Vienoje saugomi Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvai
Norime pristatyti jums vieną iš Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, objektų. Tai kilnojamoji kultūros vertybė – Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565) šarvai. Lankantis Austrijos sostinėje Vienoje, Marijos Teresės aikštėje siūlome užsukti į vieną didžiausių Europoje Vienos meno istorijos muziejų. Jame (Neue Burg III salėje) eksponuojami LDK kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvai. Tai viena įspūdingiausių Lietuvai reikšmingo kilnojamojo kultūros paveldo vertybių. Šiuos maždaug 21 kg sveriančius šarvus apie 1555 m. nukalė tuo metu garsus Niurnbergo (Vokietija) kalvis Kunzas Lochneris. Prabangūs šarvai nežinomo tapytojo buvo dekoruoti auksu ir bronza, o visas šarvų paviršius padengtas sodriais spalvingais emalio ornamentais.
Kaip rašoma muziejaus eksponato aprašyme, K. Lochneris viename didžiausių Vokietijos ginklų gamybos centrų XVI a. viduryje pagamino du šarvų komplektus su panašia apdaila. Vieną įsigijo paskutinysis Jogailaičių dinastijos atstovas Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas II Augustas (1520–1572). Dabar šie šarvai saugomi karališkajame Livrustkammaren – karališkosios pilies arsenale, seniausiame Švedijos muziejuje, kuris nuo 1693 m. įsikūręs Stokholmo karalių rūmuose. Kitas šarvų komplektas buvo skirtas Mikalojui Radvilai Juodajam. Radvilos šarvai pranoksta Žygimanto II Augusto šarvus ne tik koloristinių efektų turtingumu, bet ir didesniu keičiamų dalių skaičiumi. Mikalojus Radvila Juodasis – Nesvyžiaus ir Olykos kunigaikštis, imperatoriškasis princas, Lietuvos didysis kancleris ir maršalka, Vilniaus vaivada – buvo neišmatuojamai turtingas. Kadangi 1547 m. Mikalojus Radvila Juodasis susigiminiavo su jo pusseserę Barborą Radvilaitę vedusiu karaliumi Žygimantu, abu vyrai šarvų komplektus užsisakė iš to paties gamintojo.
“Kolekcionavimu užsikrėtę Lietuvos ir Vakarų Europos didikai siuntinėdavo vieni kitiems eksponatus kolekcijoms. Būtent šiuo tikslu Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616) savo tėvo šarvus 1580–1581 m. pasiuntė Habsburgų kolekcijoms. Kartu nusiuntė ir savo šarvus. Taip jie atsidūrė už Lietuvos ribų, – teigė Povilas Mečkovskis, KPD vidaus kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjas. – Istorijos raidoje pakankamai didelė Lietuvos kilnojamojo kultūros paveldo dalis keitė savo buvimo vietą. Iš savo kilmės šalies į kitų valstybių teritorijas kilnojamosios kultūros vertybės pateko tiek dėl natūralių, tiek dėl prievartinių priežasčių. Pagrindines Lietuvos kilnojamojo kultūros paveldo išvežimo iš Lietuvos priežastis galima skirtyti į kelias grupes: įvairių dokumentų, dovanų siuntimas, nuosavybės perkėlimas iš vienos vietos į kitą, vertybių grobimas karų metu, atliekant įvairias pertvarkas okupuotose ir aneksuotose kraštuose ar vykdant represijas. Manau, kad mums svarbu pažinti Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje, praplėsti savo žinias apie Lietuvos kultūrinį palikimą”.
Įdomu, kad, kaip teigiama Vienos meno istorijos muziejaus eksponato aprašyme, šarvus savo kolekcijai Ambraso pilyje netoli Insbruko įsigijo Tirolio erchercogas Ferdinandas. Šarvai buvo eksponuojami Ambraso didvyrių šarvojimo salėje, tačiau ten buvo supainioti su Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio šarvais. Atskiros Našlaitėlio šarvų dalys dabar yra Paryžiuje ir Niujorke, dalis jų tikriausiai buvo prarastos per Napoleono karus. Dar įdomu, kad Vienos meno istorijos muziejus 2010–2013 m. vykdė išsamų tyrimo projektą, kuris buvo skirtas iki tol nepakankamai ištirtai meno istorijos tyrimų sričiai – istorinių šarvų figūrinėms ir ornamentinėms dekoracijoms bei jų kompleksui. Tarp tirtų objektų – ir Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvai.
Artimiausiu metu paskelbsime visą Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, sąrašą.
KPD informacija
Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvai. Vienos meno istorijos muziejaus nuotrauka
Atnaujinimo data: 2023-07-06
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas