Europos archeologijos tarybos (EAC) simpoziumas Ispanijoje – apie nusikaltimus archeologiniam paveldui
Ispanijos Karalystėje, Altamiros nacionaliniame muziejuje ir tyrimų centre, kovo 19–21 dienomis įvyko 27-asis Europos archeologijos tarybos (EAC) simpoziumas. Šių metų tema –„Tiltų tiesimas tarp sienų paveldo apsaugoje: geriausios praktikos siekiant užkirsti kelią archeologiniams nusikaltimams“ (angl. Bridging Borders in Heritage Protection: towards best practice for prevention of archaeological crime).
Simpoziumo organizatoriai – Altamiros muziejus ir Ispanijos kultūros ministerija. Programą sudarė generalinė asamblėja ir paveldo simpoziumas bei pažintinė programa renginio dalyviams. Trys simpoziumo sesijos aptarė svarbias temas: „Teisingumas paveldui: teisiniai patobulinimai kovojant su archeologinio paveldo plėšimu“, „Bendradarbiavimo metodai“, „Inovatyvūs metodai mažinant nusikalstamumą“. Iš viso buvo perskaityti 25 pranešimai nusikaltimų prieš paveldą tema. Paveldo nusikaltimai (angl. heritage crime) – tai sąvoka, apimanti visus neteisėtus veiksmus, kurie daro žalą kultūros paveldui: archeologiniams objektams, istoriniams pastatams, meno kūriniams ar net kraštovaizdžiui. Tai gana plati ir tarpdisciplininė tema, jungianti teisę, istoriją, archeologiją ir kriminologiją.
Kaip pasakojo simpoziume dalyvavęs KPD Veiklos koordinavimo skyriaus l. e. vedėjo pareigas Ričardas Dediala, archeologinio paveldo apsauga visoje Europoje susiduria su reikšmingais iššūkiais. Vienas iš ryškiausių ir nuolatinių – kova siekiant užkirsti kelią šių kultūros vertybių plėšimui.
2026 m. sukanka 57 metai nuo konvencijos, kuri sukūrė pirmą bendrą Europos sistemą kovai su plėšikavimu, nustatydama teisinius, mokslinius ir tarptautinio bendradarbiavimo įsipareigojimus – 1969 m. Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija (dar žinoma kaip Londono konvencija). Vėliau ji buvo atnaujinta ir išplėsta į 1992 m. pataisytą Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją (žinoma Valetos konvencijos pavadinimu), kuri šiandien yra pagrindinis dokumentas šioje srityje Europoje, kuriai paminėti dar 2025 m. rudenį Maltos sostinėje Valetoje vyko Europos kultūros paveldo vadovų forumas (EHHF), apie kurį rašėme jau anksčiau https://kpd.lrv.lt/lt/naujienos/maltoje-susitiko-europos-kulturos-paveldo-vadovu-forumo-nariai-Yfm
2026 m. EAC paveldo apsaugos simpoziumas suteikė galimybę išsamiau nagrinėti su archeologinio paveldo nusikaltimais susijusias temas: paveldo objektų plėšimą, prekybą jais, vandalizmo atvejus, metalo ieškiklių problemas Europos šalių kontekste. Strategijos kovai su archeologinių vertybių grobstymu skiriasi priklausomai nuo kiekvienos šalies konteksto ir poreikių. Kai kurios valstybės pasirinko stiprinti savo teisės aktus ir didinti bausmes arba kurti specializuotus padalinius kovai su plėšimu bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant susigrąžinti pagrobtą turtą. Kitos daugiausia dėmesio skyrė švietimui ir visuomenės informavimui.
Nors egzistuoja nemažai teisinių priemonių (pvz. Nikosijos, Valetos ir įvairios UNESCO konvencijos), jų vaidmens supratimas dažnai yra ribotas, o teisiniai reikalavimai, būtini įrodyti paveldo nusikaltimą, yra sudėtingi. Renginio šeimininkai daugiau dėmesio skyrė ir archeologinio paveldo objektų žalų apskaičiavimui, nors tai iš tiesų yra sudėtingas uždavinys, reikalaujantis tinkamos teisinės sistemos ir archeologijos, teisės bei kitų sričių specialistų bendradarbiavimo kaip ir tinkamos metodikos. Vertinant žalą, būtina atsižvelgti ne tik į pagrobtų objektų ekonominę vertę, bet ir į kultūrinį, visuomeninį bei mokslinį nuostolių poveikį, kuris dažnai yra itin sunkiai paskaičiuojamas. Standartizuotų žalos vertinimo metodikų kūrimas gali padėti užtikrinti teisingą kompensaciją ir didinti supratimą apie archeologinio paveldo apsaugos svarbą.
Ne vienas dalyvis, skaitęs pranešimus, akcentavo problemas, susijusias su dar iki šiol gaju visuomenės abejingumu archeologinio paveldo žalojimo atveju, ypač itin neetišku ir agresyviu metalo ieškiklių naudojimu Europoje. Taip pat buvo pristatyti vystomi IT įrankiai su dirbtinio intelekto galimybėmis, leidžiančiomis efektyviau atrasti pavogtas vertybes interneto erdvėje. Visgi visuomenės informuotumas taip pat yra esminis archeologinio paveldo apsaugos elementas. Jis skatina pagarbą ir vertinimą pačioms vertybėms bei padeda bendruomenėms suprasti veiklas (Faro konvencijos principai), kurios kelia pavojų kultūros paveldui – tiek tyčia, tiek netyčia. Pilietinių tinklų ir savanorių grupių kūrimo skatinimas gali padėti stebėti ir saugoti archeologines vietoves. Daugelyje Europos šalių, taikant skirtingus požiūrius, jau pasiekta sėkmės pavyzdžių, kuriuos verta turėti omenyje ir skatinti taikyti kitose srityse bei kitose šalyse. Piliečiai ir bendruomenės taip pat gali aktyviai prisidėti pranešdami apie įtartiną veiklą ir skatindami gerąją praktiką, todėl labai svarbu išgirsti jų nuomonę ir atsižvelgti ir bendruomeninius poreikius.
Simpoziumo dalyviams renginio organizatoriai suteikė galimybę aplankyti ir apžiūrėti UNESCO pasaulio paveldo objektus – Šiaurės Ispanijos paleolitinį urvų meną. Dalyviai lankėsi Altamiros nacionaliniame muziejuje ir tyrimų centre esančioje garsiojo Altamiros urvo kopijoje (vadinamoji „Neocueva“) bei kartu apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją. Taip pat organizuota gido ekskursija po Santiljana del Mar miestelį. Paskutinę simpoziumo dieną dalyviai taip pat turėjo galimybę aplankyti Kantabrijos paleolitinius urvus – El Castillo (jį sudaro 4 pagrindiniai urvai) ir El Pendo (1 urvas). Taip pat aplankytas Kantabrijos uolų meno centras (isp. Centro de Arte Rupestre de Cantabria). Paleolitiniai piešiniai urvuose atsirado vėlyvojoje paleolito archeologinėje kultūroje, nuo Orinjako iki Madleno kultūrų datavimo ribų (40 000 – 12 000 tūkst. pr. m. e.)
Plačiau apie minėtą garsųjį UNESCO paveldo objektą: Cave of Altamira and Paleolithic Cave Art of Northern Spain - UNESCO World Heritage Centre
2026 m. EAC dalyvavo KPD Veiklos koordinavimo skyriaus l. e. vedėjo pareigas Ričardas Dediala. 2027 m. EAC organizavimo estafetę perėmė Lietuva.
Apie EAC. Europos archeologijos taryba (EAC – lot. Europae Archaeologiae Consilium) įsteigtas 1999 metais, vienija Europos Tarybos valstybių narių nacionalines organizacijas, atsakingas už archeologinio paveldo tvarkymą ir išsaugojimą. Pagrindinė EAC misija – rūpintis visų Europos šalių archeologiniu paveldu, bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis kultūros paveldo organizacijomis, teikti konsultacinę pagalbą nacionalinėms organizacijoms, suburiant jas į kasmetinius archeologinio paveldo forumus ir sudarant galimybę konstruktyviam bendradarbiavimui, teisinės informacijos bei gerosios patirties pasikeitimui tarp šalių.
KPD prisijungė prie EAC organizacijos dar 2004 metais. KPD atstovai kasmet dalyvauja EAC organizuojamose generalinėse asamblėjose, simpoziumuose ir praktiniuose seminaruose.EAC nuo pat savo įkūrimo 1999 m. nuosekliai augo. Šiuo metu ją sudaro 32 valstybės narės ir 1 asocijuota valstybė narė. Šiose šalyse atstovaujamų organizacijų skaičius viršija 90.EAC vizija – kad Europos paveldo valdymas apimtų archeologinį paveldą kaip esminę sudedamąją dalį, pripažįstant jo vertę visuomenei ir ekonomikai, ir kad šiam paveldui būtų užtikrinta tinkama apsauga kaip Europos kolektyvinės atminties šaltiniui, kaip istorinių ir mokslinių tyrimų priemonei bei kaip bendradarbiavimo ir įtraukties katalizatoriui.EAC atstovauja istorinio aplinkos paveldo ir susijusio kultūros paveldo valdytojams. Ji siekia skatinti informacijos mainus tarp savo narių apie standartus ir gerąją praktiką paveldo valdymo srityje. Bendra EAC narių patirtis leidžia teikti konsultacijas ir rekomendacijas visais paveldo valdymo klausimais bei, remiantis profesine kompetencija, kurti plataus masto archeologinio paveldo valdymo strategijas. EAC veikia patariamuoju ir konsultaciniu principu, taip pat bendradarbiauja ir palaiko ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, suinteresuotomis paveldo valdymo metodais ir tikslais.
Atnaujinimo data: 2026-04-04
Taip pat skaitykite:
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas
Apie nenaudojamų bažnyčių pritaikymą neliturginiams tikslams – pranešimai Vroclave ir Romoje