Sausio 13-osios įvykius menantys kultūros paveldo objektai
Prisimindami 1991 m. kruvinosios Sausio 13-osios nakties įvykius, tapusius lūžio tašku Lietuvos kelyje į Laisvę, branginame ir su tais įvykiais susijusias, žmonių atmintyje likusias vietas. Daugelis jų paženklintos kulkų šūvių, iki šių dienų skaudžiais ženklais byloja, kokia brangi yra Laisvė. Ypač šiais neramiais laikais.
Šalia šių atmintinų objektų kasmet, prisimenant Sausio 13-osios įvykius, dega atminties laužai, o į Kultūros vertybių registrą (kad šiuos liudininkus išsaugotume ateities kartoms) įrašyti objektai primena apie tų dienų Lietuvos pasiryžimą, apie žmonių nusiteikimą, ryžtą, emocijas, pastangas. 1991 metų parlamento gynėjams pagerbti ir žuvusiųjų Laisvės gynėjų atminimui įamžinti šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų ir pačiuose rūmuose buvo įrengti atminimo ženklai – Sausio 13-osios memorialas, memorialinės lentos, barikadų vietas žymi aplink rūmus pastatyti granitiniai stulpeliai, parlamento gynybą mena šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų esanti gatvė, pavadinta Gynėjų vardu.
Ypatingos svarbos nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų, kitų statinių ir Nepriklausomybės aikštės komplekso 1991 m. sausio 13-osios d. barikadų fragmentai, esantys Vilniuje, Gedimino pr. 53 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 32823). Barikadų betono blokai su įrašais – gyva tų dienų istorija: „LAISVĖ LIETUVAI / LIETUVA - LAISVĖ - LANDSBERGIS / LIETUVA - LANDSBERGIS - LAISVĖ / Dievulėliau, ačiū. 1991.09.17 / AR JAU PARUOŠĖTE / ANTRANKIUS? / AČIŪ VYTAUTUI UŽ / KOVO 11 / LAISVĘ LIETUVAI / MOLOTOV RIBENTROP, ŽELIGOVSKI / KLAIPĖDOS / UOSTAS YRA IR / BUS LIETUVOS / VALSTYBĖ / RUSSIA! PUT / JAZZOV BEHIND / the BARS! / REBNTROOPS - DIRTY WINES! TE ΗΕΡΑЛОВ - / В ЗООПΑΡК / ТΑСС - / ΗΑСЛΕДΗИК / ИОЗЕФΑ / ГЕББЕЛЬСΑ! / VALDY- / KIM KUOLUS, RAUKIM / BUROKUS / ŠVEDAS / PLATFORMA / NUO DEZINFORMA- / CIJOS TAŠKO / NEPRAEIS / BUROKŲ / TANKAI! / GORBAČIOVAI, MES ANT TAVO TANKŲ / SKANŪS / BARŠČIAI / NEBIJOM MES / TŲ TANKŲ / KOL GYVA! / ΗΕСТРΕЛЯЙ / СОЛДΑТ! / СОЛДΑТ, РОДИНΑ - МΑТЬ! / ЗОВЁТ ДОМОЙ! / LIETUVOS ŠIRDIS“.
Kitas svarbus ir kraupius įvykius primenantis kultūros paveldo objektas – Lietuvos nacionalinio radijo pastatas Vilniuje (S. Konarskio g.49), unikalus kodas – 35186. 1991 m. sausio 13 d. tūkstančiai Lietuvos žmonių budėjo prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastatų. Vyko mitingai, protestuota prieš Sovietų Sąjungos kariuomenės veiksmus. 2 valandą nakties šarvuočiai ir tankai apsupo LRT pagrindinį pastatą, pradėjo šaudyti į jį, į budinčius žmones. Čia žuvo Alvydas Kanapinskas, buvo mirtinai sužalotas sprogstamojo paketo.Užėmus LRT pastatus, planuota važiuoti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, bet paskutiniu metu atsisakyta pulti susirinkusių parlamento gynėjų. Nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradėjo veikti Lietuvos televizijos Kauno redakcija ir nedidelio galingumo siųstuvai Kaune, Sitkūnuose ir Juragiuose. Maskvoje žlugus rugpjūčio pučui, 1991 m. rugpjūčio 22 d. okupantai pasitraukė iš užimtų LRT pastatų. Radijo pastato centrinės laiptinės lubos, apkaltų perforuotomis metalo apdailinėmis juostomis, taip pat pastato fasade iki šiol matyti kulkų žymės.
Valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo objektas – atmintino įvykio vieta prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato Vilniuje, Konarskio gatvėje – memorialinis kalnelis su kryžiais 1991 m. sausio 13-osios aukoms ir įvykiams atminti (u. k. 2802). Vėliau šiame kalnelyje buvo atidengtas 6 metrų dydžio, daugiau nei 4 tonas sveriantis granitinis obeliskas, kurio viršuje kybo varpas, skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti.
Į Kultūros vertybių registrą įrašytas ir Spaudos rūmų fasadas su kulkų žymėmis ties pagrindiniu įėjimu (u. k. 46412). 1991 m. sausio 11 dieną apie 12 val. per radiją buvo pranešta, jog desantininkai užėmė Krašto apsaugos departamento patalpas. Pasigirdo sirena ir radijo diktoriaus kvietimas skubėti prie Spaudos rūmų. Pagrindinį įėjimą gynė susikibusi žmonių grandinė, sovietų kariuomenės šarvuočiai tankai apsupo ir jėga užgrobė Spaudos rūmus. Vytautas Lukšys, užsilipęs ant stogelio virš centrinio įėjimo, priešgaisrine žarna purškė vandenį į kareivius. Jis buvo pašautas. Kulkų žymės išliko rūmų sienoje virš pagrindinio įėjimo.
Ypatingos atminties nusipelno Lietuvos radijo ir televizijos centro statinių kompleksas (u. k. 2801), esantis Vilniuje, Sausio 13-osios g. 10. Tą naktį tūkstančiai Lietuvos žmonių budėjo prie Lietuvos radijo ir televizijos perdavimo centro. Sovietinei kariuomenei pradėjus šturmuoti radijo ir televizijos centrą, čia žuvo, mirtinai sužeista 13, nuo kariškių veiksmų nukentėjo šimtai žmonių. Minint Lietuvos Laisvės gynėjų dienos 20-ąsias metines prie Vilniaus TV bokšto pastatytas pirmasis būsimo istorinio antenų parko eksponatas. Tai palydovinio ryšio antena „Nera“, kurią 1991 m. mūsų šaliai padovanojo Norvegijos telekomas. Ši antena sovietų agresijos metu buvo naudojama Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ryšiui su pasauliu užtikrinti. Maskvoje žlugus rugpjūčio pučui, okupantai pasitraukė iš užimtų pastatų. Televizijos bokšto pirmame aukšte įrengta nuolatinė ekspozicija, skirta šiems tragiškiems įvykiams paminėti. 1992 m. laisvės gynėjų žūties vietose pastatyti granitiniai paminklai ir pasodinti ąžuoliukai ir liepaitė. 2005 m. žuvusių laisvės kovotojų atminimui šalia bokšto atidengta bronzinė skulptūra ,,Aukojimas" (archit. Artūras Asauskas, skulpt. Darius Bražiūnas).
Statinių kompleksą sudaro Televizijos bokštas, kryžius, Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Rolando Jankausko, Dariaus Gerbutavičiaus, Vytauto Vaitkaus, Rimanto Juknevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Apolinaro Juozo Povilaičio, Algimanto Petro Kavoliuko, Igno Šimonio, Alvydo Matulkos žuvimo vietos. Dar vienas gynėjas – Vytautas Koncevičius – prie televizijos bokšto sužeistas daugybe šūvių, po mėnesio mirė ligoninėje.
Prisiminkime tai ir būkime verti Laivės!
Atnaujinimo data: 2024-04-17
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas