Seminare „Kai paveldas tampa galimybe“ akcentuota vietos bendruomenių svarba
KPD Panevėžio–Utenos teritorinis skyrius kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu Panevėžyje, Juozo Miltinio memorialiniame bute (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 21883) organizavo seminarą „Kai paveldas tampa galimybe“. Seminare aptarta nemažai temų, aktualių paveldo išsaugojimui, jo aktualumo stiprinimui, žinomumo didinimui, verčių visuomenei pristatymui. Tą pabrėžė ir susirinkusius pasveikinusi KPD Panevėžio–Utenos TS vedėja Rasuolė Kerbedienė.
Dr. Salvijus Kulevičius pranešime „Kaip vietos bendruomenės tampa paveldo bendruomenėmis: iššūkiai ir gerosios patirtys“ aptarė, kokią naudą vietos bendruomenės gauna iš kultūros paveldo objektų bei kaip vyksta bendruomenių ir paveldo sąveika. Paveldas šiandien suvokiamas ne tik kaip objektų apsauga, bet ir kaip žmonių santykis su jais, bendruomenių įsitraukimas bei dalyvavimas paveldosaugos sprendimų priėmime. Pranešėjas pristatė projekto „Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės“ rekomendacijas, siūlančias atsižvelgti į skirtingas bendruomenių aplinkybes, galimybes ir lūkesčius, stiprinti bendruomenių dalyvavimą paveldo puoselėjimo procesuose per bendradarbiavimą, realių jų galimybių supratimą, komunikacijos stiprinimą, jau esamų paveldo bendruomenių palaikymą ir priemonių konfliktų sprendimui suradimą.
Dr. Justina Poškienė pranešime „Paveldo konfliktai dalyvaujant vietos bendruomenėms – tendencijos ir sprendimų praktikos“ aptarė konfliktines situacijas iš bendruomenių perspektyvos, apžvelgė jų požiūrį, teises ir atsakomybes. Pasak pranešėjos, konfliktai dažniausiai kyla dėl ekonominių priežasčių, informacijos ir žinių stokos, taip pat dėl atmetimo reakcijos, kai kultūros paveldo reikalavimai suvokiami kaip nuosavybės naudojimo ribojimas. Pasitaiko ir vertybinių bei galios konfliktų, kuriuos išspręsti ne visuomet įmanoma. Pranešime pabrėžta, kad sprendžiant konfliktus, ypač susijusius su vertybinėmis nuostatomis, pirmiausia turėtų būti siekiama dialogo. Svarbu mokėti priimti kitokią nuomonę nesusipriešinant – „galima susibarti, bet nesusipykti“. Taip pat akcentuota konfliktų prevencijos svarba. Konfliktus spręsti reikėtų ne vien teisiniais ginčais ar teismais, o pirmiausia bendradarbiavimo būdu.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio memorialinio buto vadovė Angelė Mikelinskaitė pristatė 2024 m. KPD sertifikuotą regioninį Kultūros kelią „Penkių kūrėjų kelias“. Šis kultūros kelias jungia tris Lietuvos savivaldybes – Biržų rajono, Rokiškio rajono ir Panevėžio miesto – ir pasakoja apie gerai žinomas kultūros asmenybes – teatro režisierių Juozą Miltinį, avangardinio kino kūrėją ir poetą Joną Meką ir Adolfą Meką, „Naujosios Romuvos“ redaktorių, žurnalistą, visuomenės veikėją Juozą Keliuotį ir jo brolį poetą, pedagogą Alfonsą Keliuotį.
Juozo Miltinio memorialinio buto ekskursijų vadovė Regina Grigaliūnienė pristatė Juozo Miltinio asmenybę, kūrybinę veiklą, asmeninį gyvenimą.
KPD (Rasuolės Kerbedienės) nuotraukos
Atnaujinimo data: 2026-05-22
Taip pat skaitykite:
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas
Apie nenaudojamų bažnyčių pritaikymą neliturginiams tikslams – pranešimai Vroclave ir Romoje