>

DUK

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

     Tai informacinio pobūdžio pranešimai, skirti kultūros paveldo objektų žemės sklypų savininkams  ar valdytojams arba valdantiems žemės sklypus, kurie patenka į kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos zonas arba į jas nebepatenka, kai patikslinami tokių objektų apskaitos duomenys arba panaikinama jų teisinė apsauga.

     Gavus tokio pobūdžio pranešimus, tikslinga susipažinti su pakitusiais kultūros paveldo objekto, kurį ar kurio dalį valdo savininkas ar kitas valdytojas, arba į kurio teritoriją ar apsaugos zoną patenka žemės sklypas, duomenimis Kultūros vertybių registre (toliau - KVR), adresu https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

     Jeigu statiniui/pastatui ar žemės sklypui suteikiama su kultūros paveldo apsauga susijusi teisinė apsauga arba po KVR duomenų patikslinimo nuosavybės ar kita teise valdomas statinys/pastatas ar žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės teritoriją ar apsaugos zoną, valdytojui atsiranda pareiga laikytis paveldosaugos reikalavimų, t. y. valdomą nuosavybę naudoti ir tvarkyti vadovaujantis Lietuvos respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.

      Gavus tokio pobūdžio pranešimą, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas, kuriuo buvo patikslinti kultūros paveldo objekto duomenys, per vieną mėnesį nuo pranešimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

     Žemės sklypų nuosavybė dėl to, kad jie patenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ar apsaugos zonas, nekinta. Tačiau žemės sklypams, patenkantiems į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ar apsaugos zonas, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 59, 60 strir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymubei kitais teisės aktais nustatyti reikalavimai, tvarkybos finansavimo bei patirtų išlaidų kompensavimo sąlygos.

     Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos bei kriterijai, kuriais vadovaujantis visuomenės poreikiams gali būti paimtas kultūros paminklas. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorija yra privačioje žemėje, dėl šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymoir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

     Kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ribų planai, kuriuose nurodytos šių objektų teritorijų ir (ar) jų apsaugos zonų ribų koordinatės, yra pateikti Kultūros vertybių registre, kurio duomenys vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.

     Šie planai pateikti Kultūros vertybių registre kultūros vertybės aprašymo dokumentų skiltyje ir yra žymimi aktyviu trumpiniu „Planas“ arba „TRP“. Kadangi Kultūros vertybių registro duomenys yra nuolat tikslinami ir atnaujinami, būtina atkreipti dėmesį, kad patvirtinti ir galiojantys yra vėliausios datos apibrėžtų teritorijų bei apsaugos zonų ribų planai.

      Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 str.  nustatyta, kad valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio.

    Šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje  nustatyta, kad netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimama valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodeksonustatyta tvarka.

     Pardavėjas ar kitaip valdymo teises perduodantis kultūros paveldo objekto savininkas ar valdytojas (toliau – perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoja savivaldybės paveldosaugos padalinį. Per tą laiką šis padalinys turi patikrinti, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotą būklę. Taip numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 str.Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama vadovaujantis Kultūros paveldo būklės tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kultūros ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. ĮV-199.

     Surašytas kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas, jei tokiame objekte nebuvo atliekami tvarkybos darbai ir jei nenustatyta jo sužalojimų arba nebuvo pažeisti jo naudojimo reikalavimai, galioja 6 mėnesius nuo būklės patikrinimo akto surašymo dienos.

     Perdavėjo ar turto įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą toks būklės patikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį.

     Kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę ir notarui patvirtinus sandorį bei sandorio šalims pasirašius turto perdavimo-priėmimo aktą, pereina naujam valdytojui (toliau – įgijėjui) nuo šio akto pasirašymo.

     Jeigu patikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotos būklės, už tai atsako perdavėjas. Kitu atveju, t. y. sandorio metu neatlikus būklės patikros, atsakomybė teks įgijėjui.

      Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) atliekamos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijos nurodytos Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 dalyje.

     Departamento teikiamų konsultacijų temos pagal centriniams ir teritoriniams skyriams priskirtas funkcijas yra aprašytos Konsultavimo kultūros paveldo apsaugos klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2023-09-12 įsakymu Nr. Į-251, 1 priede.

     Reikalavimai dėl paraiškų pateikimo nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimui gauti yra nurodyti Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 (toliau – Aprašas).

     Apraše rasite visų privalomų pateikti dokumentų sąrašus (Aprašo 10 p. nurodyta, kokie dokumentai teikiami prašant finansavimo valstybės saugomo objekto ar paminklo tvarkybos darbams; Aprašo 11 p. – registrinio objekto tvarkybos darbams).

     Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto svetainėje yra pateikta  kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos atmintinė.

     Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524, 16 ir 17 punktais, maksimali suma valstybėssaugomo objekto ar paminklo tvarkybos darbų finansavimui pagal vieną paraišką yra 500 tūkst. Eur.

     Jeigu darbų vertė per Paveldotvarkos programos 3 metų laikotarpį yra didesnė nei 500 tūkst. Eur, darbai turi būti skirstomi etapais ir kitam etapui teikiama nauja paraiška. Maksimali suma registriniokultūros paveldo objekto tvarkybos darbų finansavimui per 3 metų laikotarpį negali viršyti 80 tūkst. Eur.

     Galimi finansavimo dydžiai skiriasi pagal tai, koks statusas kultūros paveldo objektui suteiktas Kultūros vertybių registre – valstybės saugomas ir paminklas ar registrinis. Taip pat atsižvelgiama, ar per 5 metus nuo finansavimo sutarties pasirašymo dienos objektas bus ar nebus naudojamas ūkinei komercinei veiklai.

     Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524, 5 punkte nurodytos skiriamos valstybės biudžeto lėšos:

     Valstybės saugomiems objektams ir paminklams:

1. Taikomiesiems moksliniams tyrimams – iki 90 proc.;

2. Remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbams, jų projektavimui bei šiems darbams atlikti reikalingiems taikomiesiems moksliniams tyrimams – iki 100 proc., jeigu šie objektai ne mažiau kaip 5 metus nuo finansavimo sutarties pasirašymo dienos nebus naudojami ūkinei komercinei veiklai;

3. Remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbams, jų projektavimui bei šiems darbams atlikti reikalingiems taikomiesiems moksliniams tyrimams – iki 80 proc., jeigu šie objektai per 5 metus nuo finansavimo sutarties pasirašymo dienos bus naudojami ūkinei komercinei veiklai.

     Registriniams objektams gali būti skiriama:

Taikomiesiems moksliniams tyrimams – iki 90 proc., avarijos grėsmės pašalinimui, apsaugos techninių priemonių įrengimui ir kitiems neatidėliotiniems saugojimo darbams – iki 80 proc.

     Maksimali suma, kuri gali būti skiriama darbams finansuoti saugomame kultūros paveldo objekte pagal vieną paraišką, yra 500 tūkst. Eur. Jeigu darbų vertė per Programos 3 metų laikotarpį yra didesnė nei 500 tūkst. Eur, darbai turi būti skirstomi etapais ir kitam etapui teikiama nauja paraiška. Šio punkto reikalavimai netaikomi Aprašo 2 punkte nurodytuose sąrašuose esančių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams.

     Daugiau informacijos pateikta  kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos atmintinėje.

     Paraiškos ir prie jų pridedami privalomi dokumentai teikiami per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS) nuoroda https://www.kpepis.lt/ . Prisijungti prie KPEPIS galima per elektroninius valdžios vartus arba susikūrus paskyrą su slaptažodžiu.

    Atidarius skyrių ,,Paraiškos“, pasirenkamas paraiškos teikimo langas ,,Paraiška nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo darbų finansavimui“ ir spaudžiama nuoroda ,,Pildyti naują paraišką“. Užpildžius informacinius langelius ir prisegus pridedamus dokumentus, spaudžiama nuoroda ,,Pateikti“. Sėkmingai pateikus paraišką, suformuojama kortelė su registracijos numeriu.

     Daugiau informacijos pateikta  kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos atmintinėje

     Paraiškos būsimam trejų metų finansavimo laikotarpiui priimamos nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki 30 d. Taip nurodyta Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 (toliau - Aprašas), 6 punkte.

     Aprašo 3.5 punkte nurodomi objektai, kurių tvarkybos darbams paraiškos pateikimo metais buvo skirtas finansavimas iš Programos vykdymui skirtų valstybės biudžeto lėšų ir kurie apibrėžiami kaip objektai, kuriuose vykdomi tęstiniai tvarkybos darbai.

      Daugiau informacijos pateikta  kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos atmintinėje.

     Kultūros ministras įsakymu patvirtina Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programą, kurią kultūros ministro pavedimu įgyvendina biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (toliau Centras).  Taip tai nurodyta Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 (toliau - Aprašas), 4 punkte.

     Centras organizuoja tvarkybos darbų viešuosius pirkimus, darbų atlikimo, projekto vykdymo ir techninės priežiūros sutarčių pasirašymą, darbų vykdymo ir kitus objekto tvarkybai reikalingus procesus.

     Kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, esančių viena iš kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių bei dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimo, konservavimo, restauravimo darbai ir apsaugos priemonių įrengimo darbų finansavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-135 .

       Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto svetainėje yra pateikta  kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos atmintinė.

     Tęstiniaityrimo, konservavimo ar restauravimo darbai, pradėti einamaisiais metais tęsiami ne ilgiau kaip trejus metus ir finansuojami iš specialiai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Taip nustatyta Kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-135(toliau – Aprašas) 3.1 papunktyje.

     Aprašo 14 punkte nurodoma, kad tęstinių darbų finansavimui pareiškėjas iki Aprašo 7 punkte nurodytos datos raštu Departamentui pateikia informaciją apie pareiškėjo numatomas skirti lėšas kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbams tęsti arba kitus dokumentus, pagrindžiančius šių darbų finansavimą iš kitų šaltinių.

      Tęstiniams išsaugojimo darbams, kaip nustatyta Aprašo 19.1 papunktyje, suteikiama pirmumo teisė įrašant kilnojamąsias kultūros vertybes į Sąrašo projektą pagal Aprašo 19 punkte išdėstytą kriterijų eiliškumą, kurie peržiūrimi kas trejus metus.

     Tęstinių konservavimo, restauravimo darbų užbaigimo paspartinimui Rezervo lėšos skiriamos prioriteto tvarka, neviršijant trejų metų maksimalios 450 tūkst. eurų sumos, įskaitant visus mokesčius. Taip nustatyta Aprašo 27.3 papunktyje.

    Informacija apie paraiškų priėmimo pradžią skelbiama Departamento interneto svetainėje https://kpd.lrv.lt/lt/ ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki paraiškų priėmimo termino pradžios. Skelbime nurodoma, kokius dokumentus ir kokiais formatais pareiškėjas teikia Departamentui elektroniniu būdu per Departamento elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS)www.kpepis.lt.

     Paraiškų priėmimo tvarka, reikalavimai dokumentacijai ir sąlygos finansavimui gauti nustatytos Kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-135 (toliau - Aprašas).

     Kokius dokumentus privaloma pateikti, prašant finansuoti kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimus, nurodyta Aprašo 11.1-11-5 papunkčiuose; prašant finansuoti kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo, restauravimo darbus – Aprašo 12.1-12.5 papunkčiuose; prašant finansuoti kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių įrengimą – Aprašo 13.1-13.5 papunkčiuose.

     Jeigu kilnojamosios kultūros vertybės valdytojas skiria mažiau lėšų, nei buvo įsipareigojęs paraiškoje, tikslinant patvirtintą finansuojamų išsaugojimo darbų suvestinį sąrašą, proporcingai mažinama tvarkybos darbams skiriama valstybės biudžeto lėšų dalis. Jeigu valdytojas iš viso neskiria lėšų, kurias skirti buvo įsipareigojęs paraiškoje, finansavimas konservavimo, restauravimo darbams iš valstybės biudžeto lėšų nebeskiriamas, o suplanuotos lėšos perkeliamos į Rezervo lėšas, kaip nustatyta Kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-135, 28 punkte.

     VadovaujantisKilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ĮV-135(toliau – Aprašas), paraiškas ir sudarytą tinkamų finansuoti paraiškų sąrašo, nurodyto Aprašo 4 punkte, projektą nagrinėja Departamento direktoriaus įsakymu 2 metams sudaryta 5 narių darbo grupė (toliau – Ekspertų grupė), veikianti pagal Departamento direktoriaus patvirtintus Ekspertų grupės veiklos nuostatus, kaip nustatyta Aprašo 17 punkte.

     Ekspertų grupė įvertina Departamento surinktus dokumentus, pareiškėjų numatomas skirti lėšas ir, atsižvelgdama į Kultūros ministerijos pateiktą informaciją apie kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbams numatomas skirti valstybės biudžeto lėšas bei vadovaudamasi Aprašo 19 punkte nurodytais atrankos kriterijais, parengia siūlomų finansuoti paraiškų suvestinį išsaugojimo darbų sąrašą.

      Perdažyti ar kitaip atnaujinti altorių ir jų puošybos elementų (skulptūrų, paveikslų ar pan.), įrašytų į Kultūros vertybių registrą, negalima.

      Tirti, konservuoti ir restauruoti į Kultūros vertybių registrą įrašytas kilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat vertybes, kurios yra nekilnojamojo kultūros paveldo statinio viena iš vertingųjų savybių (dailės kūrinių), bei dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektus (toliau - dailės vertybės) turi teisę tik kultūros ministro sudarytos Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai.

      Visų rūšių dailės vertybių tyrimo, konservavimo ar restauravimo darbai vykdomi pagal restauratoriaus parengtą tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą (toliau – Programa). Kai dailės vertybės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbai atliekami kartu su kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio, kuriame yra dailės vertybė, tvarkybos darbais, Programa gali būti tvarkybos darbų projekto sudėtinė dalis, tačiau Programa rengiama, tvirtinama ir atlikti darbai priimami vadovaujantis Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašu, patvirtintu kultūros ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-331.

     Informaciją apie atestuotus specialistus, galinčius rengti dailės vertybių restauravimo darbų programas, atlikti tyrimus, konservavimo ir restauravimo darbus, galima rasti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos interneto svetainės skyriuje - kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimas.

     Žmonių palaikų laidojimą reglamentuoja Lietuvos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (toliau-Taisyklės), bei savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintos žmonių palaikų laidojimo ir kapinių tvarkymo taisyklės.

     Kapinės piliakalnyje yra nedažnas atvejis ir tokios kapinės savivaldybės tarybos sprendimu priskiriamos neveikiančioms kapinėms. Neveikiančiose kapinėse žmonių palaikai nebelaidojami.

      Riboto laidojimo kapinėse žmonių palaikų laidojimas galimas vadovaujantis savivaldybių tarybų patvirtintomis žmonių palaikų laidojimo taisyklėmis. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, kaip nustatyta Taisyklių 7 punkte, reikalingas Kultūros paveldo departamento teritorinio skyriaus pritarimas.

      Urbanistinės struktūros statiniai apibrėžiami kai statiniai, formuojantys urbanistinei kultūros paveldo vietovei būdingą užstatymą, atitinkantys tokios vietovės ar jos dalies konkretų užstatymo tipą (morfotipą), turintys jai būdingų užstatymo bruožų ir esantys urbanistinės kultūros paveldo vietovės vertingosiomis savybėmis. Toks urbanistinės struktūros statinio apibrėžimas pateiktas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 (įsakymo redakcija nuo 2022-05-10), 21.5 papunktyje. Urbanistinė kultūros paveldo vietovė yra urbanistinį vertingųjų savybių pobūdį turinti miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių teritorija, pasižyminti istoriškai susiformavusia urbanistine struktūra, savita architektūra ir (arba) kraštovaizdžiu. Urbanistinės struktūros statiniai yra pažymėti Kultūros vertybių registre pateiktuose kultūros paveldo vietovės teritorijos ribų planuose (TRP).

