Profesinės šventės proga apdovanoti kultūros paveldui nusipelnę žmonės
Kultūros paveldo departamentas (KPD), balandžio 18-ąją minėdamas Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną, Klaipėdoje, piliavietėje, 18–19 dienomis surengtame paminklosaugai skirtame seminare apdovanojo kultūros paveldui nusipelniusius žmones. KPD medaliu “Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui” apdovanotas Klaipėdos universiteto rektorius emeritas prof. habil.dr. Vladas Žulkus – už ilgametį darbą kultūros paveldo srityje, povandeninės archeologijos mokyklos kūrimą Lietuvoje ir šalies atstovavimą tarptautinėse organizacijose. KPD padėkos ženklais apdovanoti: Vida Kanapkienė – už ilgametį darbą muziejininkystės ir dvarų paveldo išsaugojimo srityje, naujam gyvenimui prikeltą Kretingos dvarą ir gyvenimiškas pamokas ugdant jaunąją kartą; Aldą Kliuką – už ilgametį ir profesionalų vadovavimą Vakarų Lietuvos regiono kultūros paveldo objektų restauravimo bendrovei UAB “Pamario restauratorius”, atgaivinusiai daugelį žinomų Klaipėdos krašto istorijos ir architektūros paveldo objektų; Denisą Nikitenką – už nuolatinį rūpestį Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto kultūros paveldu, visuomenines akcijas jų išsaugojimui ir pristatymą žiniasklaidoje; Rūtą Končiutę-Mačiulienę – už vietos bendruomenių telkimą Žemaitijos kultūros paveldo išsaugojimui ir nuoseklų paveldo sklaidos ir propagavimo darbą.
Kaip sakėKPD direktorius Vidmantas Bezaras, Klaipėda seminarui buvo pasirinkta neatsitiktinai: “Šiemet minėjome Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį. Šių metų Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienos temos – besikeičiantis paveldas – tai tie akcentai, kurie taip pat labai ryškūs pajūryje, Klaipėdoje, kur galbūt labiausiai jaučiame klimato kaitos požymius. Be to, gyvename karo Ukrainoje metais, kur poveikis paveldui sunkiai nusakomas ir buvo neįsivaizduojamas XXI amžiuje. Klaipėdos krašto paveldo gal niekas taip nepaveikė, kaip XX amžius. Kraštas buvo sugriautas, gyventojai iškelti ar priversti išsikelti. Dabar Klaipėdos kraštas atrandamas iš naujo, pastaruoju metu atgyja daugelis paveldo objektų, džiugina sutvarkyta Klaipėdos piliavietė, ketinimai atstatyti Šv. Jono bažnyčią. Klaipėda išskirtinė ir dėl dėmesio povandeniniam kultūros paveldui. Turime 18 jau įteisintų povandeninio kultūros paveldo objektų, o daugiau kaip 100 objektų dar nepatikrinta“.
Seminaro dalyviams buvo perskaitytas LR Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičiosveikinimo kalba, kurioje jis pažymėjo ir išskirtinę Mažosios Lietuvos kultūros paveldo svarbą. „Visas kultūros laukas šiame krašte yra paminklas ir paminklinė vieta. „Kai galvojame apie Klaipėdos istoriją, tai pirmiausia kyla mintis apie 1923 metų sukilimą, kurį siekdamas paminėti Seimas prieš keletą metų yra priėmęs nutarimą ir kuriame pasakyta, kad „Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui, taip pat Klaipėdos kaip uostamiesčio vaidmeniui Baltijos jūros regione“. Kaip atkreipė dėmesį V. Juozapaitis, KPD surengto seminaro tema susijusi ir su svarbiu gegužės mėnesį Klaipėdos universiteto rengiama moksline konferencija, kurioje Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas kartu su Lietuvos istorijos institutu ir Kembridžo universiteto Geopolitikos centru ketina diskutuoti apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ilgalaikę svarbą.
Paminklosaugos dienai skirtame seminare dalyvavęs Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis priminė nelengvus Klaipėdos krašto 100-mečio istorijos puslapius: tarpukariu nebuvo tokio laikotarpio, kad vienu metu Lietuvai priklausytų trys didieji šalies miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. „Mažosios Lietuvos istoriją taip pat daug metų bandė perrašyti grobuonių rankos. Atmintini metai mums primena ir paprastą, bet dažnai pamirštamą tiesą. Tai, ką šiandien turime, ką esame apgynę ar išsaugoję, nėra tiesiog savaime suprantami dalykai. Tai – mūsų turtas, mūsų pastangos, mūsų ryžtas, o kartu – ir pareiga perduoti visa tai ateities kartom, – sakė R. Mikaitis. – Niekam nėra paslaptis, kad požiūriai į tai, kaip saugoti kultūros paveldą, kokios paveldo apsaugos priemonės, kokie keliai ir būdai yra geriausi – skiriasi. Ir ne tik skirtingi požiūriai į paveldo išsaugojimą, bet teisės aktų, reglamentuojančių paveldo apsaugą, painumas ir dažnai prieštaringumas lemia dviprasmiškas situacijas ir sprendimus. Pasinaudodamas proga noriu paminėti per pastaruosius metus parengtus teisės aktus – UNESCO pasaulio paveldo valdymo planų rengimo gairės (jau rengiami Kernavės ir Vilniaus istorinės dalies valdymo planai ), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, jau baigtas rengti Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo kriterijų aprašas. Turiu paminėti, kad įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytą veiksmą siekti efektyvesnės valdysenos praėjusį rudenį buvo apsispręsta ir nuo šių metų liepos 1 d. yra reorganizuojamas Kultūros paveldo centras (KPC): išskaidymo būdu, išdalinant teises ir pareigas KPD ir Kultūros infrastruktūros centrui (KIC). Taip pat jau pakeisti šių įstaigų nuostatai ir patvirtintos naujos struktūros“.
Pažymėdamas, kad toliau vyksta svarbiausio dokumento – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) naujos redakcijos projekto rengimas, R. Mikaitis padėkojo KPD, Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) ir daugelio kitų institucijų atstovams, įsitraukusiems į šio svarbaus teisės akto rengimą. „Sulaukėme įvairių nuomonių ir reakcijų. Vieni paveldo ekspertai nori, kad viskas liktų kaip yra, nes, jų nuomone, viskas puikiai veikia. Kiti, ir tokių absoliuti dauguma, įžvelgia problemas ir pasisako už pokyčius, – sakė R.Mikaitis. – Yra suprantamas noras kuo greičiau pamatyti naujos redakcijos projektą, tačiau NKPAĮ projektas yra priskiriamas didesnio poveikio teisės aktų kategorijai, šiuo metu konsultuojantis su Vyriausybės strateginės analizės centro ekspertais yra baigiamos kiek užsitęsusios poveikio vertinimo procedūros. Iškart po to pagrindiniai numatomi pokyčiai ir svarstytos alternatyvos bus pristatyti Vyriausybei, ir, jei Vyriausybė pritars, įstatymo projektas bus paskelbtas ir visi, visos institucijos, asociacijos bus pakviestos teikti savo pasiūlymus. Tikiuosi, kad sutelktai veikdami pasieksime paties geriausio rezultato“.
Seminaro dalyvius pasveikino kadenciją baigiantis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, taip pat naujasis meras Arvydas Vaitkus. Iš visos Lietuvos susirinkę paveldosaugos specialistai išklausė didelį susidomėjimą sukėlusius pranešimus: Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys skaitė pranešimą „Muziejaus misija ir priemonės pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį“, dr. Nijolė Strakauskaitė – „770 metų Klaipėdos krašto kultūros paveldas ir komplikuoto santykio su juo aspektai“, prof. dr. Vygantas Vareikis – „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto istorinė-kultūrinė tradicija, kraštovaizdžio ir paveldo kaita“, dr. Žygimantas Buržinskas – „Rytpūsių tragedijos tąsa: paveldo būklė dabartinėje Kaliningrado srityje“.
KPD informacija
KPD direktorius Vidmantas Bezaras medaliu “Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui” apdovanojo Klaipėdos universiteto rektorius emeritas prof. habil.dr. Vladą Žulkų. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka
Atnaujinimo data: 2023-04-20
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas