Šilutės tiltas: kodėl paveldo objektui svarbi ir jo autentiška spalva (papildyta KPD komentaru)
Pradėjus remontuoti avarinės būklės vieną seniausių Lietuvoje metalo konstrukcijų Šilutės tiltą per Šyšos upę, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo diskusijos dėl jo spalvos. Tilto metalinės dalys dabar yra išvežtos remontuoti, restauruoti. Pagal su Kultūros paveldo departamentu suderintą projektą, tiltui bus grąžinta jo autentiška pilka spalva.
Atrodytų, viskas teisingai. Tačiau vietiniai gyventojai, per savo gyvenimą jį matę tik geltonai sovietmečiu perdažytą, yra įsitikinę, kad tiltas turi likti geltonas. Kai kurių nuomone, spalva nėra vertingoji savybė, kurią reikia saugoti, tai tik emocija. Kiti, suvokiantys paveldo vertę, ragina nebandyti paveldo objektui primesti savo supratimo, pripratimo, o džiaugtis, kad jam grąžinama autentiška spalva.
„Žmogus per trumpai gyvena, kad atsimintų jo pirmines spalvas. Ir nebūtinai tai, ką jūs visada matėte, yra autentika. Kas būtų, jei visi paveldą bandytume „tampyti“ tik pagal savo prisiminimą. Paveldo objektai egzistuoja daug ilgiau, nei mes juos prisimename. Paveldo objektui galioja kiti reikalavimai, neprimeskime savo emocijų, čia neturėtume taikyti argumento „juk geltona gražiau, šviesiau“, – sakė vienas nenorėjęs prisistatyti praeivis. – Jei jau mums rūpi paveldas, tai turi rūpėti ir jo autentika“.
Pilka spalva – protestantiškos kultūros atspindys
„Autentiškumą sudaro ne tik paveldo objekto statybai panaudotos medžiagos, jo išraiška, architektūrinė forma, bet ir spalvinis sprendimas, taip pat vizualinis vaizdas aplinkoje“, – žiniasklaidoje komentavo KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Gečienė.
„Nieko keisto, kad daugelis tiltą prisimena tik geltonai perdažytą. Dauguma dabartinės Šilutės gyventojų tėvai ar seneliai atvykę po Antrojo pasaulinio karo iš kitų Lietuvos regionų, todėl jie atsimena tik pokarinę tilto spalvą. Tačiau senieji gyventojai prisimena pilką spalvą, – sakė Klaipėdos universiteto docentė, dr. Silva Pocytė, Šilutės rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos pirmininkė. – Tiltai yra strateginiai objektai, suprantama, kodėl juos anksčiau dažydavo taip, kad susilietų su landšaftu. Šiais laikais, kai viską gali rasti GoogleMaps, šis argumentas mažiau aktualus, nei prieš šimtą metų. Tačiau, kita vertus, jei pažiūrėtume viso Prūsijos regiono ar tik Klaipėdos krašto senas nuotraukas, atvirutes, kuriose matyti senieji tiltai, tai nebuvo kitokios spalvos, kaip tik įvairaus atspalvio pilka. Objektai įsiliedavo į aplinką, susiliedavo su kraštovaizdžiu, neišsiskirdavo ryškiomis spalvomis. Apskritai, tai yra protestantiško krašto santūrumas, paprastumas. Tokios spalvos – protestantiškos kultūros atspindys. O geltona, kiek esame diskutavę Šilutės rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryboje, sovietmečiu tiesiog buvo pasirinkta atsitiktinai, nesigilinant į istoriją, tradiciją, kokią turėjo spalvą, tokia ir nudažė. Būtų turėję mėlyną, būtų nudažę mėlynai. Pažiūrėkime į Priekulės tiltą – lygiai toks pats, su tokiom pat arkom – gal prieš kokius dešimt metų restauravo, nudažė gražia pilka spalva. Kiek iš vaikystės atsimenu, irgi buvo pilkas. Šilutė, manau, tai puikiai žino, turi žinių apie savo paveldą, juk tiek paskaitų vyksta, renginių kultūros įstaigose, ir man pačiai ne kartą teko paskaitą skaityti apie paveldą. Bet kaip žinia, ne visiems Klaipėdos krašto paveldas yra svarbus ir suvokiamas kaip neatsiejama regiono tapatybė.“
Tipiškas Prūsijos kelių inžinerijos statinys
Šyšos tiltas yra dviejų tarpatramių kniedyta metalinė arkinė konstrukcija – kniedyta metalinė arka – būdinga Prūsijos kelių inžinerijai XIX a.pb.–XX a.pr. Kai tiltas čia buvo pastatytas, Šilutė tuo metu priklausė Vokietijos imperijos Rytprūsių provincijai. Šilutėje gyvenantis architektas Egidijus Vidrinskas atkreipia dėmesį, kad konstrukcija atitinka tipinius Preußische Normalbrücke tipo tiltus, statytus Vokietijos imperijoje XIX a. pabaigoje. 40 m ilgio, 5 m pločio valstybės lėšomis pastatytas tiltas atspindi to šimtmečio tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto tradiciją, madas. Analogiškas sprendimas buvo naudotas 1886 m. pastatytame Priekulės tilte per Miniją.
KPD komentaras
Kultūros paveldo departamentas, atsakydamas į Šilutės rajono savivaldybės mero raštą, kuriuo reikalaujama „nedelsiant peržiūrėti spalvinį sprendimą ir palikti tiltą geltonos spalvos“, informuoja, kad rašte minimas tiltas yra valstybės saugoma registruota kultūros vertybė (unikalus kodas kultūros vertybių registre 4837). Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkomos ir veikla juose reglamentuojama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (NKPAĮ), todėl draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei jų vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre.
Atkreipiame dėmesį, kad pirminė tilto spalva – pilka – užfiksuota ikonografinėje medžiagoje, taip pat nustatyta atliekant tvarkybos darbų projektui reikalingus tyrimus. Kultūros paveldo apsauga grindžiama autentiškumo nustatymo ir išsaugojimo principu, įtvirtintu NKPAĮ, todėl sprendiniai turi remtis objektyviais tyrimų duomenimis, o ne subjektyviais vertinimais ar susiformavusiais, bet istoriškai nepagrįstais pokyčiais. Šiuo atveju pilka spalva yra nustatyta kaip pirminė, pagrįsta atliktų tyrimų duomenimis ir patvirtinta Vertinimo tarybos aktu, todėl turi būti laikoma privalomu atskaitos pagrindu, priimant tvarkybos sprendinius.
Tilto tvarkybos darbų projektas yra statinio projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 0,00 iki 0,303 km kapitalinis remontas“, sudėtinė dalis. Rengiant projektą buvo atlikti tyrimai, įvertinti paveldosaugos reikalavimai, projektui ir jo tvarkybos darbų daliai atliktos paveldosaugos ekspertizės. 2024 m. spalio 14 d. Šilutės rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, pritardama projekte numatytam spalviniam sprendiniui.
Autentiškumo išsaugojimo principas yra vienas esminių kultūros paveldo apsaugos principų ir negali būti keičiamas vien estetinio pobūdžio ar emociniais argumentais, kai tai prieštarauja atliktų tyrimų duomenims, vertinimo tarybos akte pateiktai informacijai.
Bendruomenės nuomonė yra svarbi ir gali būti vertinama tais atvejais, kai ji neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams arba kai egzistuoja kelios lygiavertės alternatyvos. Nagrinėjamu atveju nėra tyrimais ar vertinimo tarybos aktu pagrįstų duomenų, leidžiančių konstatuoti paveldosaugos požiūriu lygiavertės alternatyvios spalvinės būklės egzistavimą.
KPD Klaipėdos teritorinis skyrius neturi teisinio pagrindo reikalauti keisti autentišką sprendinį į vėlyvą, istoriškai nepagrįstą sluoksnį. Įvertindamas bendruomenės išsakytus lūkesčius, KPD Klaipėdos teritorinis skyrius siūlo svarstyti sprendinius, kurie nepažeistų kultūros paveldo objekto autentiškumo, pavyzdžiui, pritaikant šiltos spalvinės temperatūros architektūrinį apšvietimą, kuris leistų išlaikyti bendruomenei svarbų vizualinį efektą tamsiuoju paros metu, kartu nepažeidžiant tilto, kaip kultūros vertybės, istorinio vientisumo dienos šviesoje.
KPD Klaipėdos teritorinis skyrius yra pasirengęs bendradarbiauti ieškant alternatyvų (pvz., per apšvietimo projektus), kurios padėtų suderinti paveldosaugos reikalavimus su bendruomenės lūkesčiais.
Parengė Jūratė Mičiulienė
Iliustracijoje: kairėje viršuje – prieš išvežant restauruoti geltonai pokariu nudažytas tiltas; senieji atvirukai.
Apie Šilutės tilto autentiškumą kviečiame pasikalbėti KPD feisbuke.
Atnaujinimo data: 2026-05-19
Taip pat skaitykite:
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas
Apie nenaudojamų bažnyčių pritaikymą neliturginiams tikslams – pranešimai Vroclave ir Romoje