      Kultūros paveldo vietovės vertingąja savybe esantys urbanistinės struktūros statiniai yra kultūros paveldo statiniai.

     Reikalavimai kultūros paveldo statinių remontui, kaip ir kultūros paveldo objektų  remontui nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 23 ir 231 str. ir paveldo tvarkybos reglamentu PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-151 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“ ir Paveldo tvarkybos reglamentų sąrašo patvirtinimo“.

    Reikalavimai kultūros paveldo statinių paprastajam ar kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais.

     Specialieji paveldosaugos reikalavimai, taikomi kultūros paveldo statiniui, kaip ir kultūros paveldo objektui ar teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose esančių statinių tvarkomiesiems statybos darbams išduodami vadovaujantis Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014  m. gruodžio 18  d. įsakymu Nr. ĮV-975.

     Statinių projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizė atliekama vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158.

     Procedūros, susijusios su specialiųjų reikalavimų išdavimu, statinių projektų rengimu ir jų ekspertizės atlikimu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir darbų užbaigimu atliekamos per  Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.

Nekilnojamojoje kultūros vertybėje be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamento) sutikimo galima atlikti vertingųjų savybių nekeičiančius darbus. Galimi priežiūros darbai nurodomi pagal nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių  pobūdį ir detalizuojami 2022 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 125 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių apsaugos reglamentų patvirtinimo“.

Memorialinės vietos savininkas, valdytojas ar naudotojas gali savarankiškai atlikti:

1. teritorijos priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, ištaisyti nedidelius reljefo defektus nepažeisdamas kapų, išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinimo elementus pakeisti naujais, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai);

2. statinių ir jų liekanų priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, valyti; šalinti (iškirsti) medžius, krūmus, augančius ant statinių ir jų liekanų, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai);

3.  vandens telkinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, valyti krantus ir pakrantes, prižiūrėti jų tvirtinimo įrenginius, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus hidrotechniniuose statiniuose, atskirus sunykusius elementus hidrotechniniuose statiniuose ir įrenginiuose pakeisti naujais);

4. želdinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti iš želdinių sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, šalinti (iškirsti) menkaverčius medžius ir krūmus nepažeidžiant kapų, valyti ir gydyti atskirų medžių kamienus ir šakas, genėti atskirus medžius ir retinti krūmus, sodinti medžius, krūmus ir kitus želdinius atskiruose biokonstrukciniuose plotuose, išlyginti pievų ir vejų paviršių, regeneruoti atskiras vietas nepažeisdamas kapų).

Statinių komplekso, ansamblio savininkas, valdytojas ar naudotojas gali savarankiškai atlikti:

1. statinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti (iškirsti) medžius, krūmus, augančius ant statinių ar jų liekanų, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai, įrengti ir prižiūrėti įrangą, apsaugančią nuo gaisrų);

2. želdinių ir teritorijos priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinamuosius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys ir elementai, šalinti iš želdynų sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, nevertingus medžius ir krūmus, valyti ir gydyti atskirų medžių kamienus ir šakas, genėti juos, išlyginti pievų ir vejų paviršių, regeneruoti atskiras vietas);

3. vandens telkinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, valyti krantus, pakrantes ir vandens telkinių dugną, prižiūrėti šlaituose esančius želdinius, tvirtinti krantus, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus hidrotechniniuose statiniuose ir įrenginiuose, pakeisti naujomis dalimis ir elementais, jeigu jie nėra statinių komplekso, ansamblio vertingos dalys ir elementai).

Archeologinės vietos (jos dalies) savininkas (valdytojas) gali savarankiškai atlikti jos priežiūros darbus: atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius ir šiukšles, nevertingus medžius, sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, krūmus ir atžalas (nepažeisdamas kultūrinio sluoksnio), genėti atskirus medžius, kirsti ir retinti krūmus, šienauti, ištaisyti nedidelius reljefo defektus (užberti juos atvežtu gruntu); atstatyti išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinimo elementus arba pakeisti juos naujais, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius senovės statinių griuvėsių ir liekanų elementus, nykstančius riboženklius pakeisti naujais, prižiūrėti vandens telkinius, kurie ribojasi su archeologinės vietos teritorija (valyti krantus ir pakrantes, prižiūrėti krantų tvirtinimo įrenginius).

Visų nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros darbai atliekami nuolat, be projektinės dokumentacijos ir be atskiro Departamento leidimo.

Jeigu dėl norimų atlikti darbų kyla abejonių, konsultaciją Jums patogiu būdu pagal objekto geografinę vietą suteiks Departamento teritoriniai skyriai.

     Visų rūšių Dailės vertybių, t. y.: į Kultūros vertybių registrą (toliau – Registras) įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, kurios yra nekilnojamojo kultūros paveldo statinio viena iš vertingųjų savybių (dailės kūrinių), ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų - tyrimo, konservavimo ar restauravimo darbai vykdomi pagal parengtą tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą (toliau – Programa).

    Dailės kūriniai suprantami kaip molbertinė ir sienų tapyba (paveikslai, freskos, mozaikos, sgrafitai, dekoratyvinis meninis dažymas, vitražai ir kt.), dekoratyvinės dangos (auksavimas, sidabravimas ir kt.), grafikos kūriniai (medžio, lino, vario ir įvairiomis kitomis technikomis atlikti raižiniai, atspaudai, piešiniai), monumentaliosios, dekoratyvinės ir kamerinės skulptūros kūriniai, skulptūrinis dekoras, metalo plastika ir auksakalystės kūriniai (paveikslų aptaisai, antepediumai, šviestuvai, sarkofagai, grotos, laikrodžiai, dekoratyviniai kryžiai, liturginiai indai, monstrancijos, relikvijoriai ir kt.), keramikos, tekstilės kūriniai (liturginiai rūbai, reikmenys ir kt.), stacionarūs meniniai baldai ir įranga (altoriai, sakyklos, klausyklos, klauptai, vargonai, krikštyklos, kilnojamieji altorėliai ir kt.), muzikos instrumentai (vargonai, varpai ir kt.), kiti vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai bei meninių, istorinių ar religinių objektų dalys.

     Kai Dailės vertybės tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbai atliekami kartu su kultūros paveldo statinio, kuriame yra Dailės vertybė, tvarkybos darbais, Programa parengiama kaip kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų projekto sudėtinė dalis.

     Programą rengia kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas Restauratorius, tvirtina Restauravimo taryba posėdžio protokolu.

     Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos rengimo, tvirtinimo, atliktų darbų priėmimo tvarka, bei kvalifikacijai keliami reikalavimai nustatyti Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro  2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-331.

     Leidimas atlikti tvarkybos darbus galioja nuo Leidimo išdavimo dienos iki tvarkybos darbų priėmimo arba 5 metus nuo Leidimo išdavimo dienos, jei tvarkybos darbai nebuvo pradėti.

     Analogiškas Leidimo atlikti tvarkybos darbus galiojimo terminas yra ir tuo atveju, kai Tvarkybos darbų projektas yra sudėtinė statinio projekto dalis ir statinio projektui yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas (kai statinio projektas yra privalomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytais atvejais).

    Leidimų išdavimą, galiojimo sustabdymą, pripažinimą netekusiais galios ir perregistravimą reglamentuoja Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.04.01:2014 „Leidimų atlikti tvarkybos darbus išdavimo taisyklės“.

     Kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje statybos darbai atliekami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.Kultūros ministerija neišduoda atestatų tvarkomiesiems statybos darbams.

     Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo23‘ straipsnio 12 dalyjenurodoma, kad vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 20 dalies nuostata, eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka atestavimą atliekanti organizacija.

      Pirmiausia savininkas/valdytojas turėtų susipažinti su Kultūros vertybių registre (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search) skelbiamais kultūros paveldo objekto duomenimis.

      Tvarkybos darbai pradedami nuo kultūros paveldo objekto taikomųjų tyrimų atlikimo, kurių išvadomis vadovaujantis rengiami tvarkybos darbų, kurie parenkami pagal tvarkybos darbų rūšis, nurodytas paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, projektiniai pasiūlymai.

     Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 23 punkteapibrėžta, kad statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas asmuo projektiniais pasiūlymais išreiškia, kaip numato atlikti tvarkybos darbus kultūros paveldo objekte, šio objekto teritorijoje. Projektiniai pasiūlymai yra privalomi tik rengiant kultūros paveldo objekto restauravimo projektą.

     Departamento teritorinio skyriaus specialistui patikrinus projektinius pasiūlymus, pagal kultūros paveldo objekto valdytojo ar jo įgalioto asmens prašymą yra išduodamos tvarkybos darbų projektavimo sąlygos ir parengiamas tvarkybos darbų projektas. Tyrimus ir projektavimo darbus gali atlikti tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 str. nustatyta tvarka atestuoti specialistai.

     Jeigu tvarkybos metu numatomi ir tvarkomieji statybos darbai, rengiamas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytas statinio projektas. Šiuo atveju tvarkybos darbų projektas gali būti rengiamas kaip atskiras projektas arba statinio projekto sudėtinė dalis.

     Tvarkybos darbų atveju per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą KPEPIS Departamento teritoriniame skyriujegautą prašymą išduoti projektavimo sąlygas, suderinti tvarkybos darbų projektą, išduoti leidimą tvarkybai ir pan. nagrinėti konkrečiam skyriaus specialistui paveda skyriaus vedėjas. Priimti sprendimai teikiami per KPEPIS, taip pat ir tais atvejais, kai sprendimai priimami Departamento raštu, registruojamu dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DBSIS. Su teikiamais pavedimais ir priimtais sprendimais prašymo pateikėjas gali susipažinti KPEPIS.

