Vilniaus oro uosto pertvarka gali kurti išskirtinius architektūrinius sprendimus
Rugsėjo mėnesio gale nuskambėjusi džiugi žinia apie Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos darbų užbaigimą ir vėl atgaivino viešą diskusiją dėl atvykimo terminalo ateities: žiniasklaidoje paskelbta, kad „2025 metų pradžioje bus pradėtas statyti naujasis atvykimo terminalas, jį numatoma pastatyti iki 2027 metų, iki 2028 metų – atnaujinti dabartinį sovietinį pastatą, jame įkuriant komercines erdves“.
Ir tai būtų puiki naujiena, jei nebūtų apkartinta minties, kad Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovybėje teberusena ir variantas griauti dabartinį atvykimo terminalo pastatą, įrašytą į Kultūros vertybių registrą. Šiuo metu vyksta diskusijos su paveldosaugininkais dėl tolimesnio dabartinio Vilniaus oro uosto terminalo likimo. Pasak LTOU direktoriaus Simono Bartkus, tikimasi, jog „pavyks rasti sprendimą, kad buvęs atvykimo terminalas arba būtų nugriautas, arba neatpažįstamai pakeistas ir atitiktų šių dienų poreikius“ (www.lrt.lt. 2024.09.23)
KPD primena, kad diskusija su Lietuvos oro uostų vadovybe dėl šio atvykimo terminalo pastato paveldosauginės vertės ir pritaikymo galimybių prasidėjo jau daugiau kaip prieš penkerius metus, tačiau šiuo metu praktiškai nebevyksta, periodiškai vis bandant „pratestuoti“, ar nepavyks eiti primityviausiu – griovimo keliu. 2019 m. vasario mėnesį vykusiame tarpinstituciniame pasitarime dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo pastato dalyvavo nemažas skaičius atsakingų Susisiekimo ministerijos, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Architektų sąjungos, VĮ „Lietuvos oro uostai“ ir kitų institucijų vadovų bei specialistų, dalyvavo ir Vilniaus miesto vyr. architektas.
Tarpinstituciniame pasitarime buvo priimtas toks nutarimas: „Pertvarkant oro uosto statinius ir sprendžiant oro uosto plėtros klausimus, būtinas projektinių idėjų konkursas, kurio metu būtų pateikiami ir kultūros paveldo objekto – Vilniaus oro uosto pastato (unikalus Kultūros vertybių registro kodas – 15877) – išsaugojimo būdai bei variantai. VĮ „Lietuvos oro uostai“ atstovai suformuluoja architektūrinio konkurso sąlygas, t. y., kokias oro uosto statinių funkcijas būtina užtikrinti numatomai Vilniaus oro uosto plėtrai, o KPD pagal kompetenciją teiks visokeriopą informacinę-konsultacinę pagalbą rengiant konkurso sąlygas“.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sutinka, kad funkciniu požiūriu atvykimo terminalas yra tragiškai nepatogus ir pertvarka yra būtina, tačiau ir paveldosaugos, ir aplinkosaugos požiūriu senojo terminalo išsaugojimas ir pritaikymas yra viena iš svarbių projekto sąlygų. „Mes suprantame oro uosto siekius pertvarkyti pagal šiuolaikinius poreikius, bet jau ne kartą esame aptarę ir šios pertvarkos kelius – tiek 2019 m., tiek 2022 m., susitikus Susisiekimo ir Kultūros ministrams, tiek vėlesniuose susitikimuose su Oro uosto vadovais, Vilniaus miesto savivaldybės meru, ar pristatant šią temą LR Seimo Kultūros komitetui. Tik gaila, kad metai bėga, o idėjų vis dar nėra. Neseniai apie tai mes dar kartą pasikeitėme nuomonėmis su Susisiekimo ministru Marium Skuodžiu, džiaugiuosi jo subalansuota pozicija ir paveldosauginės pastato vertės suvokimu. Ypač įdomi mintis – pastato pritaikymas požeminei geležinkelio stočiai ir komercinėms patalpoms“, – sakė V. Bezaras.
Statinių negalima vertinti vien pagal jų statybos laikotarpį – ir sovietinio laikotarpio pastatas yra istorijos ženklas. „Taip, jis statytas 1954 m., per dešimtmečius išlaikė būdingą planavimo ir interjero stilių ir jau 1993 m. Lietuvos architektų ir paveldosaugininkų siūlymu, matyt ne be pagrindo, buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Pastatas ekspertų įvertintas kaip tam tikrą laikmetį geriausiai atspindintis statinys, – sakė V. Bezaras. – Kultūros paveldo departamento misija yra išsaugoti geriausius pavyzdžius iš kiekvienos epochos, nežiūrint, kokia ji prieštaringa buvo, patinka ji mums, ar nepatinka. Suprantame, kad dabartinis oro uosto išplanavimas, jo funkcionalumas iš tiesų nėra geras, pastatus tikrai reikia rekonstruoti, tačiau rekonstruoti galima ir išsaugant senąją oro uosto dalį – ne griauti, o kiek galima daugiau pritaikyti saugomą statinį, integruoti ir architektūros priemonėmis išryškinti viso komplekso savitumą ir kontrastus“.
Kaip pažymi V. Bezaras, pastato fasadų architektūrinis sprendimas, tūrinės detalės, apdaila ir puošyba, interjeras šiuo laikmečiu įgauna dar didesnę vertę. „Kartais tarpusavyje pajuokaujame, kad pastaruoju metu statant vien stiklinius, dažnai niekuo neišsiskiriančius pastatus, kokių pilna visose šalyse, bet kuris ankstesnių epochų ne stiklinis statinys jau greit taps vertybe. Tokio planavimo bei statinio interjero puošybos elementų dabar nebenaudojame, tad šiame stiklo amžiuje jie jau tampa savotiška egzotika. Pastarajame dešimtmetyje visame pasaulyje susirūpinta prieškario ir pokario laikmečio statiniais, jų išskirtinumu – nežiūrint į tuomet buvusią valdymo sistemą, režimus ar istorijos pasmerktas asmenybes. Išmaniai išreklamavus, tai galėtų tapti ir turizmo traukos objektu, ypač, kai daugelis naujų oro uostų statinių niekuo neišsiskiria. Ši Vilniaus vieta aviacijai naudojama jau daugiau kaip šimtas metų, tad senojo oro uosto pastato išsaugojimas, jo integravimas į atnaujintą oro uosto kompleksą ir Lietuvos gyventojams, ir užsienio svečiams galėtų atskleisti bei pristatyti ryšį tarp modernios, nepriklausomos Lietuvos valstybės ir jos praeities, mūsų valstybės gebėjimą pergyventi sudėtingus istorijos laikotarpius, ne itin malonius ir patogius, bet jie – taip pat mūsų istorija“, – sakė KPD direktorius. Pasak jo, nors šis – integravimo – kelias yra sudėtingesnis, tačiau atneštų kur kas geresnį rezultatą. Pats primityviausias sprendimas būtų imti ir nugriauti.
„Išsaugokime senojo oro uosto pastato dalį, kaip buvusią valstybės atmintį, pabandykime jį išlaikyti, integruoti, ir rezultatas bus daug geresnis, nei paprastą stiklinį kubą pastačius. Suprantama, stikliniame kube lengviau dėlioti keleivių srautus, pritaikyti technologijas, bet reikia šiek tiek išminties bei polėkio ir integruotas paveldas tikrai kurs pridėtinę vertę. O mūsų specialistai, manau, ir architektų bendruomenė, visada pasiryžusi aktyviai prisidėti generuojant konkrečius pertvarkos žingsnius“, – siūlo Kultūros paveldo departamento direktorius V. Bezaras.
KPD informacija
Vilniaus oro uostas, išsaugojus senąjį pastatą, gali tapti išties išskirtiniu. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka
Atnaujinimo data: 2024-10-07
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas