Patikslinti Dieveniškių miestelio apskaitos duomenys
KPD šeštosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta patikslinti Dieveniškių miestelio Šalčininkų rajone istorinės dalies (unikalus kodas – 17078) apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre.
Pradžia – XIV a.
XIV a. pabaigos Kryžiuočių karo kelių aprašymuose Dieveniškių vietoje minimas Mingailos kaimas, iš kurio buvo kilęs žymus to meto didikas Mykolas Mingaila. XV a. didysis kunigaikštis Dieveniškių kaimą padovanojo Jonui Goštautui, būtent šis laikotarpis siejamas su Dieveniškių miestelio formavimosi pradžia – čia buvo pastatyta bažnyčia, rengtas turgus. Seniūnijos centru tapusios Dieveniškes ne kartą nukentėjo nuo kraštą siaubusių karų, miestelį niokojo svetimšalių kariuomenės, pastatus naikino gaisrai. Sudegus senajai bažnyčiai, 1783 m. iškilo nauji mediniai maldos namai, darsyk atnaujinti jau XIX a. viduryje. Nors vėliau būta planų statyti mūrinę bažnyčią, jie taip ir liko neįgyvendinti, todėl Dieveniškėse dar ir šiandien galime išvysti medinę, klasicizmo architektūros bruožų turinčią šventovę.
Suklestėjimas XIX a.
XIX a. pabaigoje miestelyje gyveno apie 1700 žmonių, buvo įsikurusi valsčiaus valdyba, veikė mokykla, špitolė, rengti dideli turgūs ir prekymečiai. Apie 75% visų miestelio gyventojų sudarė žydai, todėl jų indėlis Dieveniškių istorijoje itin reikšmingas. Remiantis rašytiniais vietos gyventojų prisiminimais senosios, XVIII a. pab. statytos, sinagogos vietoje XX a. pradž. pastatyta žydų mokykla, greta stovėjo ir naujoji sinagoga. Kahalui priklausiusiame žemės sklype dabartinėje Šermukšnių g. susiformavo žydų bendruomenei reikšmingų pastatų kompleksas.
Neramus XX a.
Vis dėlto, XX a. pradžioje šioje pasienio vietovėje gyvenimas netapo ramesnis – miestelis ėjo iš rankų į rankas, tarpukariu, kaip ir visas Vilniaus kraštas, priklausė Lenkijai, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Sovietų Sąjungai užpuolus Lenkiją iš rytų, kuriam laikui ši teritorija prijungta prie Baltarusijos SSR. Didžiausia tragediją Dieveniškės išgyveno nacių okupacijos metais. Reikšmingą visuomenės dalį sudariusi žydų bendruomenė iš pradžių buvo suvaryta į Varanavo getą, vėliau šie žmonės sušaudyti. Tokiu būdu nutrūko kelias kartas besitęsusi ypatinga šios vietos istorija – pavieniai išsigelbėję Dieveniškių žydai atmintį puoselėjo jau toli nuo gimtojo štetlo. 1944 m. miestelį kelis kartus buvo užėmę apylinkėse veikę Armijos Krajovos partizanai, čia įkūrę Vilniaus apygardos štabą. Galiausiai ši teritorija vėl tapo okupuotos Lietuvos dalimi. Antrojo pasaulinio karo metais nukentėjusi centrinė Dieveniškių miestelio dalis pokariu dar labiau transformuota, miestelio aikštėje liko tik pavieniai mūriniai namai, kuriuose kadaise veikė krautuvės ar amatininkų dirbtuvės.
Centrinės dalies ypatumai
Manoma, kad centrinės Dieveniškių miestelio dalies struktūra susiformavo dar iki XVIII a. Remiantis Algimanto Miškinio tyrimais, pagrindinių gatvių trasos galėjo susiklostyti jau XV a., vėliau jų sankirtoje laipsniškai formavosi pagrindinė aikštė, galiausiai įgijusi netaisyklingo stačiakampio pavidalą. Centrinei Dieveniškių miestelio daliai buvo būdingas perimetrinis reguliarus valdos užstatymas, kai XIX a. II pusės – XX a. pr. statiniai blokuoti ties istorinių valdų ribomis palei aikštę. Vis dėlto, iki šių dienų Vilniaus ir Šermukšnių gatvėse išliko tik nedidelis tokio pobūdžio užstatymo fragmentas. Buvusiai urbanistinei struktūrai ne mažesnę įtaką padarė ir sovietmečiu įgyvendinti projektai – miestelio aikštėje pastatyti keli administraciniai ir viešosios paskirties pastatai, turgaus aikštė apsodinta medžiais. Dėl šios priežasties Dieveniškėse šiandien dominuoja sodybinis miestelių perimetrinis ir sodybinis miestelių netaisyklingas užstatymas XX a. mediniais gyvenamaisiais namais.
Nuo Gaujos upės centrinės miestelio dalies link kylantis reljefas lemia tai, kad Dieveniškių miestelis, o ypač – Švč. Mergelės Marijos Rožančinės pastatų kompleksas, aiškiai dominuoja apylinkių kraštovaizdyje. Centrinės dalies panoramos gerai atsiveria iš Gaujos upės slėnio ir nuo Žaliosios g. ir Šermukšnių g. sankryžos. Tiesa, sužaliavusi augalija šiltuoju metu laiku šiuos vaizdus gerokai užstoja.
Užstatymo bruožai
Nepaisant reikšmingų praradimų, išlikę Dieveniškių miestelio istorinės dalies pastatai leidžia apibendrinti vietovei būdingus užstatymo bruožus. Centrinėje miestelio aikštėje, Vilniaus g., būdingas vieno aukšto mūrinių namų su pastogėmis orientavimas trumpuoju fasadu į aikštę, Šermukšnių g. – ilguoju fasadu į gatvę, tarp pastatų palikti praėjimai, Vilniaus g. būdingi dvišlaičiai, Šermukšnių g. – dvišlaičiai ir pusvalminiai stogai, stačiakampės langų ir durų angos. Namas Šermukšnių g. Nr. 2 išsiskiria aukštu akmenų mūro cokoliu, deja, jo dekoro elementai šiuo metu paslėpti po vėlyvu ir šiai miestelio daliai nebūdingu apkalimu. Pažymėtina, kad dar XX a. viduryje aikštės pietinėje dalyje stovėjo gana didelis medinis prekybos pastatas, reikšmingai skaidęs ir formavęs centrinės miestelio dalies erdvę. Dėl šio priežasties kultūros paveldo vietovės teritorijos ribų plane pažymėta ne tik sinagogų, bet ir ši buvusi reikšmingo užstatymo vieta, laikoma Dieveniškių miestelio istorinės dalies vertingąja savybe.
Sodybiniam miestelių perimetriniam užstatymui mediniais vieno aukšto su pastogėmis namais Vilniaus, Ašmenos, Geranionių, Subotnikų ir Žaliojoje g. būdingas gyvenamųjų namų orientavimas trumpuoju, rečiau – ilguoju fasadu į gatvę, rąstinių konstrukcijų ūkinius pastatus komponuojant kiemo gilumoje. Sodybiniam netaisyklingam užstatymui Geranionių, Subotnikų ir Šermukšnių g. būdingas laisvesnis planavimas – gyvenamųjų namų atitraukimas į sklypo gilumą, ūkinius pastatus išdėstant arčiau gatvės arba sklypo gilumoje. Dieveniškių miestelyje dominuoja mediniai, rąstinės konstrukcijos namai, dvišlaičiai stogai (išskyrus namą Geranionių g. Nr. 4 pusvalminiu stogu), būdingi stoginėliai, išlikusi namo Žalioji g. Nr. 3 stogo čerpių danga. Namams būdingi uždari prieangiai dvišlaičiais ir vienšlaičiais stogais, fasadų, skydų ir prieangių apkalimas medinėmis horizontaliai, statmenai ar įžambiai sudėtomis lentelėmis, medinės langų ir durų konstrukcijos, langų skaidymas į 6, 8 arba 9 dalis, ornamentinis prieangių langų skaidymas, puošyba medinėmis įsprūdinėmis langinėmis, pjaustinėtais langų apvadais ir sandrikais.
Dieveniškių miestelio istorinei daliai taikomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 str. reikalavimai.
Dieveniškės. KPD (Pijaus Brazinsko) nuotrauka
Atnaujinimo data: 2026-10-01
Taip pat skaitykite:
Visi leidimai – vienoje vietoje. Paveldosaugos reikalavimai bei leidimai – taip pat
Sutvarkyta Gelnų koplytėlė. Ar žinote, kam ir kodėl koplytėlės buvo statomos?
Projektinė veikla. Prūsijos karalienės Luizės istorija – naujoje parodoje
Dirbate su mediniu architektūros paveldu? Kviečiame į kursus