    Tvarkomųjų statybos darbų atveju perStatybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „ Infostatyba“ gautą prašymąišduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ar suderinti statinio projektą konkrečiam Departamento teritorinio skyriaus specialistui nukreipia šio skyriaus vedėjas. Priimti sprendimai teikiami per Infostatyba“, taip pat ir tais atvejais, kai sprendimai priimami Departamento raštu, registruojamu dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DBSIS. Su Departamento teritorinio skyriaus vedėjo pavedimu ir priimtu sprendimu pareiškėjas gali susipažinti Infostatyba“.

       Visais kitais atvejais gavus bet kokį prašymą/užklausą/skundą/pareiškimą, jie registruojami Departamento dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DBSIS, kurioje skiriama užduotis konkrečiam (-tiems) valstybės tarnautojui(-ams) ar specialistui(-ams). Apie Departamento raštu priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per DBSIS.

      Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų priėmimą reglamentuoja paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.05.01:2015 „Tvarkybos darbų priėmimo taisyklės“ (toliau - Reglamentas).

      Norint priduoti atliktus tvarkybos darbus, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi pateikti prašymą per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS) nuoroda: https://www.kpepis.lt/ >Prašymai - Tvarkybos darbų ir archeologinių tyrimų ataskaitų priėmimas > Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių tvarkybos darbų priėmimas.

     Savivaldybės tarybos paskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kaip tai nurodyta šioReglamento 4.2. punktu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 4 d.nuostatomis, saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes ir autentiškumo požymius naikinantys statybos darbai.

Saugomoje vietovėje esančių kultūros paveldo statinių išorėje įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius, negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai – draudžiama. Taip yra nurodyta  Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo 60 str. 4 d. 2 b papunktyje.

Siekiant pritaikyti kultūros paveldo vietovės teritorijoje esantį pastatą šiuolaikiniams saugos ar higienos reikalavimams, naujos inžinerinės sistemos ar elementai įrengiami derinant juos prie pastatų fasadų architektūrinės išraiškos ir nepažeidžiant vietovės bei kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių.

Inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ir Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas laikomas pastato išvaizdos keitimu. Kai pastato išvaizda keičiama atliekant kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje esančio statinio paprastąjį arba kapitalinį remontą, leidimas atlikti tokį remontą yra privalomas. Taip nurodoma statybos techninio reglamentoSTR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - Reglamentas).

Kai statinio projektenumatomi kondicionavimo įrangos bei kitų inžinerinių sistemų ar konstrukcijų įrengimui reikalingi tvarkomieji statybos darbai, privaloma tokio projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, kurios išvados pateikiamos projekto bendrosios ekspertizės rangovui kartu su ekspertuojamu projektu. Taip nustatyta paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158.

Reglamento 5 p. nurodoma, kad viešojo administravimo subjektai (taip pat ir Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai) Reglamente nurodytas projektų derinimo ir kitas procedūrasatlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“.

     Remontas yra viena iš kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų rūšių, kurios konkrečiu atveju parenkamos vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbųrūšys“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 (toliau - Reglamentas).

     Reglamento 10-12 punktuose nurodoma, kad tvarkybos (remonto) metu atliekami prarastų fizinių savybių atstatymo darbai, kuriuos atliekant maksimaliai saugomos vertingosios savybės, išlaikoma objekto elementų esama forma ir konstrukcijos (išorinis pavidalas, kontūrai, išvaizda, matmenys), esamose konstrukcijose bei elementuose panaudotos medžiagos (statybos produktai, sudėtinės daiktų dalys. Remonto darbų metu atliekami tik medžiagų suderinamumui nustatyti reikalingi tyrimai.

    Reikalavimai remonto ir kitiems tvarkybos darbams nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 23 ir 231 str., paveldo tvarkybos reglamentais PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-151 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“ ir Paveldo tvarkybos reglamentų sąrašo patvirtinimo“ bei PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329.

     Su remonto ir kitais tvarkybos darbais susijusios procedūros - projektavimo sąlygų išdavimo, parengtų projektų pateikimo, leidimų tvarkybai išdavimo bei atliktų darbų priėmimo atliekamos per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS).

     Paprastojo ir kapitalinio remonto darbai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), atliekami vykdant tvarkomuosius statybos darbus, kurie nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų, keitimu. Paprastojo ir kapitalinio remontų projektai rengiami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, kaip nurodoma Reglamento 13 punkte. Reikalavimai paprastojo ir kapitalinio remonto bei kitiems statybos darbams nustatyti Statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais.

     Specialieji paveldosaugos reikalavimai taikomi kultūros paveldo objektui ar kultūros paveldo statiniui, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose esančių statinių tvarkomiesiems statybos darbams išduodami vadovaujantis Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014  m. gruodžio 18  d. įsakymu Nr. ĮV-975. Tvarkomųjų statybos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizė atliekama vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158.

     Procedūros, susijusios su specialiųjų reikalavimų išdavimu, statinių projektų rengimu ir jų ekspertizės atlikimu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir darbų užbaigimu atliekamos per  Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.

     Pastaba. NKPAĮ bei paveldo tvarkybos reglamentais ir Statybos įstatymu bei statybos techniniais reglamentais nustatytų reikalavimų taikymo atvejai nustatyti statybos techniniu reglamentu STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196.

 

Paraiškas gali teikti tik juridiniai asmenys: viešosios įstaigos, asociacijos, draugijos, mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės ir t.t.

Tam, kad atitiktų administracinius reikalavimus tiek paraiška, tiek sąmata turi būti pasirašyti ir įstaigos/organizacijos vadovo, ir finansininko/buhalterio.

Tokiu atveju vietoje finansininko/buhalterio antrą kartą pasirašo įstaigos/organizacijos vadovas, parašu patvirtindamas, kad sąmatoje pateikta finansinė informacija yra teisinga.

Toks garantinis raštas yra būtinas, išskyrus atvejį, kai projektą kofinansuoja paraiškos teikėjas. Garantinis raštas rašomas ant firminio blanko. Turėtų būti antspauduotas, pasirašytas. Tai yra teisinis dokumentas, kuriuo konkreti organizacija arba asmuo įsipareigoja nurodytą sumą skirti konkretaus projekto įgyvendinimui. Rėmėju gali būti tiek organizacija, tiek UAB, tiek privatus asmuo.

Jeigu darbu, prekėmis ar paslaugomis prie projekto  prisideda pats paraiškos teikėjas, prisidėjimą reikia įvertinti pinigine suma ir įrašyti į paraiškos sąmatą. Jei prisideda projekto partneris – pateikiamas atskiras garantinis raštas, suma įtraukiama į bendrą projekto sąmatą.

Paraiškų skaičius nėra ribojamas. Rekomenduojama 1 prioritetui teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

Finansavimo skyrimas kultūros keliams, Kultūros kelių Lietuvoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo Tvarkos apraše nenumatytas.

Kultūros kelias teikiamas lygmens nustatymui ir sertifikavimui turi atitikti Kultūros kelių Lietuvoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo Tvarkos aprašo II skyriuje nurodytus kriterijus.

Išduotas sertifikatas galioja tris metus. Pasibaigus Sertifikato galiojimui, kultūros kelio operatorius turi teisę Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti naują paraišką.

Pagal Tvarkos aprašą, sertifikuotų kultūros kelių operatoriai kasmet iki einamųjų metų lapkričio 20 d., pagal Departamento direktoriaus nustatytus reikalavimus, teikia informaciją Departamentui apie pasiektus veiklos rezultatus.

Išduotas sertifikatas oficialiai nustato kultūros kelio lygmenį ir liudija apie atitikimą kriterijams, taip suteikdamas galimybes kreiptis į įvairius fondus, skiriančius finansavimą sertifikuotiems kultūros keliams.

Kompensacijos išmokamos už taikomuosius tyrimus, reikalingus tvarkybos darbų projektui parengti (100 proc.), tvarkybos darbų projektų parengimą  (medinių kultūros paveldo objektų – nuo 50 iki 70 proc., mūrinių – nuo 30 iki 50 proc.), avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbus (medinių kultūros paveldo objektų – nuo 50 iki 70 proc., mūrinių – nuo 30 iki 50 proc.).

Tvarkybos darbų  išlaidos kompensuojamos privatiems kultūros paveldo objektų valdytojams, kai jiems priklausantys kultūros paveldo objektai yra paskelbti valstybės saugomais ir prieinami visuomenei.  Lankymo sąlygos nustatomos Apsaugos sutartimi.

Privačių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai kompensuojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintomis taisyklėmis:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.254888/NCgLzXUDCa?jfwid=-9086hbnjg

Kompensacijos išmokamos, jei skelbiant saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, nustatyti ar sugriežtinti veiklos apribojimai, draudžiantys anksčiau vykdytą veiklą, realiai sumažina kultūros paveldo objekto valdytojo gaunamą naudą.

Kompensacijos  išmokamos, vadovaujantis Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo už veiklos apribojimus skelbiamų saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.257990/zNeAxmFZBE?jfwid=

Kompensacijos (nuo 50 iki 70 proc.) išmokamos už kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų išlaidas, taip pat už apsaugos priemonių įrengimą.

Kilnojamųjų kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo,  konservavimo, restauravimo darbų išlaidos kompensuojamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinta tvarka:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.344280/DlrLuBhdsy?jfwid=

Leidimas laikinai ar nuolat išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus iš Lietuvos Respublikos (Europos bendrijos teritorijos) išduodami Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. 1424, nurodytiems daiktams.  

Prašymai išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus teikiami per KPEPIS sistemą. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, nurodyti Leidimo išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus iš Lietuvos Respublikos (Europos Bendrijos teritorijos) pildymo, įforminimo ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo kontrolės pagal leidimus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. ĮV-444 7 punkte.

Departamentas, gavęs bei įvertinęs Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tarybos išvadą bei prašyme pateiktus dokumentus, priima sprendimą dėl leidimo išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus išdavimo. Paslaugos terminas iki 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Už leidimo išdavimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1442 4.555 punkte nustatyto dydžio rinkliava. Įmokos pavadinimas – už leidimo išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus išdavimą, įmokos kodas 5762.

Licencija prekiauti antikvariniais daiktais (toliau – Licencija) gali būti išduodama juridiniam ar fiziniam asmeniui, vykdančiam ūkine komercinę veiklą (toliau – ūkio subjektas), kuris planuoja prekiauti antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų.

Ūkio subjektas norintis gauti Licencija Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) el. paštu [email protected] ar tiesiogiai pateikia laisvos formos prašymą, užpildytą pagal Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 131 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Už Licencijos išdavimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1442 3.137 punkte nustatyto dydžio suma. Įmokos
pavadinimas – už licencijos (leidimo) prekiauti antikvariniais daiktais išdavimą, įmokos kodas 5762.

Departamentas per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo išduoda Licenciją arba pateikia ūkio subjektui motyvuotą atsisakymą išduoti Licenciją ir informuoja ūkio subjektą apie šio sprendimo apskundimo tvarką.

Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – KKVAĮ) 12 straipsnio 4 dalis nurodo, kad visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai. Asmenys, atsitiktinai radę šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išmokamas atlyginimas.

KKVAĮ 3 straipsnyje yra išvardinti šie kultūros objektai: 1) archeologiniai radiniai; 2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai; 3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu; 4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai; 5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; 6) muzikos instrumentai; 7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai; 8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai; 9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai; 10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu; 11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys; 12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai; 13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo; 14) antikvariniai daiktai.

Atsitiktinai radę KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, radėjui privaloma juos pateikti įvertinti Departamentui, pristatant juos į artimiausią Departamento teritorinį skyrių. Detalesnė kultūros objektų perdavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos kultūros ministro  2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-377 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. ĮV-429 redakcija) „Atlyginimo už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius taisykles“ (toliau – Radinių taisyklės). Radėjas, remiantis Radinių taisyklių 5 punktu, (1) privalo per savaitę pristatyti radinį Departamento teritoriniam skyriui; (2) Teritorinis skyrius įvertina, ar radiniai atitinka KKVAĮ 3 straipsnyje įvardijamus kultūros objektus; (3) pateikti rašytinį paaiškinimą bei nurodyti radinio radimo vietą; (4) Teritorinis skyrius, kurio veiklos teritorijoje rasti radiniai, jeigu yra pagrindo, kad galimai kultūrinę, istorinę ar archeologinę vertę turintys radiniai yra iš neatskleisto kultūros paveldo objekto, per 3 darbo dienas nuo Radinių taisyklių 6 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos kartu su radinius pateikusiu asmeniu (jeigu jis gali dalyvauti) patikrina radinių radimo vietą ir surašo jos apžiūros aktą; (5) Teritorinis skyrius perduoda radinį(-ius) Departamento Veiklos koordinavimo skyriui; (6) Departamentas šį radinį(-ius) teikia Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai, kurį įvertina, ar šis radinys(-iai) turi kultūrinę vertę; (7) Departamentas kreipiasi į Kultūros ministeriją dėl konkretaus radinio(-ių) muziejaus parinkimo; (8) Jeigu Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustato, kad radiniai neturi istorinės, kultūrinės ar archeologinės vertės, apie tai Departamentas per 5 darbo dienas raštu praneša daiktus radusiam asmeniui bei nurodo, kuriame teritoriniame skyriuje ir kada jis gali juos atsiimti.

Jeigu nustatoma, kad šie daiktai turi istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, už juos išmokamas atlyginimas, vadovaujantis Radinių taisyklių numatyta tvarka.

Lietuvos Respublikoje metalo ieškiklių ir kitos paieškos įrangos įsigijimas bei naudojimas nėra uždraustas, tačiau jis griežtai ribojamas teisės aktais. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudžiama moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Pagal NKPAĮ 19 straipsnio 3 dalį, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai, t. y. viešajam pažinimui saugomame objekte jo teritorijoje, vietovėje taip pat uždrausta be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Šiuo atveju, mokslinio pažinimo objektai yra archeologiniai objektai, o viešojo pažinimo – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai bei jų teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, saugomo objekto teritorijoje, vietovėje draudžiama atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, judinti, tirti, iškelti archeologinius radinius. Taip pat vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538  (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija) 8 punktu, draudžiama naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga ieškoti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – KKVAĮ) 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse, išskyrus atvejus, kai vykdomi archeologiniai tyrimai.

KKVAĮ 12 straipsnio 4 dalis nurodo, kad ieškoti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik NKPAĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai. Visi žemėje (t. y. ne kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje ar apsaugos zonoje), jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai (kultūros objektai), turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn.

Siekiant naudoti metalo ieškiklį ar kitą paieškų įrangą ne kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje reikia vadovautis aukščiau cituota KKVAĮ 12 straipsnio 4 dalimi. Minėtas straipsnis nurodo, kad metalo ieškiklį ar kitą paieškos įrangą naudoti draudžiama KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų paieškai. KKVAĮ 3 straipsnyje yra išvardinti šie kultūros objektai: 1) archeologiniai radiniai; 2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai; 3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu; 4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai; 5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; 6) muzikos instrumentai; 7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai; 8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai; 9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai; 10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu; 11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys; 12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai; 13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo; 14) antikvariniai daiktai. Remiantis KKVAĮ antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.

 

Departamentas nereguliuoja galimai neteisėtų metalo ieškiklių naudotojų veiklos, išskyrus tiek, kiek tai liečia Departamento kompetencijas, įvardytas teisės aktuose.

 

Sąmoningos kultūros objektų paieškos metalo ieškikliais ar kita paieškos įranga asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę. Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 5 dalis nurodo, jog „Kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų paieškos vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnis „Radinio pasisavinimas“ numato, jog „Tas, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.