2026-02-24

Ukrainoje per ketverius karo metus Rusija sunaikino 1685 kultūros paveldo objektus

Kaip vasario 24 dieną pranešė portalas  www.united24media.com, cituodamas Ukrainos kultūros ministeriją, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sunaikinti ir apgadinti 1685 kultūros paveldo objektai ir 2483 kultūros infrastruktūros objektai, iš kurių 507 – visiškai sunaikinti. Rusija pavogė 35 482 muziejines vertybes, o laikinai okupuotose teritorijose lieka virš 1,7 mln. vertybių, kurioms gresia sunaikinimas. Ukrainos paveldui padaryta 31 mlrd. dolerių nuostolių.

Kaip rašoma Ukrainos kultūros ministerijos pranešime, 2022 metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą. Tai tapo jos ilgametės neapykantos ir imperinės politikos prieš Ukrainos valstybingumą tęsiniu. Prisidengdamas pseudoistoriniais naratyvais, Kremlius bandė neigti Ukrainos teisę egzistuoti, formuodamas smurtą pateisinančią ideologiją. Nuo karo pradžios Rusijos kariai sistemingai taikė terorą prieš civilius gyventojus, darydami karo nusikaltimus.

Atskira agresijos kryptis tapo tiksliniu Ukrainos kultūros ir istorinio paveldo naikinimu. Smūgių sulaukė muziejai, teatrai, bibliotekos, architektūros paminklai, dvasinio ir nematerialaus paveldo objektai. Fiksuojami kultūros vertybių naikinimo, plėšimo ir neteisėto išvežimo iš laikinai okupuotų teritorijų faktai.

Ministerija taip pat pranešė, kad tiesioginiai Ukrainos kultūros nuostoliai siekia apie 4,2 mlrd. JAV dolerių, o bendri kultūros sektoriaus nuostoliai, įskaitant negautas pajamas, viršija 31 mlrd. JAV dolerių.

Vien 2025 m. dėl vykstančio karo nukentėjo 307 kultūros paveldo objektai ir 261 kultūros infrastruktūros objektas. Didžiausia žala kultūros paveldo objektams buvo padaryta Charkivo srityje – 344 objektai, po to sekė Chersonas (297), Odesa (182), Doneckas (175) ir Kijevas bei jo apylinkės (163).

Ministerija pranešė, kad apgadinti objektai apima 1193 bendruomenės ir kultūros centrus, 854 bibliotekas, 188 meno ugdymo įstaigas, 136 muziejus ir galerijas, 50 teatrų, kino teatrų ir filharmonijos salių, taip pat parkus, zoologijos sodus, gamtos rezervatus, cirkus ir kino studiją Kijeve.

Anksčiau, minint trečiąsias Chersono išlaisvinimo iš Rusijos okupacijos metines, Ukrainos gynybos žvalgyba paskelbė duomenis, atskleidžiančius, kad Rusijos pajėgos iš O. Šovkunenkos Chersono regioninės meno galerijos pagrobė daugiau nei tūkstantį kultūros vertybių.

„Karas nusinešė 346 menininkų ir 132 ukrainiečių bei užsienio žiniasklaidos specialistų gyvybes. Kiekviena netektis reiškia prarastą mūsų kultūrinės atminties dalį“, – rašoma ministerijos pranešime.

**

Kitame straipsnyje portalas www.united24media.com rašo apie tai, kaip Ukraina skaitmenina savo paveldą, kol jo dar nespėjo sunaikinti Rusija.

Nuo Mariupolio dramos teatro, kuriame prieglobstį rado vaikai, iki freskomis ištapytų namų ir katedrų – jokia Ukrainos istorijos dalis nėra apsaugota nuo Rusijos agresijos.

„Ukrainos paveldosaugininkai, lenktyniaudami su gresiančiu sunaikinimu, griebiasi pažangiausių technologijų, kad įamžintų savo paveldą. Istorikų, informacinių technologijų specialistų ir aktyvistų komandos susibūrė bendriems veiksmams, siekdamos skaitmeniniu būdu užfiksuoti brangiausius Ukrainos paminklus, bažnyčias ir istorinius objektus, kol jie dar nebuvo paversti griuvėsiais. Kiekvienas 3D modelis yra nepaklusnumo Rusijos genocidiniam karui, kuriuo siekiama ištrinti Ukrainą ir jos tapatybę, aktas“, – rašoma straipsnyje.

Išsamiau:

https://united24media.com/culture/ukraines-cultural-race-to-digitize-history-before-russia-destroys-it-3080

 

Nuotrauka viršuje – 2024 m. gruodžio 24 d. Orichive, Zaporižės srityje, pietryčių Ukrainoje, per Rusijos apšaudymą apgadinta Mergelės Marijos užtarimo cerkvė. (Šaltinis: „Getty Images“).

Nuotrauka apačioje – Šv. Sofijos katedros Kijeve 3D modelis (modelis sukurtas „Skeiron Scanning Studio“)