Pamiškės dvaras laukia naujo gyvenimo. Kaip padėti jaunai šeimai išsaugoti paveldą?
Ar galima seną dvarą prikelti naujam gyvenimui? Taip. Tačiau tam reikia ne tik entuziazmo ir gražių vizijų, bet ir žinių, kantrybės, profesionalų pagalbos bei finansinių galimybių. Apie tai neseniai kalbėta Pamiškės dvaro sodyboje.
Susitikimas su paveldo specialistėmis
Saulėtą šeštadienį Pamiškės dvaro sodyboje, vadinamoje Paliesės dvaru (u. k. 400), susitiko dvaro savininkai Giedrė ir Marius Navikai, KPD Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėja Rasuolė Kerbedienė, architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Daina Vanagaitė-Garbanovienė ir architektė, kultūros paveldo ekspertė dr. Dalė Puodžiūkienė.
Tai nebuvo formalus susitikimas prie stalo. Dvaro šeimininkai specialistėms aprodė sodybą, pastatus, papasakojo apie jau atliktus darbus ir savo planus. Kartu vaikščiojant po teritoriją buvo kalbamasi apie tai, ką būtina išsaugoti, nuo ko pradėti tvarkybą ir kaip žingsnis po žingsnio dvarą pritaikyti naujam gyvenimui.
Giedrė ir Marius Pamiškės dvarą Panevėžio rajone įsigijo prieš keletą metų. Nuo pat pradžių jie patys rūpinasi sodyba ir iki šiol priežiūros darbus atlieka savo lėšomis. Šiemet šeima pateikė finansavimo paraišką, tikėdamasi gauti paramą tolesniems darbams.
Dvaro palikuonių nuotraukos papildė žinias
Tačiau dvaro atgaivinimas – gerokai daugiau nei pastatų remontas. „Dvaras turi savo istoriją, o mūsų tikslas – ją išsaugoti, dalintis, perduoti ateities kartoms“, – tokia mintimi savo darbus grindžia šeimininkai.
Ir iš tiesų jų entuziazmas jaučiamas vos įžengus į dvaro teritoriją. Giedrė ir Marius domisi Pamiškės dvaro istorija, renka istorinę medžiagą, ieško senų dokumentų, pasakojimų ir fotografijų. Jiems svarbu ne tik sutvarkyti pastatus, bet ir suprasti, kokia buvo ši vieta, kas joje gyveno, kaip atrodė dvaro gyvenimas.
Šią vasarą pavyko užmegzti ryšį ir su viena iš Pamiškės dvaro palikuonių, gyvenančia Lenkijoje. Ji apsilankė senajame dvare ir pasidalijo išsaugotomis senomis dvaro bei šeimos fotografijomis.
Tokios nuotraukos – daugiau nei tik istoriniai vaizdai. Jose atsiveria žmonių, gyvenusių šiame dvare, istorija, pastatų praeitis, aplinka, kurią šiandien galima pamatyti jau visai kitomis akimis. Ši medžiaga taps svarbia atrama atkuriant ir geriau pažįstant Pamiškės dvaro sodybos istoriją.
Nuo vizijos – prie konkretaus plano
Susitikimo metu specialistės kartu su dvaro savininkais aptarė ne tik dabartinę sodybos būklę, bet ir jos ateities viziją, numatomus tvarkybos bei statybos darbus.
Eksperčių rekomendacija – pirmiausia parengti išsamų dvaro sodybos valdymo planą. Jis leistų aiškiai susidėlioti prioritetus, darbus vykdyti nuosekliai ir etapais, išvengti chaotiškų sprendimų bei kartu išsaugoti dvaro kultūros paveldo vertingąsias savybes.
Tokio plano reikia tam, kad šiandien turima svajonė rytoj galėtų tapti realybe.
Pamiškės dvaro istorija šiuo metu tarsi yra tarp dviejų laikotarpių. Vienoje pusėje – laiko paliesti pastatai, kuriems būtina profesionali priežiūra ir investicijos. Kitoje – jauna šeima, pasiryžusi dvarą išsaugoti, besidominti jo istorija ir ieškanti būdų, kaip jam suteikti naują gyvenimą.
Todėl šiandien svarbiausias klausimas – kaip padėti Giedrei ir Mariui Navikams įgyvendinti jų viziją ir užtikrinti, kad Pamiškės dvaras būtų išsaugotas ateities kartoms?
Kultūros paveldas išlieka gyvas tada, kai atsiranda žmonių, pasirengusių juo rūpintis.
Pamiškės dvaras tokius žmones jau turi. Dabar svarbu, kad atsirastų ir galimybės jų svajonei tapti realybe.
Iš dvaro istorijos
Kaip rašoma apie šį dvarą KVR, pirmieji dvaro savininkai nežinomi. Daugiau žinių yra iš to laikotarpio, kai jis priklausė Jasenskiams. G. Petkevičaitė-Bitė rašė, kad dvaro savininkas Vaitiekus Jasenskis dalyvavo 1863 m. sukilime. 1866 m. dvarą paveldėjo Konstantinas Jasenskis. XIX a. pab. dvarui priklausė 152 dešimtinės tinkamos žemės, 8 dešimtinės netinkamos ir 40 dešimtinių miško. Dvaro ūkis buvo tvarkomas pavyzdingai. 1903 m. dvare buvo 3 ūkiniai kiemai su 19 gyventojų, 1923 m. – 12 ūkių ir 47 gyventojai. Nepriklausomybės metais dvarą valdė Stanislovas Jasenskis. Lietuvą aneksavus Sovietų Sąjungai, S. Jasenskis pasitraukė iš dvaro ir dirbo Subačiaus valsčiuje kelių meistru. 1944 m. dvaras nacionalizuotas.
KPD (Rasuolė Kerbedienės) nuotraukose – susitikimo dvare akimirkos.
Ikonografija iš Giedrės ir Mariaus Navikų asmeninio archyvo.
Atnaujinimo data: 2026-10-06
Taip pat skaitykite:
Pradedame 2027 m. kultūros vertybių apskaitos planavimą
Projektinė veikla. Tautinio atgimimo pėdsakais: Medvilionių dvaras ir jo aplinka
Patikslinti Dieveniškių miestelio apskaitos duomenys
Visi leidimai – vienoje vietoje. Paveldosaugos reikalavimai bei leidimai – taip pat