Tvarkybos darbais sutvirtinti Libertavos dvaro rūmai ir svirnas
KPD Panevėžio–Utenos teritorinis skyriaus specialistai spalio 23 d. priėmė Libertavos dvaro (Molėtų rajonas) rūmų ir svirno tvarkybos darbus. Nors iš Libertavos dvaro sodybos išlikę tik fragmentai, kitados jis minimas kaip pats gražiausias ir turtingiausias visoje apylinkėje.
Šiame regioninės reikšmės valstybės saugomame kultūros paveldo objekte (rūmuose) buvo atlikti šie tvarkybos darbai: pastato konstrukcijų parėmimas, suveržimas, sustiprinimas, avarijos grėsmės pašalinimas (sienų suvaržymai medinėmis sąramomis, įrengta perdangų palaikymo atramų sistema, vidinė perdangos sijų sustiprinimo konstrukcija, sutvirtinta esamų gegnių konstrukcija, įrengta laikina stogo danga). Tvarkant dvaro svirną taip pat paremtos, suveržtos, sustiprintos pastato konstrukcijos, pašalinta avarijos grėsmė (sienų suvaržymai medinėmis sąramomis, įrengtos laikinos sijos įrengta laikina stogo danga, mūrinės dalies pastato stabilizavimas).
Abu projektus rengė architektas Gintautas Karvelis. Užsakovai – MB Libertavos dvaras direktorė Paulina Jodkaitė.
Faktai apie dvaro sodybą iš Kultūros vertybių registro:
Apie XIX a. vid. iš dvarininko Fiodoro Paškevičiaus Libertavos dvarą nupirko Kornelijus Makarskas ir jo žmona Marija Mackevičiūtė-Makarskienė. 1849 m. Libertavoje gimė jų sūnus Anupras Jonas Tadas Makarskas, kuris nuo 1882 m. paveldėjo dvarą. Jo valdymo laikais, iki 1920 metų, Libertavos dvaras minimas kaip pats gražiausias ir turtingiausias visoje apylinkėje. Dvarininkas domėjosi menu, todėl pagrindiniai dvaro rūmai buvo meniški ir papuošti medžio dirbiniais.
Algirdo Meilaus straipsnyje aprašomi rūmai tinkuotomis sienomis, viduje dvejomis prabangiomis salėmis ir parketo grindimis, šalia rūmų buvusi didžiulė aikštė su gėlynais, akmenimis grįstais takais ir stropiai prižiūrima žaląja veja, teritorija apsodinta retų, iš užsienio atvežtų veislių medžiai. Šalia buvęs didelis sodas, visa dvaro teritorija rėmėsi į gražaus, nuolat valomo ežero pakrantę. Šalia rūmų stovėjęs erdvus tarnų namas, arklidės, tvartai, svirnas ir atokiau – kluonas.
Per žemės reformą iš A. Makarsko įpėdinių paimta apie 200 ha žemės. Tad dvaras liko gerokai apkarpytas. Paskutinis dvaro savininkas – Adolfas Prušinskas. Sovietiniais laikais nuo 1949 m. dvaro rūmuose veikė mokykla ir biblioteka, gyveno Dapkūniškių kolūkio kolūkiečių šeimos. Paskutiniai gyventojai dvarą paliko apie 2010 m.
Valentino Kirelio nuotrauka
Atnaujinimo data: 2024-10-25
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas