Žygis M.K.Čiurlionio taku
Šiemet, minint M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, genijaus gerbėjai susivienijo ir pakvietė į patyriminį žygį „Čiurlionis jungia“ rugsėjo 12–14 dienomis. Idėja pakeliauti didžiojo menininko vaikystės kelionės taku iš gimtosios Senosios Varėnos į Druskininkus kilo menotyrininkei, išleidusiai knygą „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ Aušrai Romanovaitei- Česnulevičienei.
Pasak žygio idėjos autorės Aušros, du lopšiai – gimtasis Varėnoje ir kūrybos Druskininkuose – visam laikui išliko esminiai biografijos taškai žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko gyvenime. Mintis apie žygį užsimezgė dar 2016 metais: „Simboliška, kad idėja eiti bei taip sujungti du Čiurlionio gyvenimo lopšius – gimtąjį ir kūrybinį – kilo vieno gražaus vakaro M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje metu. Eiti ir sujungti – viskas prasidėjo nuo šių žodžių“, – sakė ji.
Jau tada žygio idėja išaugo į visuomenininkų iniciatyvą „Misija – Čiurlionio kelias“, skirtą medžio skulptūrų ir stogastulpių ansamblio tarp Druskininkų ir Senosios Varėnos, sukurto minint šimtąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, išsaugojimui. Švenčiant 150-ąsias gimimo metines, žygio idėja galiausiai subrendo ir pakvies tikrai bendrystei – žygio organizatoriai kviečia ne tik pėsčiųjų žygių entuziastus, bet ir kiekvieną norintį pažinti Čiurlionį.
Trijų dienų žygis su vakaro programomis
Žygis „Čiurlionis jungia“ truks tris dienas: prasidės prie paminklo M. K. Čiurlioniui prie Senosios Varėnos bažnyčios ir finišuos prie Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios. Maršrutą kūrusio Vilniaus universiteto Žygeivių klubo atstovo Jovaro Zigmanto teigimu, M. K. Čiurlionis žygeiviams artimas savo santykiu su gamta: „Žygeiviai mėgsta ištrūkti iš miesto, semtis įkvėpimo iš gamtos, dainuoti dainas. Džiaugiuosi, kad kuriant žygio maršrutą pavyko ne tik išlaikyti pagrindinę žygio koncepciją – Čiurlionio pirmosios kelionės atkartojimą – bet ir įtraukti įvairius lankytinus objektus, nuostabius Dzūkijos kaimus ir miestelius“, – pasakojo Jovaras.
Kompozitoriaus proanūkis, pianistas Rokas Zubovas, pabrėžė žygio patyriminės pusės svarbą ir teigė, kad ji suartins dalyvius su didžiuoju menininku: „Čiurlionio ryšys su gamta buvo ypatingas: žinome iš jo bičiulių atsiminimų, kad jis atskirdavo paukščių balsus, medžių lapijos šlamesius. Eidami Čiurlionio keliu, žmonės turės progą pamatyti mišką, pajusti kvapus, saulės žaismus, debesis – tuos dalykus, kuriuos ir Čiurlionis matė bei girdėjo.“
Dienomis bus žygiuojama, o vakarais „Čiurlionis jungia“ kvies į kultūrines programas. Jų renginiai atviri visiems – dalyvauti gali ne tik žygio dalyviai. Pirmasis vakaras Zervynų kaime skiriamas pirmajai Lietuvos etnomuzikologei, „Dainų Mamai“, profesorei Jadvygai Čiurlionytei. Savo prisiminimais apie baigiamojo darbo vadovę, įkvėpusią tyrinėti lietuvių liaudies dainas, dalinsis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologas doc. dr. Rimantas Astrauskas, o dainoms sparnus suteiks etninės kultūros puoselėtoja, nematerialiojo kultūros paveldo specialistė, dainininkė dr. Loreta Sungailienė.
Antrojo patyriminio pėsčiųjų žygio „Čiurlionis jungia“ vakaro kultūros programa – misterija „Laiškai Devdorakėliui“ Ratnyčioje, prie Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčios. Rokas Zubovas džiaugėsi kultūrinės programos įvairiapusiškumu: „Antrasis vakaras bus praleistas su Čiurlionio tekstais ir improvizacijomis, gimstančiomis iš jo muzikinių kūrinių. Tekstus skaitys Algirdas Kaušpėdas, kuris viename savo straipsnyje teigė, kad Čiurlionio gimimas yra dovana Lietuvai. Tai bus graži dovana visiems, dalyvausiantiems žygyje“, – sako Rokas.
Baigiamajam žygio etapui Druskininkuose rugsėjo 14 d., 13.30 val., druskininkiečiai ir miesto svečiai kviečiami susitikti prie kavinės „Vido malūnas“ (Veisiejų g. 4) ir kartu su kitais žygio dalyviais, Vilniaus universiteto Žygeivių klubu bei Druskininkų visuomenės sveikatos biuru keliauti iki Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios, kur jų lauks sutiktuvės su pyragu ir bendrystę sustiprinsiančia daina.
Dvasinė kelionė
Pasak organizatorių, šis žygis išskirtinis – jis jungia kelias savivaldybes ir skirtingas bendruomenes, o kartu yra dedikuotas vienam kūrybingiausių visų laikų lietuvių. Žygio idėjos autorė A. Česnulevičienė skatina įsivertinti savo jėgas ir drąsiai prisijungti nebūtinai visam žygiui, o tik kažkuriai dienai ar vakarui. Ji teigia, kad žygis skirsis nuo masinių renginių ir švenčių: „Organizatoriai sukūrė jautrią ir prasmingą programą – tikiu, kad žygis apjungs ypatingus žmones ir kiekvienas iš jo grįš viduje praturtėjęs“.
J. Zigmantas ragina vis dar svarstančius nedvejoti: „Tai ne tik aktyvi veikla gamtoje, bet kartu ir neeilinė proga paminėti Čiurlionį. Be to, vakarinės programos – puikus papildomas akcentas sudalyvauti.“
„Čiurlionis jungia“ – tai ne tik žygis, bet ir dvasinė kelionė. Viename savo laiškų, M. K. Čiurlionis taip aprašė kelionės magiją: „Kad taip galima būtų gyventi nuolat plačiai pravertomis akimis viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save. Nebent vien tiktai kelionė apytikriai teikia tokį gyvenimą“.
R. Zubovas priduria, kad kiekvieno kelionė pas Čiurlionį yra asmeninė, o Čiurlionis kiekvienam kalba savaip: „Kaip neišsemiama kiekvieno mūsų gyvenimo kelionė, taip ir susitikimai su Čiurlioniu kiekvieną kartą dovanoja naujus atradimus ir stebuklus. Kelionė begalinė, o Čiurlionis – iki galo nepažintas, kol mes patys augame ir keliaujame“, – sako jis.
M.K.Čiurlionio kelio skulptūros
Žygeiviai keliaus ir pro keletą M. K. Čiurlionio gimimo šimtmečiui 1975–1976 m. pastatytų kelio skulptūrų, kurios yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Dar pernai KPD specialistai Varėnos savivaldybės administracijos kvietimu apvažiavo viso kelio skulptūras ir įvertino jų būklę, aptarė priežiūros darbus
Nors pradžioje manyta, kad medžio skulptūros, kurių priežiūros darbai per penkis dešimtmečius buvo atlikti tik vieną kartą, bus blogesnės būklės, tačiau apvažiavus visas rajone esančias skulptūras ir stogastulpius įsitikinta, kad situacija nėra bloga, nukėlinėti restauravimui nėra būtinybės. Skulptūros gana geros būklės. Paveldosaugos specialistai patarė atlikti būtinuosius priežiūros darbus, taip pat kraštovaizdžio kirtimus: kur reikia, aplink skulptūras iškirsti krūmus, savaime išaugusias pušaites, kad nuo kelio medžio drožiniai labiau taptų matomi. Akcentuota būtinybė pagalvoti apie naują informacinį kelio ženklinimą.
Varėnos rajono savivaldybė pradžioje turėjo idėją kai kurias skulptūras perkelti į lankytojams patogesnę apžiūrėjimui vietą, tačiau privažiavus prie kiekvienos, įvertinus aplinką, bendru sutarimu šios minties atsisakyta. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kultūros paveldo objektą perkelti draudžiama, išskyrus atvejus, kai jį reikia perkelti siekiant išsaugoti. Šiuo atveju skulptūroms grėsmės nėra, o perkėlimas reikštų vientisos kelio sekos, kuri yra kaip meno kūrinys, suardymą. Bendrai buvo sutarta tik dėl vienos skulptūros perkėlimo nesuardant kelio sekos. Už Merkinės kryžkelės, neprivažiavus Merkio stovinčią A. Česnulio skulptūrą „Paros laikai“ reikėtų nukelti nuo aukšto šlaito, kur ją kažkada tvarkydami kelią užkėlė kelininkai ir, suradus tinkamą vietą, patraukti arčiau Merkinės kryžkelės. Taip ji taptų labiau matoma ir ties kryžkele rodytų, kur kelias užsisuka.
Iš M.K.Čiurlionio kelio istorijos
M. K. Čiurlionio garbei kelią sukūrė Lietuvos tautodailininkai: pastatė skulptūrų, stogastulpių ansamblį, išdėstydami po vieną ar grupėmis dešinėje kelio pusėje važiuojant iš Senosios Varėnos, kur M. K. Čiurlionis gimė, iki Druskininkų, kur su tėvais persikėlė gyventi. Bendromis jėgomis talentingi įvairių kartų medžio drožėjai, kalviai, polichromijos specialistai plenero metu sukūrė daug vertingų kūrinių. Sukurtus kūrinius sugrupavo, vietas jiems parinko menotyrininkė Aldona Kireilienė (1934–1993) ir skulptorius Steponas Šarapovas (1936–1981). Ansamblis pavadintas Čiurlionio keliu.
Ansamblyje susijungė medžio drožyba, kalvystė, skulptūrų polichromavimo tradicija. Ansamblio tema – galimybė gilintis, geriau pažinti M. K. Čiurlionio asmenybę, jo kūrybą – tapo galingu impulsu, padėjusiu sukurti reikšmingus darbus. Kaip yra rašęs ilgametis M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus direktorius menotyrininkas Adelbertas Nedzelskis, „bėgantis laikas vis labiau išryškina kūrinių vertę. Šiandien ansamblis suvokiamas kaip reikšminga to laikotarpio Lietuvos tautodailės paroda, įkomponuota į nuostabaus grožio Dzūkijos gamtovaizdį“.
Atnaujinimo data: 2026-01-09
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas