Vilkiškių dvare: apie istorinius želdynus ir institucinę pertvarką
Praėjusią savaitę Kultūros paveldo departamento (KPD) ir Kultūros paveldo centro (KPC) darbuotojai Vilkiškių dvaro rūmuose (Šalčininkų rajone) susipažino su šiuo restauruotu, valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, išklausė pranešimus istorinių želdynų temomis ir aptarė įstaigų reorganizavimą.
Dvaras 2015 m. Europos Sąjungos ir Šalčininkų rajono savivaldybės lėšomis buvo sutvarkytas. 2021 m. kilęs gaisras smarkiai apniokojo pastatą, bet labai greitai vėl buvo sutvarkytas. Objekto pokyčius, pritaikymą rajono moksleivių veikloms, ateities planus pristatė Šalčininkų rajono turizmo ir jaunimo centro direktorė Violeta Baranovska. Dabar pradedamas tvarkyti dvaro parkas. Apžvelgę šalia senų išlikusių medžių jau atsodintas liepų alėjas, renginio dalyviai išklausė dendrologo Laimučio Januškevičiaus pranešimą apie istorinius želdynus, geriausiai tvarkomus Lietuvos dvarų parkus bei Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėjos Ramunės Baniulienės pranešimą „Vilniaus miesto želdynų tvarkymo problematika: želdinių apsauga miesto istorinėse dalyse“.
KPD direktorius Vidmantas Bezaras pristatė KPD veiklos pokyčius, kuriems ruoštasi kelis mėnesius: nuo liepos 1 dienos pertvarkomas KPC, o jo pajėgos prijungiamos prie KPD (prasiplečia kai kurie KPD skyriai, atsiranda nauji). Kaip teigė V. Bezaras, institucinė pertvarka tampa atsinaujinimo galimybe. „Šių metų vasario mėnesį KPD, KPC ir Kultūros infrastruktūros centras (KIC) aptarė reorganizavimo veiksmų planą. Nekeisdami darbo sąlygų, darbinės aplinkos stengėmės išlaikyti esamų patyrusių darbuotojų branduolį, kuris toliau galėtų darbuotis paveldo labui, – pasakojo KPD direktoriaus pavaduotojas Robertas Motuzas. – Nuolat komunikuojame ir sprendžiame iškylančius klausimus, kad nuo liepos 1 dienos galėtume pradėti sklandų darbą. Patvirtinta efektyvesnio administravimo institucinė struktūra. Pradedame KPC darbuotojų mokymus, supažindinančius su nauja dokumentų valdymo sistema. KPC kolegas integruosime į KPD sparčiai atliekamus paslaugų skaitmenizavimo procesus. Tikimės, kad į mūsų kolektyvą įsiliejantys KPC darbuotojai ženkliai prisidės prie Kultūros vertybių registro modernizavimo. Norisi, kad atsisakius rankinio darbo liktų daugiau laiko svarbiems paveldosauginiams darbams. Dabar jau matome, kad reorganizavimas leis atsinaujinti ir kai kuriems KPD skyriams. Sujungę pajėgas dabar turėsime Informacinių technologijų ir kartografijos skyrių“.
Renginyje Kultūros ministro padėkos raštais ir KPD ženklais už ilgametį darbą, indėlį Lietuvos kultūros paveldo apsaugos ir apskaitos srityje buvo apdovanoti šie Kultūros paveldo centro darbuotojai: direktorius Virgilijus Kačinskas, Sodybų skyriaus vedėja Indrė Kačinskaitė, Vietų skyriaus vedėjas Arūnas Strazdas, Detaliųjų tyrimų skyriaus paminklotvarkininkė Vida Dambrauskienė, Vietų skyriaus vyr. paminklotvarkininkė Loreta Jatulionytė-Brezgienė, Kilnojamųjų objektų skyriaus vedėja Svetlana Poligienė.
KPD kancleris Darius Kvedaravičius KPC darbuotojus supažindino su vidaus tvarka, elektroninės dokumentų valdymo sistemos pranašumais, galimybėmis, įstaigoje kuriamomis dalykinėmis teminėmis grupėmis, kur būtų galima pasitarti, padiskutuoti aktualiais paveldosauginiais klausimais. Viena iš pirmųjų kuriamų teminių grupių – kraštovaizdžio ir istorinių želdynų grupė. Šia tema susirinkusieji išklausė du pranešimus. Tai buvo geras startas grupės darbui.
„Istorinis želdynas – kraštovaizdžio architektūros kūrinys, o ne biologinės įvairovės saugykla“
Dendrologas L. Januškevičius, apžvelgęs apie 200 Lietuvoje esančių dvarų parkų stilistiką, pabrėžė, kad tai ne tik kultūrinis, gamtinis paveldas, bet ir vertingi kraštovaizdžio architektūros kūriniai. Lietuvos dvarų parkuose priskaičiuojama apie 400 rūšių vertingų sumedėjusių augalų. Vertingiausi – dviskiautis ginkmedis Švėkšnos parke, gelsvažiedžiai tulpmedžiai Veliuonos parke, katalpos Raguvėlės parke ir kiti. Kaip akcentavo dendrologas, istorinis želdynas, kaip kraštovaizdžio meno kūrinys, turi būti atitinkamai pristatomas visuomenei ir puoselėjamas. „Nereikia parkų paversti biologinės įvairovės saugyklomis. Čia lemiamus sprendimus turėtų priimti kraštovaizdžio architektai, o ne botanikai, – teigė jis. – Daugelis parkų šalia reprezentatyviosios dalies turi ir teritoriją su miško parku. Net garsusis Versalio parkas, užimantis apie 900 ha, turi nedidelę miško parko teritoriją. Ten galima skirti vietos bioįvairovei. Bet ne reptrezentacinėse erdvėse. Kur pridėta architekto ranka, ten jau neturėtų vadovauti botanikai“.
Kaip pasakojo pranešėjas, pagal išplanavimą parkai skirstomi į geometrinio plano (renesansinio, barokino), tokių Lietuvoje neturime; peizažinius parkus (Lietuvoje tai 4 Eduardo Andrė projektuoti parkai) ir mišraus plano, kokių Lietuvoje turime daugiausiai. Iš tarpukario laikotarpiu sukurtų parkų pranešėjas kaip vieną vertingiausių paminėjo Alytaus miesto sodą.
„Nors želdynai istoriniame kraštovaizdyje suvokiami kaip vertybė, tačiau daliai jų nėra jokių specialios apsaugos priemonių“
Kraštovaizdžio architektė Ramunė Baniulienė, daugelį metų studijavusi ir dirbusi Jungtinėje Karalystėje, dabar dvejus metus vadovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriui, atkreipė dėmesį į mieste kylančius konfliktus dėl želdinių. „Kalbėdami apie Vilniaus istorinį kontekstą, mes, skirtingos institucijos, turėtume susitarti, kas yra vertybės, – sakė ji. – Juk Vilnius yra nuostabiai sunertas architektūrinis audinys su įsiterpiančiais medžiais. Jiems dabar kyla grėsmė. Pas mus vos ne kasdien ateina prašyti leidimo kirsti medžius: tai jie trukdo tiesiamiems tinklams, tai paveldo objektams. Medžiai paveldo prasme nėra vertybė. Vertybė – paveldo objektas. Vėl kyla klausimas: ar medis socialiniu, emociniu, klimato kaitos, ekonominiu požiūriu nėra vertybė?“
Pranešėja priminė Jano Bulhako žodžius, kad Vilnius – visų pirma yra natūralus kraštovaizdis, kuris jungiasi su tauriais žmogaus intelekto kūriniais. „Želdiniai yra neatsiejama Vilniaus vizitinės kortelės dalis. Net ir sezoniškumą mes pastebime per želdynus, o ne per architektūrą, – teigė R. Baniulienė. – Nors želdynai istoriniame kraštovaizdyje suvokiami kaip vertybė, tačiau daliai jų nėra jokių specialios apsaugos priemonių. Mes visi skirtingų institucijų specialistai turime ieškoti sąlyčio taškų ir pradėti susitarti dėl medžių Vilniuje. Net ir UNESCO akcentuoja miesto panoramos, silueto svarbą, o siluetą formuoja ne tik architektūra, bet ir medžių intarpai. Turime pasiekti, kad KPD išduodamose sąlygose želdynų apsauga ir atkūrimas būtų privaloma projekto sudėtinė dalis, net jei tie želdiniai paveldo prasme nėra vertybė“.
KPD informacija
Nuo liepos 1 dienos pertvarkomas KPC, jo pajėgos prijungiamos prie KPD. Abiejų įstaigų darbuotojai reorganizaciją aptarė Vilkiškių dvare. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka
Atnaujinimo data: 2023-06-21
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas