatoriai vėliau apibendrino pagrindines mintis.
EHHF plenarinėje sesijoje pristatyta metų ataskaita. Kelių valstybių vadovai pristatė savo šalių aktualiausias naujienas. Didelis dėmesys buvo skirtas praktinėms Valetos konvencijos principams, tokiems, kaip archeologijos paveldo objektų apsaugos būdo pasirinkimo – konservavimo (išsaugojimo in situ) arba apsaugos „dokumentuojant“ (t. y. atliekant archeologinius (ardomuosius) tyrimus) – būdui, atsižvelgiant į globalinio atšilimo tendencijas, kai archeologijos paveldo objektai yra paveikiami gamtos reiškinių, o finansinė tokių objektų saugojimo našta yra per didelė, tad kiek dar aktualus in situ saugojimas, atsižvelgiant į gamtos bei sparčius urbanizacijos procesus.
EHHF organizatoriai forumo dalyvius vedėsi į kelias pažintines ekskursijas, kuriose profesionalūs gidai ir muziejininkai pristatė Nacionalinį archeologijos muziejų, Valetos Šv. Jono katedrą (malt. Kon-Katidral ta' San Ġwann), Didžiojo magistro rūmus bei buvo suteikta galimybė aplankyti UNESCO pasaulio paveldo vietoves – Hagar Qim (malt. Ħaġar Qim) ir Mnajdrą (malt. L-Imnajdra).
2026 m. (20-ojo suvažiavimo) EHHF organizavimas perduotas Kroatijos atstovams. Numatyta, kad kitas EHHF vyks 2026 m. gegužės 20–22 dienomis Kroatijos sostinėje Zagrebe, kuriame pagrindinė tema bus skirta paveldo atsparumui grėsmių (klimato kaitos, karo, natūralių gamtos reiškinių) akivaizdoje.
Apie Valetos konvenciją: https://www.coe.int/en/web/culture-and-heritage/valletta-convention
Apie EHHF plačiau: https://kpd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tarptautiniai-rysiai/europos-kulturos-paveldo-vadovu-forumas/
EHHF vyko Viduržemio konferencijų centre (The Mediterranean Conference Centre (MCC). Organizatorių nuotrauka
Atnaujinimo data: 2025-10-20
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas