Dažniausiai užduodami klausimai

Paraiškas gali teikti tik juridiniai asmenys: viešosios įstaigos, asociacijos, draugijos, mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės ir t.t.

Tam, kad atitiktų administracinius reikalavimus tiek paraiška, tiek sąmata turi būti pasirašyti ir įstaigos/organizacijos vadovo, ir finansininko/buhalterio.

Tokiu atveju vietoje finansininko/buhalterio antrą kartą pasirašo įstaigos/organizacijos vadovas, parašu patvirtindamas, kad sąmatoje pateikta finansinė informacija yra teisinga.

Toks garantinis raštas yra būtinas, išskyrus atvejį, kai projektą kofinansuoja paraiškos teikėjas. Garantinis raštas rašomas ant firminio blanko. Turėtų būti antspauduotas, pasirašytas. Tai yra teisinis dokumentas, kuriuo konkreti organizacija arba asmuo įsipareigoja nurodytą sumą skirti konkretaus projekto įgyvendinimui. Rėmėju gali būti tiek organizacija, tiek UAB, tiek privatus asmuo.

Jeigu darbu, prekėmis ar paslaugomis prie projekto  prisideda pats paraiškos teikėjas, prisidėjimą reikia įvertinti pinigine suma ir įrašyti į paraiškos sąmatą. Jei prisideda projekto partneris – pateikiamas atskiras garantinis raštas, suma įtraukiama į bendrą projekto sąmatą.

Paraiškų skaičius nėra ribojamas. Rekomenduojama 1 prioritetui teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

Finansavimo skyrimas kultūros keliams, Kultūros kelių Lietuvoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo Tvarkos apraše nenumatytas.

Kultūros kelias teikiamas lygmens nustatymui ir sertifikavimui turi atitikti Kultūros kelių Lietuvoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo Tvarkos aprašo II skyriuje nurodytus kriterijus.

Išduotas sertifikatas galioja tris metus. Pasibaigus Sertifikato galiojimui, kultūros kelio operatorius turi teisę Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti naują paraišką.

Pagal Tvarkos aprašą, sertifikuotų kultūros kelių operatoriai kasmet iki einamųjų metų lapkričio 20 d., pagal Departamento direktoriaus nustatytus reikalavimus, teikia informaciją Departamentui apie pasiektus veiklos rezultatus.

Išduotas sertifikatas oficialiai nustato kultūros kelio lygmenį ir liudija apie atitikimą kriterijams, taip suteikdamas galimybes kreiptis į įvairius fondus, skiriančius finansavimą sertifikuotiems kultūros keliams.

Kompensacijos išmokamos už taikomuosius tyrimus, reikalingus tvarkybos darbų projektui parengti (100 proc.), tvarkybos darbų projektų parengimą  (medinių kultūros paveldo objektų – nuo 50 iki 70 proc., mūrinių – nuo 30 iki 50 proc.), avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbus (medinių kultūros paveldo objektų – nuo 50 iki 70 proc., mūrinių – nuo 30 iki 50 proc.).

Tvarkybos darbų  išlaidos kompensuojamos privatiems kultūros paveldo objektų valdytojams, kai jiems priklausantys kultūros paveldo objektai yra paskelbti valstybės saugomais ir prieinami visuomenei.  Lankymo sąlygos nustatomos Apsaugos sutartimi.

Privačių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai kompensuojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintomis taisyklėmis:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.254888/NCgLzXUDCa?jfwid=-9086hbnjg

Kompensacijos išmokamos, jei skelbiant saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, nustatyti ar sugriežtinti veiklos apribojimai, draudžiantys anksčiau vykdytą veiklą, realiai sumažina kultūros paveldo objekto valdytojo gaunamą naudą.

Kompensacijos  išmokamos, vadovaujantis Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo už veiklos apribojimus skelbiamų saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.257990/zNeAxmFZBE?jfwid=

Kompensacijos (nuo 50 iki 70 proc.) išmokamos už kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų išlaidas, taip pat už apsaugos priemonių įrengimą.

Kilnojamųjų kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo,  konservavimo, restauravimo darbų išlaidos kompensuojamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinta tvarka:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.344280/DlrLuBhdsy?jfwid=

Leidimas laikinai ar nuolat išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus iš Lietuvos Respublikos (Europos bendrijos teritorijos) išduodami Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. 1424, nurodytiems daiktams.  

Prašymai išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus teikiami per KPEPIS sistemą. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, nurodyti Leidimo išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus iš Lietuvos Respublikos (Europos Bendrijos teritorijos) pildymo, įforminimo ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo kontrolės pagal leidimus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. ĮV-444 7 punkte.

Departamentas, gavęs bei įvertinęs Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tarybos išvadą bei prašyme pateiktus dokumentus, priima sprendimą dėl leidimo išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus išdavimo. Paslaugos terminas iki 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Už leidimo išdavimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1442 4.555 punkte nustatyto dydžio rinkliava. Įmokos pavadinimas – už leidimo išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus išdavimą, įmokos kodas 5762.

Licencija prekiauti antikvariniais daiktais (toliau – Licencija) gali būti išduodama juridiniam ar fiziniam asmeniui, vykdančiam ūkine komercinę veiklą (toliau – ūkio subjektas), kuris planuoja prekiauti antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų.

Ūkio subjektas norintis gauti Licencija Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) el. paštu [email protected] ar tiesiogiai pateikia laisvos formos prašymą, užpildytą pagal Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Už Licencijos išdavimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1442 3.137 punkte nustatyto dydžio suma. Įmokos
pavadinimas – už licencijos (leidimo) prekiauti antikvariniais daiktais išdavimą, įmokos kodas 5762.

Departamentas per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo išduoda Licenciją arba pateikia ūkio subjektui motyvuotą atsisakymą išduoti Licenciją ir informuoja ūkio subjektą apie šio sprendimo apskundimo tvarką.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 23 dalyje nurodoma, kad “Specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.“

Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2014 „Tvarkybos darbų projektavimo sąlygų išdavimo taisyklės“, patvirtinto kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-159 (2014  m. birželio 23 d. įsakymo Nr. ĮV-489 redakcija), 16 punkte nustatyta, kad “Išduotos Projektavimo sąlygos galioja iki tvarkybos darbų priėmimo, išskyrus Taisyklių 23 punkte nurodytus atvejus.”

Taisyklių 23 punkte nurodyta kada Projektavimo sąlygos netenka galios. Pastarųjų Taisyklių  23.3. punkte nurodyta, kad tvarkybos darbų projektavimo sąlygos netenka galios, jeigu per 2 metus nuo Projektavimo sąlygų gavimo dienos nebuvo išduotas leidimas atlikti tvarkybos darbus.

Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (2014 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. ĮV-341 redakcija) 23 punkte nustatyta, jog projektiniai pasiūlymai yra privalomi tik rengiant tvarkybos darbų - restauravimo projektą kultūros paveldo objekte ar šio objekto teritorijoje.

Bet kokia veikla kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ir apsaugos zonoje reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (toliau – NKPAĮ), jo poįstatyminiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei kitais kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo teisės ir pareigos apibrėžtos NKPAĮ 14 straipsnyje.

Darbai kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje negali pažeisti apskaitos dokumentuose, kurie pagal NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalies nuostatas viešai prieinami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/, nustatytų vertingųjų savybių.

Visi darbai, kurie susiję su vertingųjų savybių keitimu, yra laikomi tvarkybos darbais ir jiems yra reikalingas leidimas atlikti tvarkybos darbus. Darbai, kurie nesusiję su apskaitos dokumentuose nurodytų vertingųjų savybių keitimu, yra laikomi tvarkomaisiais statybos darbais ir leidimai atlikti šiuos darbus yra išduodami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Kultūros paveldo objekte valdytojas privalo atlikti priežiūros darbus, apibrėžtus NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje: „prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija“. Šiems darbams leidimas nėra reikalingas.

Ar galimi Jūsų numatomi darbai konkrečiame kultūros paveldo objekte, galima nustatyti tik turint tikslius duomenis apie numatomus darbus, jų apimtis, žinant konkretų kultūros paveldo objektą.

Statinių statybai ar tvarkybai kultūros paveldo objekte naudotinos medžiagos apsprendžiamos tvarkybos darbų ar tvarkomųjų statybos darbų projektų rengimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 2 straipsnio 37 dalį, statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – SĮ), atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje - yra tvarkomieji statybos darbai.

Vadovaujantis NKPAĮ 23 straipsnio 8 dalies nuostatomis, specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami SĮ nustatyta tvarka. Iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos kultūros ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatytais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Departamento ir savivaldybės atstovai.

Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto  Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014  m. gruodžio 18  d. įsakymu Nr. ĮV-975 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017  m. liepos 26 d. įsakymo  Nr. ĮV-850 redakcija) (toliau – Aprašas) II skyriaus „Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinys“ 5 dalyje nurodyta, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai rengiami pagal Aprašo priede pateiktą formą. Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinyje nurodomi:

„5.1. tvarkomųjų statybos darbų (toliau – statybos darbai) rūšis ar rūšys, kurioms išduodami specialieji paveldosaugos reikalavimai;

5.2. teisės aktų, teritorijų planavimo ir kitų dokumentų konkrečios nuostatos, kuriomis reikia vadovautis, rengiant statinio projektą ir vykdant tvarkomuosius statybos darbus (įstatymai, kiti teisės aktai, individualūs ar tipiniai apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys, konkretūs paveldo tvarkybos reglamentai, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo ir kiti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos);

5.3. Kultūros vertybių registro duomenys, nurodant internetinį adresą į juos, ir kiti esami kultūros paveldo objekto ar vietovės apskaitos dokumentai;

5.4. projektiniai pasiūlymai (jeigu jie buvo parengti), kuriems pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) teritorinis skyrius;

5.5. atliktų tyrimų duomenys/dokumentai ir (ar) privalomi atlikti taikomieji bei kiti tyrimai, nurodant, kada juos būtina atlikti – prieš tvarkomųjų statybos darbų pradžią arba tvarkomųjų statybos darbų metu;

5.6. papildomi paveldosaugos reikalavimai (pvz. Departamento sudarytų komisijų rekomendacijos dėl tvarkomųjų statybos darbų konkrečiame kultūros paveldo objekte, vietovėje), turintys užtikrinti autentiškumo ir vertingųjų savybių išsaugojimą ar minimalų jų keitimą.“.

Išduodant specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statiniams, kurie kultūros paveldo vietovės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane nurodyti, kaip ,,vietovės teritorijoje esantys kiti statiniai", paprastai gali būti nurodoma: kad statinio architektūrinė išraiška turi derėti istorinėje aplinkoje, apdailos statybinių medžiagų tipai ir spalvos turi būti tradicinės, būdingos vietovei. Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose taip pat nurodoma, kad turi būti išsaugoti užstatymo tipas, būdingas konkrečios vietovės teritorijos daliai bei tos vietos, kurioje yra statinys, užstatymo bruožai.

2022-08-29 Kultūros paveldo departamento direktorius  įsakymu Nr. Į-207 patvirtinos „Metodinės rekomendacijos dėl saulės šviesos energijos elektrinių, saulės šilumos energijos kolektorių ir kitos inžinerinės įrangos įrengimo kultūros paveldo statiniuose, kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse bei jų apsaugos zonose“ (toliau Rekomendacijos). Vadovaujantis šiomis Rekomendacijomis saulės modulių įrengimas architektūrinį vertingųjų savybių pobūdį turinčio namo stogo yra galimas, įvertinus objektui Kultūros vertybių registre nustatytas vertingąsias savybes ir tenkinant Rekomendacijomis apibrėžtas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad moduliai turėtų būti montuojami taip, kad neuždengtos stogo plokštumos liktų tiek, jog būtų suprantama, kokia yra stogo danga bei išlaikant esamo stogo šlaito kampą, nedarytų neigiamos vizualinės įtakos objekto architektūrai ar/ir kultūros paveldo vietovei.

Norint įrengti saulės elektrinę, vadovaujantis Rekomendacijų 4 punkto reikalavimais reikalinga parengti dokumentaciją  ir gauti už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą (derinimą).

Atsižvelgiant į tai, saulės elektrinės - naujo inžinerinio elemento (-tų) atsiradimas  fasade, laikytinas išvaizdos keitimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

„Statinio išvaizda – vizualiai suvokiama statinio architektūrinė išraiška, grindžiama to statinio architektūros sprendinių visuma: statinio, jo dalių formomis ir proporcijomis, fasadų, stogų medžiagiškumu ir spalva, architektūrinių ir inžinerinių elementų forma, išdėstymu, kiekiu ir dydžiu“ - apibrėžta SĮ 2 straipsnio 52¹ dalyje.

Bet kokia veikla kultūros paveldo vietovių (istorinių miesto dalių) teritorijoje reglamentuojama Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) ir jo poįstatyminių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kultūros paveldo vietovėje ir kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo vertybės ir jos aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre. Kultūros vertybių registro duomenys pagal NKPAĮ 8 str. 12 d. nuostatas viešai prieinami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/.

Kultūros paveldo vietovėje yra pastatai, kuriems taikomi skirtingi apsaugos reikalavimai: tai pastatai, kurie yra kultūros paveldo objektai; vertingųjų savybių požymių turintys objektai; urbanistinės struktūros statiniai, formuojantys urbanistinei kultūros paveldo vietovei būdingą užstatymą; pastatai patenkantys į kultūros paveldo vietovės vertingąja savybe nustatytą gatvės ar aikštės išklotinę; teritorijoje esantys kiti objektai ir kt. (žr. Kultūros vertybių registre teritorijos ribų planai TRP), kuriems, atsižvelgiant į nustatytas vertingąsias savybes, teisės aktus gali būti keliami skirtingi reikalavimai.

Siekiant įrengti saulės elektrines, turi būti vadovaujamasi Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2022-08-29 įsakymu Nr. Į-207 patvirtintomis Metodinėmis rekomendacijomis dėl saulės šviesos energijos elektrinių, saulės šilumos energijos kolektorių ir kitos inžinerinės įrangos įrengimo kultūros paveldo statiniuose, kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse bei jų apsaugos zonose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai keičiama pastato išvaizda yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas."Statinio išvaizda – vizualiai suvokiama statinio architektūrinė išraiška, grindžiama to statinio architektūros sprendinių visuma: statinio, jo dalių formomis ir proporcijomis, fasadų, stogų medžiagiškumu ir spalva, architektūrinių ir inžinerinių elementų forma, išdėstymu, kiekiu ir dydžiu" - apibrėžta šio įstatymo 2 straipsnio 52¹ dalyje.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07  įsakymu Nr. D1-73 (2023-04-28 įsakymu Nr. D1-126 patvirtinta nauja redakcija) 43²  dalyje apibrėžta, kas laikoma esminiu statinio išvaizdos keitimu:

„43².1. Statybos metu keičiant projektinius sprendinius  esminiu statinio išvaizdos keitimu laikoma: <...>;

43².2. Atliekant ypatingojo ar neypatingojo statinio remontą konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, esminiu statinio išvaizdos keitimu laikoma: 

43².2.1.  balkonų, lodžijų įstiklinimas; 

43².2.2. fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; 

43².2.3. esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; 

43².2.4. šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); 

43².2.5. fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą);

43².2.6. didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; 

43².2.7. Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.“

Atsižvelgiant į tai, saulės elektrinės - naujo inžinerinio elemento (-tų) atsiradimas fasade, laikytinas išvaizdos keitimu.

Siekiant gauti konkrečius paveldosaugos reikalavimus, turi būti kreipiamasi dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo SĮ nustatyta tvarka, naudojantis informacine sistema Infostatyba.

Kartu turi būti pateikiami ir projektiniai pasiūlymai.

Remiantis išdėstytu, norint įrengti saulės elektrinę ant pastato stogo, bus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kuris išduodamas SĮ nustatyta tvarka.

Iškilus klausimams dėl numatomos veiklos galima kreiptis į Departamento teritorinį skyrių, kurio veiklos teritorijoje jūs planuojate veiklą ar darbus.

Departamento teritoriniai skyriai vykdo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinio administravimo funkcijas bei konsultavimą skyriams priskirtose teritorijose apskričių ribose: Vilniaus skyriaus veiklos teritorija - Vilniaus apskritis; Kauno skyriaus - Kauno apskritis; Klaipėdos skyriaus - Klaipėdos apskritis; Panevėžio - Utenos skyriaus -Panevėžio ir Utenos apskritys; Šiaulių skyriaus - Šiaulių apskritis; Alytaus - Marijampolės skyriaus -Alytaus ir Marijampolės apskritys; Telšių - Tauragės skyriaus - Telšių ir Tauragės apskritys.

Informacija apie Departamento teritorinius skyrius galima rasti https://kpd.lrv.lt/lt/apie-mus/kontaktai-1/.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausomai nuo statinio kategorijos ir statybos darbų rūšies, rengiami statinio projektai:  5) paprastojo remonto projektas – <...>; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui; <...> 9) paprastojo remonto aprašas – statinio, <...>, paprastajam remontui;

Oro kondicionierius priskiriamas statinio inžinerinėms sistemoms, kurios pagal SĮ 2 straipsnio 52 dalyje apibrėžtos taip: „statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.“

Atsižvelgiant į tai, kad Statinio išvaizda – vizualiai suvokiama statinio architektūrinė išraiška, grindžiama to statinio architektūros sprendinių visuma: statinio, jo dalių formomis ir proporcijomis, fasadų, stogų medžiagiškumu ir spalva, architektūrinių ir inžinerinių elementų forma, išdėstymu, kiekiu ir dydžiu, kaip tai apibrėžta šio įstatymo 2 straipsnio 52¹ dalyje, kondicionieriaus - naujo inžinerinio elemento (-tų)  atsiradimas  fasade, laikytinas išvaizdos keitimu. Atvejai, kada atliekant esminį statinio išvaizdos keitimą reikalingas  leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą, nurodyti SĮ 27 straipsnio 1 ddalies 5 punkto b ir c papunkčiuose. Todėl paprastojo remonto projektas kartu su jo specialiosios (paveldosaugos) ekspertizės aktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 23 straipsnio 8 dalimi, yra teikiama informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Prisimintina, kad vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektavimui, atlikti tokio statinio projekto vykdymo priežiūrą turi teisę NKPAĮ 23¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai, o ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje atveju, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai vadovauti turi teisę SĮ nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, žemės paskirties reikalavimai nurodyti 24-28 straipsniuose. Archeologinio kultūros paveldo atveju taikoma šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta konservacinė žemės paskirtis, t.y.:

„1. Konservacinės paskirties žemei priskiriami:<....>;

2) saugomų kultūros paveldo objektų, kuriems taikomas rezervinis režimas, ir kitų moksliniam pažinimui saugomų kultūros paveldo objektų neištirtų teritorijų ar jų dalių žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jais užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga;“

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) V skyriaus pirmas skirsnis reglamentuoja taikomus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus kultūros paveldo objektų, vietovių teritorijose ir/ar jų apsaugos zonose“.

SŽNSĮ 60 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimas reikalingas norint saugomo objekto teritorijoje ir vietovėje formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus, keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą. Apribojimų ar reikalavimų keičiant žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugos zonoje paveldosaugą reglamentuojantys teisės aktai nenumato. Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktai reglamentuoja statybų, ūkinę ar kitą veiklą kultūros paveldo objektų ar vietovių apsaugos zonose:

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato draudimą vizualinės apsaugos pozonyje vykdyti veiklą galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą;

SŽNSĮ 60 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas draudimas kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje statyti statinius, kurie dėl savo aukščio, apimties ar išraiškos būdo arba formos nustelbtų nekilnojamąsias kultūros vertybes arba trukdytų jas apžvelgti;

SŽNSĮ 60 straipsnio 4 dalies 2 punkto a) papunktyje nurodytas draudimas be institucijos atsakingos už kultūros paveldo apsaugą pritarimo statyti statinius ir įrenginius, keisti jų aukštį, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, įrengti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius.

Nekilnojamojoje kultūros vertybėje be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamento) sutikimo galima atlikti vertingųjų savybių nekeičiančius darbus. Galimi priežiūros darbai nurodomi pagal nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių  pobūdį ir detalizuojami 2022 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 125 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių apsaugos reglamentų patvirtinimo“.

Memorialinės vietos savininkas, valdytojas ar naudotojas gali savarankiškai atlikti:

1. teritorijos priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, ištaisyti nedidelius reljefo defektus nepažeisdamas kapų, išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinimo elementus pakeisti naujais, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai);

2. statinių ir jų liekanų priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, valyti; šalinti (iškirsti) medžius, krūmus, augančius ant statinių ir jų liekanų, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai);

3.  vandens telkinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, valyti krantus ir pakrantes, prižiūrėti jų tvirtinimo įrenginius, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus hidrotechniniuose statiniuose, atskirus sunykusius elementus hidrotechniniuose statiniuose ir įrenginiuose pakeisti naujais);

4. želdinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti iš želdinių sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, šalinti (iškirsti) menkaverčius medžius ir krūmus nepažeidžiant kapų, valyti ir gydyti atskirų medžių kamienus ir šakas, genėti atskirus medžius ir retinti krūmus, sodinti medžius, krūmus ir kitus želdinius atskiruose biokonstrukciniuose plotuose, išlyginti pievų ir vejų paviršių, regeneruoti atskiras vietas nepažeisdamas kapų).

Statinių komplekso, ansamblio savininkas, valdytojas ar naudotojas gali savarankiškai atlikti:

1. statinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti (iškirsti) medžius, krūmus, augančius ant statinių ar jų liekanų, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai, įrengti ir prižiūrėti įrangą, apsaugančią nuo gaisrų);

2. želdinių ir teritorijos priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinamuosius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys ir elementai, šalinti iš želdynų sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, nevertingus medžius ir krūmus, valyti ir gydyti atskirų medžių kamienus ir šakas, genėti juos, išlyginti pievų ir vejų paviršių, regeneruoti atskiras vietas);

3. vandens telkinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, valyti krantus, pakrantes ir vandens telkinių dugną, prižiūrėti šlaituose esančius želdinius, tvirtinti krantus, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus hidrotechniniuose statiniuose ir įrenginiuose, pakeisti naujomis dalimis ir elementais, jeigu jie nėra statinių komplekso, ansamblio vertingos dalys ir elementai).

Archeologinės vietos (jos dalies) savininkas (valdytojas) gali savarankiškai atlikti jos priežiūros darbus: atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius ir šiukšles, nevertingus medžius, sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, krūmus ir atžalas (nepažeisdamas kultūrinio sluoksnio), genėti atskirus medžius, kirsti ir retinti krūmus, šienauti, ištaisyti nedidelius reljefo defektus (užberti juos atvežtu gruntu); atstatyti išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinimo elementus arba pakeisti juos naujais, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius senovės statinių griuvėsių ir liekanų elementus, nykstančius riboženklius pakeisti naujais, prižiūrėti vandens telkinius, kurie ribojasi su archeologinės vietos teritorija (valyti krantus ir pakrantes, prižiūrėti krantų tvirtinimo įrenginius).

Visų nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros darbai atliekami nuolat, be projektinės dokumentacijos ir be atskiro Departamento leidimo.

Jeigu dėl norimų atlikti darbų kyla abejonių, konsultaciją Jums patogiu būdu pagal objekto geografinę vietą suteiks Departamento teritoriniai skyriai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 5 d. numato, kad statinio projektas rengiamas kultūros paveldo statinio paprastajam remontui.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“, patvirtinto aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 12.4 papunktyje nustatyta, kad fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas, nepertvarkant statinio laikančiųjų konstrukcijų, priskirtinas statinio paprastajam remontui.

     Visų rūšių Dailės vertybių, t. y.: į Kultūros vertybių registrą (toliau – Registras) įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, kurios yra nekilnojamojo kultūros paveldo statinio viena iš vertingųjų savybių (dailės kūrinių), ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų - tyrimo, konservavimo ar restauravimo darbai vykdomi pagal parengtą tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą (toliau – Programa).

    Dailės kūriniai suprantami kaip molbertinė ir sienų tapyba (paveikslai, freskos, mozaikos, sgrafitai, dekoratyvinis meninis dažymas, vitražai ir kt.), dekoratyvinės dangos (auksavimas, sidabravimas ir kt.), grafikos kūriniai (medžio, lino, vario ir įvairiomis kitomis technikomis atlikti raižiniai, atspaudai, piešiniai), monumentaliosios, dekoratyvinės ir kamerinės skulptūros kūriniai, skulptūrinis dekoras, metalo plastika ir auksakalystės kūriniai (paveikslų aptaisai, antepediumai, šviestuvai, sarkofagai, grotos, laikrodžiai, dekoratyviniai kryžiai, liturginiai indai, monstrancijos, relikvijoriai ir kt.), keramikos, tekstilės kūriniai (liturginiai rūbai, reikmenys ir kt.), stacionarūs meniniai baldai ir įranga (altoriai, sakyklos, klausyklos, klauptai, vargonai, krikštyklos, kilnojamieji altorėliai ir kt.), muzikos instrumentai (vargonai, varpai ir kt.), kiti vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai bei meninių, istorinių ar religinių objektų dalys.

     Kai Dailės vertybės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbai atliekami kartu su kultūros paveldo statinio, kuriame yra Dailės vertybė, tvarkybos darbais, Programa parengiama kaip kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų projekto sudėtinė dalis.

     Programą rengia kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas Restauratorius, tvirtina Restauravimo taryba posėdžio protokolu.

     Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos rengimo, tvirtinimo, atliktų darbų priėmimo tvarka, bei kvalifikacijai keliami reikalavimai nustatyti Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro  2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-331.

     Leidimas atlikti tvarkybos darbus galioja nuo Leidimo išdavimo dienos iki tvarkybos darbų priėmimo arba 5 metus nuo Leidimo išdavimo dienos, jei tvarkybos darbai nebuvo pradėti.

     Analogiškas Leidimo atlikti tvarkybos darbus galiojimo terminas yra ir tuo atveju, kai Tvarkybos darbų projektas yra sudėtinė statinio projekto dalis ir statinio projektui yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas (kai statinio projektas yra privalomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytais atvejais).

    Leidimų išdavimą, galiojimo sustabdymą, pripažinimą netekusiais galios ir perregistravimą reglamentuoja Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.04.01:2014 „Leidimų atlikti tvarkybos darbus išdavimo taisyklės“.

     Kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje statybos darbai atliekami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.Kultūros ministerija neišduoda atestatų tvarkomiesiems statybos darbams.

     Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo23‘ straipsnio 12 dalyjenurodoma, kad vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 20 dalies nuostata, eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka atestavimą atliekanti organizacija.

      Pirmiausia savininkas/valdytojas turėtų susipažinti su Kultūros vertybių registre (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search) skelbiamais kultūros paveldo objekto duomenimis.

      Tvarkybos darbai pradedami nuo kultūros paveldo objekto taikomųjų tyrimų atlikimo, kurių išvadomis vadovaujantis rengiami tvarkybos darbų, kurie parenkami pagal tvarkybos darbų rūšis, nurodytas paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, projektiniai pasiūlymai.

     Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 23 punkteapibrėžta, kad statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas asmuo projektiniais pasiūlymais išreiškia, kaip numato atlikti tvarkybos darbus kultūros paveldo objekte, šio objekto teritorijoje. Projektiniai pasiūlymai yra privalomi tik rengiant kultūros paveldo objekto restauravimo projektą.

     Departamento teritorinio skyriaus specialistui patikrinus projektinius pasiūlymus, pagal kultūros paveldo objekto valdytojo ar jo įgalioto asmens prašymą yra išduodamos tvarkybos darbų projektavimo sąlygos ir parengiamas tvarkybos darbų projektas. Tyrimus ir projektavimo darbus gali atlikti tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23¹ str. nustatyta tvarka atestuoti specialistai.

     Jeigu tvarkybos metu numatomi ir tvarkomieji statybos darbai, rengiamas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytas statinio projektas. Šiuo atveju tvarkybos darbų projektas gali būti rengiamas kaip atskiras projektas arba statinio projekto sudėtinė dalis.

     Tvarkybos darbų atveju per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą KPEPIS Departamento teritoriniame skyriujegautą prašymą išduoti projektavimo sąlygas, suderinti tvarkybos darbų projektą, išduoti leidimą tvarkybai ir pan. nagrinėti konkrečiam skyriaus specialistui paveda skyriaus vedėjas. Priimti sprendimai teikiami per KPEPIS, taip pat ir tais atvejais, kai sprendimai priimami Departamento raštu, registruojamu dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DBSIS. Su teikiamais pavedimais ir priimtais sprendimais prašymo pateikėjas gali susipažinti KPEPIS.

    Tvarkomųjų statybos darbų atveju perStatybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „ Infostatyba“ gautą prašymąišduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ar suderinti statinio projektą konkrečiam Departamento teritorinio skyriaus specialistui nukreipia šio skyriaus vedėjas. Priimti sprendimai teikiami per „Infostatyba“, taip pat ir tais atvejais, kai sprendimai priimami Departamento raštu, registruojamu dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DBSIS. Su Departamento teritorinio skyriaus vedėjo pavedimu ir priimtu sprendimu pareiškėjas gali susipažinti „Infostatyba“.

       Visais kitais atvejais gavus bet kokį prašymą/užklausą/skundą/pareiškimą, jie registruojami Departamento dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DBSIS, kurioje skiriama užduotis konkrečiam (-tiems) valstybės tarnautojui(-ams) ar specialistui(-ams). Apie Departamento raštu priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per DBSIS.

      Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų priėmimą reglamentuoja paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.05.01:2015 „Tvarkybos darbų priėmimo taisyklės“ (toliau - Reglamentas).

      Norint priduoti atliktus tvarkybos darbus, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi pateikti prašymą per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS) nuoroda: https://www.kpepis.lt/ >Prašymai - Tvarkybos darbų ir archeologinių tyrimų ataskaitų priėmimas > Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkybos darbų priėmimas.

     Savivaldybės tarybos paskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kaip tai nurodyta šioReglamento 4.2. punktu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 4 d.nuostatomis, saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes ir autentiškumo požymius naikinantys statybos darbai.

Saugomoje vietovėje esančių kultūros paveldo statinių išorėje įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius, negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai – draudžiama. Taip yra nurodyta  Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo 60 str. 4 d. 2 b papunktyje.

Siekiant pritaikyti kultūros paveldo vietovės teritorijoje esantį pastatą šiuolaikiniams saugos ar higienos reikalavimams, naujos inžinerinės sistemos ar elementai įrengiami derinant juos prie pastatų fasadų architektūrinės išraiškos ir nepažeidžiant vietovės bei kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių.

Inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ir Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas laikomas pastato išvaizdos keitimu. Kai pastato išvaizda keičiama atliekant kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje esančio statinio paprastąjį arba kapitalinį remontą, leidimas atlikti tokį remontą yra privalomas. Taip nurodoma statybos techninio reglamentoSTR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - Reglamentas).

Kai statinio projektenumatomi kondicionavimo įrangos bei kitų inžinerinių sistemų ar konstrukcijų įrengimui reikalingi tvarkomieji statybos darbai, privaloma tokio projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, kurios išvados pateikiamos projekto bendrosios ekspertizės rangovui kartu su ekspertuojamu projektu. Taip nustatyta paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158.

Reglamento 5 p. nurodoma, kad viešojo administravimo subjektai (taip pat ir Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai) Reglamente nurodytas projektų derinimo ir kitas procedūrasatlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“.

     Remontas yra viena iš kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų rūšių, kurios konkrečiu atveju parenkamos vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbųrūšys“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 (toliau - Reglamentas).

     Reglamento 10-12 punktuose nurodoma, kad tvarkybos (remonto) metu atliekami prarastų fizinių savybių atstatymo darbai, kuriuos atliekant maksimaliai saugomos vertingosios savybės, išlaikoma objekto elementų esama forma ir konstrukcijos (išorinis pavidalas, kontūrai, išvaizda, matmenys), esamose konstrukcijose bei elementuose panaudotos medžiagos (statybos produktai, sudėtinės daiktų dalys. Remonto darbų metu atliekami tik medžiagų suderinamumui nustatyti reikalingi tyrimai.

    Reikalavimai remonto ir kitiems tvarkybos darbams nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 23 ir 23¹ str., paveldo tvarkybos reglamentais PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-151 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“ ir Paveldo tvarkybos reglamentų sąrašo patvirtinimo“ bei PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329.

     Su remonto ir kitais tvarkybos darbais susijusios procedūros - projektavimo sąlygų išdavimo, parengtų projektų pateikimo, leidimų tvarkybai išdavimo bei atliktų darbų priėmimo atliekamos per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS).

     Paprastojo ir kapitalinio remonto darbai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), atliekami vykdant tvarkomuosius statybos darbus, kurie nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų, keitimu. Paprastojo ir kapitalinio remontų projektai rengiami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, kaip nurodoma Reglamento 13 punkte. Reikalavimai paprastojo ir kapitalinio remonto bei kitiems statybos darbams nustatyti Statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais.

     Specialieji paveldosaugos reikalavimai taikomi kultūros paveldo objektui ar kultūros paveldo statiniui, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose esančių statinių tvarkomiesiems statybos darbams išduodami vadovaujantis Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014  m. gruodžio 18  d. įsakymu Nr. ĮV-975. Tvarkomųjų statybos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizė atliekama vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158.

     Procedūros, susijusios su specialiųjų reikalavimų išdavimu, statinių projektų rengimu ir jų ekspertizės atlikimu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir darbų užbaigimu atliekamos per  Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.

     Pastaba. NKPAĮ bei paveldo tvarkybos reglamentais ir Statybos įstatymu bei statybos techniniais reglamentais nustatytų reikalavimų taikymo atvejai nustatyti statybos techniniu reglamentu STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196.

      Urbanistinės struktūros statiniai apibrėžiami kai statiniai, formuojantys urbanistinei kultūros paveldo vietovei būdingą užstatymą, atitinkantys tokios vietovės ar jos dalies konkretų užstatymo tipą (morfotipą), turintys jai būdingų užstatymo bruožų ir esantys urbanistinės kultūros paveldo vietovės vertingosiomis savybėmis. Toks urbanistinės struktūros statinio apibrėžimas pateiktas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 (įsakymo redakcija nuo 2022-05-10), 21.5 papunktyje. Urbanistinė kultūros paveldo vietovė yra urbanistinį vertingųjų savybių pobūdį turinti miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių teritorija, pasižyminti istoriškai susiformavusia urbanistine struktūra, savita architektūra ir (arba) kraštovaizdžiu. Urbanistinės struktūros statiniai yra pažymėti Kultūros vertybių registre pateiktuose kultūros paveldo vietovės teritorijos ribų planuose (TRP).

      Kultūros paveldo vietovės vertingąja savybe esantys urbanistinės struktūros statiniai yra kultūros paveldo statiniai.

     Reikalavimai kultūros paveldo statinių remontui, kaip ir kultūros paveldo objektų  remontui nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 23 ir 23¹ str. ir paveldo tvarkybos reglamentu PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-151 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“ ir Paveldo tvarkybos reglamentų sąrašo patvirtinimo“.

    Reikalavimai kultūros paveldo statinių paprastajam ar kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais.

     Specialieji paveldosaugos reikalavimai, taikomi kultūros paveldo statiniui, kaip ir kultūros paveldo objektui ar teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose esančių statinių tvarkomiesiems statybos darbams išduodami vadovaujantis Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014  m. gruodžio 18  d. įsakymu Nr. ĮV-975.

     Statinių projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizė atliekama vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158.

     Procedūros, susijusios su specialiųjų reikalavimų išdavimu, statinių projektų rengimu ir jų ekspertizės atlikimu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir darbų užbaigimu atliekamos per  Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.

Nedraudžiama paveldą naudoti pagal savininko poreikius, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 2 straipsnio 24 dalyje – „Paveldosaugos reikalavimai – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, nustatytos šiame įstatyme, jame nurodytuose dokumentuose ir kituose teisės aktuose kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų vertingosioms savybėms apsaugoti.“, taip pat to paties straipsnio 28 dalyje – „Pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.“

Pastato pritaikymas laikyti ūkinius gyvūnus (jei toks būtinas) gali būti susijęs su fermos pastato pakeitimais, kuriems tuo atveju bus taikomi kultūros ministro patvirtintais paveldo tvarkybos reglamentais ir aplinkos ministro patvirtintais statybos techniniais reglamentais nustatyti reikalavimai.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 59 dalį: „Statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.“

SĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, statinių paskirties grupes, atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus, nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, pastatų paskirtys - 9.1. Pagalbinio ūkio, 10.1. Gyvūnams auginti ir 10.2. Žemės ūkio produkcijai tvarkyti (žr. STR 1 priedą) – priskirtos atskiroms paskirčių grupėms:

9.1. Pagalbinio ūkio –  Tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, vasaros virtuvė, dirbtuvės, pirtis, kietojo kuro sandėlis (malkinė), požeminis sandėlis (priedanga) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (pagalbinio ūkio pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (jo priklausinys). Kaip vienas Nekilnojamojo turto kadastro objektas (statinys) formuojamas pastatas, atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas, gali būti statomas tik kaip pagrindinio pastato priklausinys. Tokio pastato įregistruoti kaip savarankiško Nekilnojamojo turto kadastro objekto, jei nėra pagrindinio pastato, negalima).

10.1. Gyvūnams auginti – Kiaulidė, karvidė, arklidė, veršidė, paukštidė, žuvų auginimo baseinas (patalpoje) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (pastatas skirtas gyvūnams auginti).

10.2. Žemės ūkio produkcijai tvarkyti – Svirnas, daržinė, angaras, garažas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (pastatas skirtas žemės ūkiui, pirminiam jo produkcijos tvarkymui. Kaip vienas Nekilnojamojo turto kadastro objektas (statinys) formuojamas pastatas, atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas).

Pagal SĮ 47 str. 1 d. 1 p. statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką (žiūrėtiStatinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1178,

Pagal SĮ 24 straipsnio 1 dalies 12 punktą, atsižvelgiant į statinio kategoriją ir statybos darbų rūšį, rengiami statinio projektai: pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas – keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.

Vadovaujantis NKPAĮ 19 straipsnio 6 dalies 1 punktu, siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio saugomo objekto vertingosioms savybėms, keičiant šių objektų paskirtį, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.

Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ (toliau – Reglamentas), patvirtinto kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (2014 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. ĮV-341 redakcija) 15 punkte nurodoma, kad „neatidėliotiniems saugojimo bei apsaugos techninių priemonių įrengimo darbams, nurodytiems Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607 „Dėl Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo patvirtinimo“(toliau - Sąrašas), 5.4 ir 6.2 papunkčiuose, nesudėtingiems remonto darbams ir PTR „Tvarkybos darbų rūšys 16 punkte nurodytu atveju, avarijos grėsmės pašalinimo darbams gali būti rengiamas supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projektas, susidedantis iš:

15.1. Reglamento 14.1 papunktyje nurodyto titulinio lapo;

15.2. planuojamų darbų aprašo ir, esant būtinybei, darbų schemos, kurioje pažymimos Paveldo objekto vietos, kuriose planuojami neatidėliotini saugojimo darbai ir darbų apimtys;

15.3. darbų kiekių žiniaraščių (pagal atskiras planuojamas tvarkybos darbų rūšis);

15.4. darbų atlikimui naudojamų medžiagų techninės ir kokybės charakteristikų, darbų specialiųjų technologijų aprašymų (jeigu jos taikomos);

15.5. darbų skaičiuojamosios kainos (parengtos pagal Reglamento 14.15 papunktį)."

Pažymėtina, kad kaip nurodyta šio Reglamento 15 punkte, supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projektas gali būti rengiamas tik stogo dangos pakeitimo darbams, kai neliečiamos stogo konstrukcijos ir nekeičiamas esamos stogo dangos medžiagiškumas, taip pat fasadų dažymui.

Sąrašo 2 punkte nustatyta, kad „Iškilus būtinybei – valdytojai ir / ar už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija gali atlikti ir kitus Sąraše nenurodytus neatidėliotinus darbus, tiesiogiai susijusius su kultūros paveldo objekto, jo dalių ar elementų avarijos grėsmės pašalinimu. Šie darbai taip pat gali būti finansuojami iš paveldotvarkai skirtų lėšų.“

Atsižvelgiant į esamą būklę kartu gali tekti keisti lietvamzdžius, tvarkyti kaminų mūrą ar apdailą, karnizų tinką, apskardinimus ir atlikti kitus Sąraše nenurodytus neatidėliotinus darbus, tiesiogiai susijusius su kultūros paveldo objekto, jo dalių ar elementų avarijos grėsmės pašalinimu (Sąrašo 2 p.).

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog „siekiant, kad saugomo objekto vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima: <...>;.2) įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius saugomų statinių išorėje.“

Ši NKPAĮ 19 straipsnio nuostata taip pat nurodyta ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje. 

NKPAĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose reklama įrengiama pagal kultūros ministro patvirtintas taisykles.“

Reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisyklių, patvirtintų kultūros ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-138, (toliau - Taisyklės) 1 p. nurodoma, kad „Reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato išorinės reklamos (toliau – reklama) įrengimo reikalavimus kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose bei apsaugos zonose, reglamentuoja tokios reklamos įrengimo projektų derinimo, kontrolės bei atsakomybės už šių Taisyklių pažeidimus taikymo tvarką“.

Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, reklamos įrengimo kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose bei apsaugos zonose projektai turi būti suderinti su Departamento teritoriniu padaliniu, o reklamos įrengimo savivaldybės paskelbtuose saugomais kultūros paveldo objektuose projektai turi būti suderinti su savivaldybės paveldosaugos padaliniu bei savivaldybės kalbos tvarkytoju. Pagal Taisyklių 12 punktą reklamai įrengti kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose bei apsaugos zonose reklamos davėjas privalo gauti savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomosios institucijos leidimą.

Galima atlikti neatidėliotinus priežiūros darbus vadovaujantis Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607 (toliau - Sąrašas).

Fasadų dažymui rengiamas supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projektas, kaip tai nurodoma paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.  ĮV-329 (2014 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. ĮV-341 redakcija) (toliau - Reglamentas) 15 punkte.

Jei numatomi vertingąja savybe nurodytų konstrukcijų keitimo, fasadų remonto ar kiti tvarkybos darbai, kurie nepriskiriami Sąraše nurodytiems darbams rengiama tvarkybos darbų projektinė dokumentacija, vadovaujantis aukščiau nurodyto Reglamento  reikalavimais.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:

1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį;

2) vizualinės apsaugos pozonį.

Vizualinės apsaugos pozonis - tai už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija) 7 punkte nurodyti atvejai, kada archeologiniai tyrimai yra privalomi. Pastarosios dalies 7.3. papunktyje nurodyta, kad archeologiniai tyrimai privalomi, kai: „reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų projektus kultūros paveldo objektuose, šių objektų ir kultūros paveldo vietovių teritorijose (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė – taip pat ir kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo vietovių apsaugos zonose);“.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo(toliau – NKPAĮ) 11 straipsnio 6 dalį saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona, kuri  gali turėti vieną arba du skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozonį.

Vizualinės apsaugos pozonyje NKPAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimaidraudžia šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 24 straipsnio 1 dalyje nurodomi rengiami statinio projektai:

„1) statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; <....>;

6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingojo statinio statybai;“.

SĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodomi atvejai, kada būtini Statybą leidžiantys dokumentai, 1¹ dalyje - pranešimas apie statybos pradžią.

Vadovaujantis Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-975 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. liepos 26 d. įsakymo  Nr. ĮV-850 redakcija) ir reglamentuojančio specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tvarkomiesiems statybos darbams (toliau – specialieji paveldosaugos reikalavimai) turinį, išdavimo ir keitimo tvarką, apskaitą ir saugojimą (toliau – Aprašas), 16 punkto nuostatomis „Išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai pripažįstami netekusiais galios Departamento teritorinio skyriaus vedėjo arba Departamento direktoriaus motyvuotu administraciniu sprendimu šiais atvejais:

16.1. atsiradus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių turi būti pripažįstami netekusiais galios išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai;

16.2. nustačius, kad išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Aprašo ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir todėl turi būti turi būti pripažįstami netekusiais galios.“

Pagal Aprašo 21 punktą anksčiau išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai netenka galios, kai specialieji paveldosaugos reikalavimai pakeičiami naujais. Informacija apie anksčiau išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, kurie pakeitus juos naujais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais netenka galios, nurodoma naujai išduodamuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose. Pažymėtina, kad Aprašo nustatyta tvarka specialiuosius paveldosaugos reikalavimus pripažinus netekusiais galios ar išdavus naujus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, statinio projektavimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros, pradėti tvarkomieji statybos darbai neturi būti vykdomi, kol Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SĮ) 24 straipsnyje nustatyta tvarka bus išduoti nauji specialieji reikalavimai.

Atkreiptinas dėmesys, kad dalį specialiuosius reikalavimus, t. y. – statiniui nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinį, vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 47 dalį, statytojui (užsakovui) išduoda savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas.

Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 23 dalį specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.

Pagal paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2014 „Tvarkybos darbų projektavimo sąlygų išdavimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-159 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014  m. birželio 23 d. įsakymo Nr. ĮV-489 redakcija), 16 punkto nuostatas, išduotos tvarkybos darbų projektavimo sąlygos galioja iki tvarkybos darbų priėmimo, išskyrus Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2014 „Tvarkybos darbų projektavimo sąlygų išdavimo taisyklės“ 23 punkte nurodytus atvejus. Pastarajame punkte nurodyta, kad  tvarkybos darbų projektavimo sąlygos netenka galios, jeigu:

„23.1. nustatoma, kad jos išduotos nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų;

23.2. nustatoma, kad pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją, dėl kurios Projektavimo sąlygos negalėjo būti išduotos arba dėl kurios buvo nustatyti neteisingi (klaidingi) ar ne visi būtini paveldosaugos reikalavimai;

23.3. per 2 metus nuo Projektavimo sąlygų gavimo dienos nebuvo išduotas leidimas atlikti tvarkybos darbus;

23.4. išaiškėja naujos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, pasikeičia kultūros paveldo objekto teisinis statusas ar paveldosaugos reikalavimai, įtakojantys planuojamus tvarkybos darbus;

23.5. pagal Taisyklių reikalavimus išduodamos naujos Projektavimo sąlygos.“

Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – KKVAĮ) 12 straipsnio 4 dalis nurodo, kad visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai. Asmenys, atsitiktinai radę šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išmokamas atlyginimas.

KKVAĮ 3 straipsnyje yra išvardinti šie kultūros objektai: 1) archeologiniai radiniai; 2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai; 3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu; 4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai; 5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; 6) muzikos instrumentai; 7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai; 8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai; 9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai; 10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu; 11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys; 12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai; 13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo; 14) antikvariniai daiktai.

Atsitiktinai radę KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, radėjui privaloma juos pateikti įvertinti Departamentui, pristatant juos į artimiausią Departamento teritorinį skyrių. Detalesnė kultūros objektų perdavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos kultūros ministro  2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-377 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. ĮV-429 redakcija) „Atlyginimo už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius taisykles“ (toliau – Radinių taisyklės). Radėjas, remiantis Radinių taisyklių 5 punktu, (1) privalo per savaitę pristatyti radinį Departamento teritoriniam skyriui; (2) Teritorinis skyrius įvertina, ar radiniai atitinka KKVAĮ 3 straipsnyje įvardijamus kultūros objektus; (3) pateikti rašytinį paaiškinimą bei nurodyti radinio radimo vietą; (4) Teritorinis skyrius, kurio veiklos teritorijoje rasti radiniai, jeigu yra pagrindo, kad galimai kultūrinę, istorinę ar archeologinę vertę turintys radiniai yra iš neatskleisto kultūros paveldo objekto, per 3 darbo dienas nuo Radinių taisyklių 6 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos kartu su radinius pateikusiu asmeniu (jeigu jis gali dalyvauti) patikrina radinių radimo vietą ir surašo jos apžiūros aktą; (5) Teritorinis skyrius perduoda radinį(-ius) Departamento Veiklos koordinavimo skyriui; (6) Departamentas šį radinį(-ius) teikia Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai, kurį įvertina, ar šis radinys(-iai) turi kultūrinę vertę; (7) Departamentas kreipiasi į Kultūros ministeriją dėl konkretaus radinio(-ių) muziejaus parinkimo; (8) Jeigu Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustato, kad radiniai neturi istorinės, kultūrinės ar archeologinės vertės, apie tai Departamentas per 5 darbo dienas raštu praneša daiktus radusiam asmeniui bei nurodo, kuriame teritoriniame skyriuje ir kada jis gali juos atsiimti.

Jeigu nustatoma, kad šie daiktai turi istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, už juos išmokamas atlyginimas, vadovaujantis Radinių taisyklių numatyta tvarka.

Lietuvos Respublikoje metalo ieškiklių ir kitos paieškos įrangos įsigijimas bei naudojimas nėra uždraustas, tačiau jis griežtai ribojamas teisės aktais. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudžiama moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Pagal NKPAĮ 19 straipsnio 3 dalį, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai, t. y. viešajam pažinimui saugomame objekte jo teritorijoje, vietovėje taip pat uždrausta be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Šiuo atveju, mokslinio pažinimo objektai yra archeologiniai objektai, o viešojo pažinimo – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai bei jų teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, saugomo objekto teritorijoje, vietovėje draudžiama atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, judinti, tirti, iškelti archeologinius radinius. Taip pat vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538  (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija) 8 punktu, draudžiama naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga ieškoti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – KKVAĮ) 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse, išskyrus atvejus, kai vykdomi archeologiniai tyrimai.

KKVAĮ 12 straipsnio 4 dalis nurodo, kad ieškoti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik NKPAĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai. Visi žemėje (t. y. ne kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje ar apsaugos zonoje), jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai (kultūros objektai), turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn.

Siekiant naudoti metalo ieškiklį ar kitą paieškų įrangą ne kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje reikia vadovautis aukščiau cituota KKVAĮ 12 straipsnio 4 dalimi. Minėtas straipsnis nurodo, kad metalo ieškiklį ar kitą paieškos įrangą naudoti draudžiama KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų paieškai. KKVAĮ 3 straipsnyje yra išvardinti šie kultūros objektai: 1) archeologiniai radiniai; 2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai; 3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu; 4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai; 5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; 6) muzikos instrumentai; 7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai; 8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai; 9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai; 10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu; 11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys; 12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai; 13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo; 14) antikvariniai daiktai. Remiantis KKVAĮ antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.

Departamentas nereguliuoja galimai neteisėtų metalo ieškiklių naudotojų veiklos, išskyrus tiek, kiek tai liečia Departamento kompetencijas, įvardytas teisės aktuose.

Sąmoningos kultūros objektų paieškos metalo ieškikliais ar kita paieškos įranga asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę. Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 5 dalis nurodo, jog „Kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų paieškos vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnis „Radinio pasisavinimas“ numato, jog „Tas, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

      Perdažyti ar kitaip atnaujinti altorių ir jų puošybos elementų (skulptūrų, paveikslų ar pan.), įrašytų į Kultūros vertybių registrą, negalima.

      Tirti, konservuoti ir restauruoti į Kultūros vertybių registrą įrašytas kilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat vertybes, kurios yra nekilnojamojo kultūros paveldo statinio viena iš vertingųjų savybių (dailės kūrinių), bei dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektus (toliau - dailės vertybės) turi teisę tik kultūros ministro sudarytos Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai.

      Visų rūšių dailės vertybių tyrimo, konservavimo ar restauravimo darbai vykdomi pagal restauratoriaus parengtą tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą (toliau – Programa). Kai dailės vertybės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbai atliekami kartu su kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio, kuriame yra dailės vertybė, tvarkybos darbais, Programa gali būti tvarkybos darbų projekto sudėtinė dalis, tačiau Programa rengiama, tvirtinama ir atlikti darbai priimami vadovaujantis Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašu, patvirtintu kultūros ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-331.

     Informaciją apie atestuotus specialistus, galinčius rengti dailės vertybių restauravimo darbų programas, atlikti tyrimus, konservavimo ir restauravimo darbus, galima rasti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos interneto svetainės skyriuje - kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimas.

Bet kuris asmuo gali gauti viešai teikiamus Kultūros vertybių registro duomenis, kurie yra skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Kultūros paveldo departamento teritorinį skyrių, kurio veiklos teritorijoje yra kultūros paveldo objektas.

Informacija apie Departamento teritorinius skyrius galima rasti https://kpd.lrv.lt/lt/apie-mus/kontaktai-1/

     Tai informacinio pobūdžio pranešimai, skirti kultūros paveldo objektų žemės sklypų savininkams  ar valdytojams arba valdantiems žemės sklypus, kurie patenka į kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos zonas arba į jas nebepatenka, kai patikslinami tokių objektų apskaitos duomenys arba panaikinama jų teisinė apsauga.

     Gavus tokio pobūdžio pranešimus, tikslinga susipažinti su pakitusiais kultūros paveldo objekto, kurį ar kurio dalį valdo savininkas ar kitas valdytojas, arba į kurio teritoriją ar apsaugos zoną patenka žemės sklypas, duomenimis Kultūros vertybių registre (toliau - KVR), adresu https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

     Jeigu statiniui/pastatui ar žemės sklypui suteikiama su kultūros paveldo apsauga susijusi teisinė apsauga arba po KVR duomenų patikslinimo nuosavybės ar kita teise valdomas statinys/pastatas ar žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės teritoriją ar apsaugos zoną, valdytojui atsiranda pareiga laikytis paveldosaugos reikalavimų, t. y. valdomą nuosavybę naudoti ir tvarkyti vadovaujantis Lietuvos respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.

      Gavus tokio pobūdžio pranešimą, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas, kuriuo buvo patikslinti kultūros paveldo objekto duomenys, per vieną mėnesį nuo pranešimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

     Žemės sklypų nuosavybė dėl to, kad jie patenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ar apsaugos zonas, nekinta. Tačiau žemės sklypams, patenkantiems į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ar apsaugos zonas, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 59, 60 strir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymubei kitais teisės aktais nustatyti reikalavimai, tvarkybos finansavimo bei patirtų išlaidų kompensavimo sąlygos.

     Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos bei kriterijai, kuriais vadovaujantis visuomenės poreikiams gali būti paimtas kultūros paminklas. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorija yra privačioje žemėje, dėl šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymoir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

     Kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ribų planai, kuriuose nurodytos šių objektų teritorijų ir (ar) jų apsaugos zonų ribų koordinatės, yra pateikti Kultūros vertybių registre, kurio duomenys vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.

     Šie planai pateikti Kultūros vertybių registre kultūros vertybės aprašymo dokumentų skiltyje ir yra žymimi aktyviu trumpiniu „Planas“ arba „TRP“. Kadangi Kultūros vertybių registro duomenys yra nuolat tikslinami ir atnaujinami, būtina atkreipti dėmesį, kad patvirtinti ir galiojantys yra vėliausios datos apibrėžtų teritorijų bei apsaugos zonų ribų planai.

     Pardavėjas ar kitaip valdymo teises perduodantis kultūros paveldo objekto savininkas ar valdytojas (toliau – perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoja savivaldybės paveldosaugos padalinį. Per tą laiką šis padalinys turi patikrinti, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotą būklę. Taip numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 str.Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama vadovaujantis Kultūros paveldo būklės tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kultūros ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. ĮV-199.

     Surašytas kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas, jei tokiame objekte nebuvo atliekami tvarkybos darbai ir jei nenustatyta jo sužalojimų arba nebuvo pažeisti jo naudojimo reikalavimai, galioja 6 mėnesius nuo būklės patikrinimo akto surašymo dienos.

     Perdavėjo ar turto įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą toks būklės patikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį.

     Kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę ir notarui patvirtinus sandorį bei sandorio šalims pasirašius turto perdavimo-priėmimo aktą, pereina naujam valdytojui (toliau – įgijėjui) nuo šio akto pasirašymo.

     Jeigu patikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotos būklės, už tai atsako perdavėjas. Kitu atveju, t. y. sandorio metu neatlikus būklės patikros, atsakomybė teks įgijėjui.

      Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 str.  nustatyta, kad valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio.

    Šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje  nustatyta, kad netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimama valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodeksonustatyta tvarka.

      Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) atliekamos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijos nurodytos Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 dalyje.

     Departamento teikiamų konsultacijų temos pagal centriniams ir teritoriniams skyriams priskirtas funkcijas yra aprašytos Konsultavimo kultūros paveldo apsaugos klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2023-09-12 įsakymu Nr. Į-251, 1 priede.

     Reikalavimai dėl paraiškų pateikimo nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimui gauti yra nurodyti Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 (toliau – Aprašas).

     Apraše rasite visų privalomų pateikti dokumentų sąrašus (Aprašo 10 p. nurodyta, kokie dokumentai teikiami prašant finansavimo valstybės saugomo objekto ar paminklo tvarkybos darbams; Aprašo 11 p. – registrinio objekto tvarkybos darbams).

     Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto svetainėje yra pateikta  kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos atmintinė.

     Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524, 16 ir 17 punktais, maksimali suma valstybėssaugomo objekto ar paminklo tvarkybos darbų finansavimui pagal vieną paraišką yra 500 tūkst. Eur.

     Jeigu darbų vertė per Paveldotvarkos programos 3 metų laikotarpį yra didesnė nei 500 tūkst. Eur, darbai turi būti skirstomi etapais ir kitam etapui teikiama nauja paraiška. Maksimali suma registriniokultūros paveldo objekto tvarkybos darbų finansavimui per 3 metų laikotarpį negali viršyti 80 tūkst. Eur.

     Galimi finansavimo dydžiai skiriasi pagal tai, koks statusas kultūros paveldo objektui suteiktas Kultūros vertybių registre – valstybės saugomas ir paminklas ar registrinis. Taip pat atsižvelgiama, ar per 5 metus nuo finansavimo sutarties pasirašymo dienos objektas bus ar nebus naudojamas ūkinei komercinei veiklai.

     Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524, 5 punkte nurodytos skiriamos valstybės biudžeto lėšos:

     Valstybės saugomiems objektams ir paminklams:

1. Taikomiesiems moksliniams tyrimams – iki 90 proc.;

2. Remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbams, jų projektavimui bei šiems darbams atlikti reikalingiems taikomiesiems moksliniams tyrimams – iki 100 proc., jeigu šie objektai ne mažiau kaip 5 metus nuo finansavimo sutarties pasirašymo dienos nebus naudojami ūkinei komercinei veiklai;

3. Remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbams, jų projektavimui bei šiems darbams atlikti reikalingiems taikomiesiems moksliniams tyrimams – iki 80 proc., jeigu šie objektai per 5 metus nuo finansavimo sutarties pasirašymo dienos bus naudojami ūkinei komercinei veiklai.

     Registriniams objektams gali būti skiriama:

Taikomiesiems moksliniams tyrimams – iki 90 proc., avarijos grėsmės pašalinimui, apsaugos techninių priemonių įrengimui ir kitiems neatidėliotiniems saugojimo darbams – iki 80 proc.

     Maksimali suma, kuri gali būti skiriama darbams finansuoti saugomame kultūros paveldo objekte pagal vieną paraišką, yra 500 tūkst. Eur. Jeigu darbų vertė per Programos 3 metų laikotarpį yra didesnė nei 500 tūkst. Eur, darbai turi būti skirstomi etapais ir kitam etapui teikiama nauja paraiška. Šio punkto reikalavimai netaikomi Aprašo 2 punkte nurodytuose sąrašuose esančių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams.

     Daugiau informacijos pateikta  kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos atmintinėje.

     Paraiškos ir prie jų pridedami privalomi dokumentai teikiami per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS) nuoroda https://www.kpepis.lt/ . Prisijungti prie KPEPIS galima per elektroninius valdžios vartus arba susikūrus paskyrą su slaptažodžiu.

    Atidarius skyrių ,,Paraiškos“, pasirenkamas paraiškos teikimo langas ,,Paraiška nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo darbų finansavimui“ ir spaudžiama nuoroda ,,Pildyti naują paraišką“. Užpildžius informacinius langelius ir prisegus pridedamus dokumentus, spaudžiama nuoroda ,,Pateikti“. Sėkmingai pateikus paraišką, suformuojama kortelė su registracijos numeriu.

     Daugiau informacijos pateikta  kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos atmintinėje

     Paraiškos būsimam trejų metų finansavimo laikotarpiui priimamos nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki 30 d. Taip nurodyta Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 (toliau - Aprašas), 6 punkte.

     Aprašo 3.5 punkte nurodomi objektai, kurių tvarkybos darbams paraiškos pateikimo metais buvo skirtas finansavimas iš Programos vykdymui skirtų valstybės biudžeto lėšų ir kurie apibrėžiami kaip objektai, kuriuose vykdomi tęstiniai tvarkybos darbai.

      Daugiau informacijos pateikta  kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos atmintinėje.

     Kultūros ministras įsakymu patvirtina Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programą, kurią kultūros ministro pavedimu įgyvendina biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (toliau – Centras).  Taip tai nurodyta Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 (toliau - Aprašas), 4 punkte.

     Centras organizuoja tvarkybos darbų viešuosius pirkimus, darbų atlikimo, projekto vykdymo ir techninės priežiūros sutarčių pasirašymą, darbų vykdymo ir kitus objekto tvarkybai reikalingus procesus.

     Jeigu kilnojamosios kultūros vertybės valdytojas skiria mažiau lėšų, nei buvo įsipareigojęs paraiškoje, tikslinant patvirtintą finansuojamų išsaugojimo darbų suvestinį sąrašą, proporcingai mažinama tvarkybos darbams skiriama valstybės biudžeto lėšų dalis. Jeigu valdytojas iš viso neskiria lėšų, kurias skirti buvo įsipareigojęs paraiškoje, finansavimas konservavimo, restauravimo darbams iš valstybės biudžeto lėšų nebeskiriamas, o suplanuotos lėšos perkeliamos į Rezervo lėšas, kaip nustatyta Kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-135, 28 punkte.

     VadovaujantisKilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-135(toliau – Aprašas), paraiškas ir sudarytą tinkamų finansuoti paraiškų sąrašo, nurodyto Aprašo 4 punkte, projektą nagrinėja Departamento direktoriaus įsakymu 2 metams sudaryta 5 narių darbo grupė (toliau – Ekspertų grupė), veikianti pagal Departamento direktoriaus patvirtintus Ekspertų grupės veiklos nuostatus, kaip nustatyta Aprašo 17 punkte.

     Ekspertų grupė įvertina Departamento surinktus dokumentus, pareiškėjų numatomas skirti lėšas ir, atsižvelgdama į Kultūros ministerijos pateiktą informaciją apie kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbams numatomas skirti valstybės biudžeto lėšas bei vadovaudamasi Aprašo 19 punkte nurodytais atrankos kriterijais, parengia siūlomų finansuoti paraiškų suvestinį išsaugojimo darbų sąrašą.

     Kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, esančių viena iš kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių bei dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimo, konservavimo, restauravimo darbai ir apsaugos priemonių įrengimo darbų finansavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-135 .

       Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto svetainėje yra pateikta  kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos atmintinė.

     Tęstiniaityrimo, konservavimo ar restauravimo darbai, pradėti einamaisiais metais tęsiami ne ilgiau kaip trejus metus ir finansuojami iš specialiai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Taip nustatyta Kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-135(toliau – Aprašas) 3.1 papunktyje.

     Aprašo 14 punkte nurodoma, kad tęstinių darbų finansavimui pareiškėjas iki Aprašo 7 punkte nurodytos datos raštu Departamentui pateikia informaciją apie pareiškėjo numatomas skirti lėšas kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbams tęsti arba kitus dokumentus, pagrindžiančius šių darbų finansavimą iš kitų šaltinių.

      Tęstiniams išsaugojimo darbams, kaip nustatyta Aprašo 19.1 papunktyje, suteikiama pirmumo teisė įrašant kilnojamąsias kultūros vertybes į Sąrašo projektą pagal Aprašo 19 punkte išdėstytą kriterijų eiliškumą, kurie peržiūrimi kas trejus metus.

     Tęstinių konservavimo, restauravimo darbų užbaigimo paspartinimui Rezervo lėšos skiriamos prioriteto tvarka, neviršijant trejų metų maksimalios 450 tūkst. eurų sumos, įskaitant visus mokesčius. Taip nustatyta Aprašo 27.3 papunktyje.

    Informacija apie paraiškų priėmimo pradžią skelbiama Departamento interneto svetainėje https://kpd.lrv.lt/lt/ ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki paraiškų priėmimo termino pradžios. Skelbime nurodoma, kokius dokumentus ir kokiais formatais pareiškėjas teikia Departamentui elektroniniu būdu per Departamento elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS)www.kpepis.lt.

     Paraiškų priėmimo tvarka, reikalavimai dokumentacijai ir sąlygos finansavimui gauti nustatytos Kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-135 (toliau - Aprašas).

     Kokius dokumentus privaloma pateikti, prašant finansuoti kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimus, nurodyta Aprašo 11.1-11-5 papunkčiuose; prašant finansuoti kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo, restauravimo darbus – Aprašo 12.1-12.5 papunkčiuose; prašant finansuoti kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių įrengimą – Aprašo 13.1-13.5 papunkčiuose.

Vokietijos karių kapaviečių tvarkymą, priežiūrą reglamentuoja Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo  taisyklės (toliau – Taisyklės) (patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮV-354, 2018  m. birželio 27 d. įsakymo Nr. ĮV-525 redakcija). Taisyklių III skyriuje nurodyta kokie darbai priskiriami priežiūros darbams. Priežiūros darbus valdytojas gali vykdyti be papildomo valstybės institucijų sutikimo:

„25.1.valomos šiukšlės, šalinami taršos šaltiniai;

25.2. šalinami savaime užaugantys augalai, šalinami medžiai ir krūmai, augantys ant statinių ir jų liekanų, teritorijoje šienaujama žolė ir genimi medžiai;

25.3. želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

26. Registruotuose objektuose (į kultūros vertybių registrą įrašytuose) reljefo defektai gali būti ištaisomi gavus Departamento sutikimą. Neregistruotuose objektuose (neįrašytuose į kultūros vertybių registrą) – kapinėse, kapuose ir palaidojimo vietose – reljefo defektai ištaisomi saugant kapus nuo galimo pažeidimo.“

Esamų kryžių atnaujinimui ar naujų statymui reikalingas tvarkybos darbų projektas, kurio parengimo tvarka detalizuota Taisyklių II skyriuje. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų užsakovais gali būti tik šių objektų valdytojai (Taisyklių 8 punktas).

Priežiūros darbai - vertingųjų savybių nekeičiantys darbai – valdytojo turi būti vykdomi nuolat. Jiems nereikalingas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis ).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 patvirtintame Nekilnojamosios kultūros vertybės – įvykio, laidojimo ir mitologinės vietos tipiniame apsaugos reglamente nurodyti šie priežiūros darbai:

„17.1. teritorijos priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, ištaisyti nedidelius reljefo defektus nepažeisdamas kapų, išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinimo elementus pakeisti naujais, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai);

17.2. statinių ir jų liekanų priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, valyti; šalinti (iškirsti) medžius, krūmus, augančius ant statinių ir jų liekanų, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai);

17.3. vandens telkinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, valyti krantus ir pakrantes, prižiūrėti jų tvirtinimo įrenginius, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus hidrotechniniuose statiniuose, atskirus sunykusius elementus hidrotechniniuose statiniuose ir įrenginiuose pakeisti naujais);

17.4. želdinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti iš želdinių sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, šalinti (iškirsti) menkaverčius medžius ir krūmus nepažeidžiant kapų, valyti ir gydyti atskirų medžių kamienus ir šakas, genėti atskirus medžius ir retinti krūmus, sodinti medžius, krūmus ir kitus želdinius atskiruose biokonstrukciniuose plotuose, išlyginti pievų ir vejų paviršių, regeneruoti atskiras vietas nepažeisdamas kapų).“

Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuojame, kad  karių kapų teritorijose bet kokius (tvarkybos, statybos ar priežiūros) darbus organizuoti (būti šių darbų užsakovais) gali tik šių objektų valdytojai. Žemės judinimo vietose reikalingi archeologiniai tyrimai (pagal Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“ nuostatas). Priežiūros darbai, už kuriuos atsakingas objekto valdytojas, negali žaloti vertingųjų savybių nurodytų kultūros vertybių registre. Betoninių kryželių negalima valyti agresyviomis medžiagomis (rūgštimis), plauti stipria vandens srove, valyti smėliasrove ar naudoti kitus valymo būdus, kurie gali negrįžtamai pakeisti betono paviršių. Kerpės ir samanos nuo kryželių gali būti šalinamos medine mentele jas atkeliant nuo betono paviršiaus, švelniai nutrinant plastikiniais šepečiais, nuplaunant kempine su vandeniu. Iš įrašų (griovelių) nešvarumai, kerpės, samanos šalinamos mediniu pagaliuku.

     Žmonių palaikų laidojimą reglamentuoja Lietuvos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (toliau-Taisyklės), bei savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintos žmonių palaikų laidojimo ir kapinių tvarkymo taisyklės.

     Kapinės piliakalnyje yra nedažnas atvejis ir tokios kapinės savivaldybės tarybos sprendimu priskiriamos neveikiančioms kapinėms. Neveikiančiose kapinėse žmonių palaikai nebelaidojami.

      Riboto laidojimo kapinėse žmonių palaikų laidojimas galimas vadovaujantis savivaldybių tarybų patvirtintomis žmonių palaikų laidojimo taisyklėmis. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, kaip nustatyta Taisyklių 7 punkte, reikalingas Kultūros paveldo departamento teritorinio skyriaus pritarimas.

Valstybės saugomi objektai prie valstybinės reikšmės kelių pažymimi Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2024-11-06 Nr. 935 pakeitimas), numatytais kelio ženklais Nr. 628 „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“ ir Nr. 629 „Lankytinos vietos pavadinimas“ pagal Departamento parengtą ženklintinų rodyklėmis valstybės saugomų objektų sąrašą, suderintą su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (dabar - AB Via Lietuva). Šį sąrašą tvirtina Departamento direktorius.

Kelio ženklai Nr. 628 „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“ bei Nr. 629 „Lankytinos vietos pavadinimas“ yra techninės eismo reguliavimo priemonės, kurių projektavimo bei įrengimo reikalavimus nustato Lankytinų vietų ir laikinų renginių maršrutinio orientavimo automobilių keliuose taisyklės (toliau – Taisyklės). Prašymai dėl nurodytų lankytinų vietų kelio ženklų įrengimo teikiami šių Taisyklių nustatyta tvarka, Via Lietuva interneto svetainės paslaugų skiltyje „Eismo organizavimo schemų derinimas“.

Kompensacijos dėl patiriamų nuostolių taikant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas mokamos vadovaujantis Kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika, patvirtinta LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 339 (toliau – Metodika).

Šios metodikos 23 punkte nustatyta, kad kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančioje į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau - SŽNSĮ) nurodytą teritoriją, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą, nurodytą SŽNSĮ 13 straipsnio 4 dalyje:

„23.1. nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos apribojimų, pagrįstus vykdomos veiklos finansiniais dokumentais (finansinėmis ataskaitomis ir kitais duomenimis apie vykdomos veiklos pelningumą) ar kitais pateiktais nuostolius įrodančiais dokumentais. Pagal šį kriterijų įvertinus paskutinių 3 kalendorinių metų iki Metodikos 23 punkte nurodytos informavimo dienos vykdytos veiklos finansinius rodiklius, Kompensacijos dydžiui apskaičiuoti vertinamas vykdytos veiklos vidutinio vienerių kalendorinių metų pelno sumažėjimas, atsiradęs dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo;

23.2. nuostolius dėl suplanuotos veiklos (kai iki Metodikos 23 punkte nurodytos informavimo dienos buvo pradėtos vykdyti šiai veiklai reikalingos procedūros). Atlyginami nuostoliai, patirti dėl veiklos planavimo ir pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais ar kitais pateiktais nuostolius įrodančiais dokumentais;

23.3. nuostolius, patiriamus dėl galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo (veiklos nutraukimo). Draudimo sudaryti perleidimo sandorius atveju vertinant disponavimo apribojimus, vertinama planuoto parduoti turto pardavimo kaina pagal atitinkamus pirkimo-pardavimo dokumentus, sudarytus iki Metodikos 23 punkte nurodytos informavimo dienos. Vertinant naudojimo ir valdymo apribojimus, vertinami paskutinių 3 kalendorinių metų iki Metodikos 23 punkte nurodytos informavimo dienos finansiniai rodikliai (vertinamas vykdytos veiklos sukurtas pelnas). Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija turi diskrecijos teisę įvertinti ir kitas aplinkybes, susijusias su vykdyta veikla (ar veikla tik neseniai pradėta vykdyti ir (ar) nėra gautas pelnas, ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai, reikalingi veiklai vykdyti ar tam tikroms priemonėms įsigyti, kitas aplinkybes);

23.4. galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo nuostolius. Nustatoma, ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos leidžia vykdyti vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), ar galima vykdyti panašią veiklą, vertinamos  kitos aplinkybės;

23.5. kitus dokumentais pagrįstus nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo <...>.“

Kompensacijos išmokamos pagal nurodytų asmenų pateiktą metodikos 1-ame priede nurodytą prašymą. Prašymo ir jo priedų turinys turi atitikti metodikos 3 punktą.

Atkreipiame dėmesį, kad kompensuojami tik pagrįsti ir realūs nuostoliai. Nepateikus nuostolius pagrindžiančių dokumentų, kompensacijos negali būti mokamos.