Paveldosaugininkai konsultavo, kaip tvarkyti Krakių istorinį centrą
KPD Kauno teritorinio skyriaus specialistai balandžio pabaigoje paveldosaugos klausimais konsultavo Krakių miestelio istorinėje dalyje (u. k. 39169), Kėdainių rajone. Dalyvavo Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, vyr. specialistės Asta Naureckaitė, Dainora Ramanauskė ir Augustė Rameikė, Krakių bendruomenės centro pirmininkė Daiva Dubinkienė, Krakių kultūros centro direktorius Robertas Dubinka ir Krakių miestelio gyventojai.
Konsultacijos metu susirinkusieji buvo informuoti, kad Kauno apskrityje yra saugomas ne vienas istorinis miestelis, pvz., Žiežmarių, Šiluvos, Vilkijos, Čekiškės, Jonavos istorinis miesto centras. KPD Kauno teritorinis skyrius kiekvienais metais aplanko šiuos miestelius ir gyventojams rengia metodines konsultacijas. Konsultacijų metu atsakoma į pateiktus klausimus.
Šiemet buvo aptartas pastato Betygalos g. 4 terasos įrengimas, patarta, kokiomis medžiagomis geriausiai uždengti pastato Dariaus ir Girėno g. 5 fasadą, kokie reikalavimai keliami pastato Basanavičiaus g. 1 fasado tvarkybai. Konsultacijos metu bendruomenė išreiškė susirūpinimą dėl per miestelio istorinį centrą važinėjančių sunkiasvorių transporto priemonių (miškovežių ir pan.) keliamą triukšmą, sunkiasvorių judėjimo neigiamai veikiamas pastatų konstrukcijas.
Paveldosaugininkai informavo, kad kreipsis į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją su prašymu Krakių miestelio istorinėje dalyje įrengti kelio ženklus, draudžiančius važiuoti transporto priemonėmis, taip pat transporto priemonių junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo didesnė už nurodytą kelio ženkle (pvz. 14–15 tonų). Konsultacijos metu pasidžiaugta, kad Krakių miestelis sulaukia daug besidominčių šio miestelio istorija, čia vyksta įvairūs renginiai.
Krakės, miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, seniūnijos ir parapijos centras. Krakės minimos nuo XIV amžiaus. XV a. pradžioje minima Krakių apskritis. Apie XV a. vidurį čia pastatyta bažnyčia. 1570–1572 Krakėse klebonavo Mikalojus Daukša. 1579 m. minima parapinė mokykla (veikė iki XIX a. pirmos pusės). 1645 m. įsteigtas kotryniečių vienuolynas (veikė iki 1948 m., atkurtas 1997 m.). 1790 m. Krakės gavo turgaus ir 3 metinių prekymečių privilegiją. 1861–1950 m. Krakės buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.
1863 m. apylinkėse veikė T. Kušleikos, A. Mackevičiaus sukilėlių daliniai; 1863 m. balandžio 28 d. netoli Krakių įvyko sukilėlių kautynės su carinės Rusijos imperijos kariniais daliniais.
Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino V. Baltrus, J. Dalbokas, J. Jurevičius, M. Katkus.1941 m. rugsėjo 2 d. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Peštiniukų kaime (netoli Krakių) sušaudyta 1125 Krakių ir apylinkių žydai. 1944 m. gruodžio 16 d. Krakių valsčiuje įvyko Kęstučio apygardos partizanų (apie 300; vadas V. Pabarčius) ir NKVD kariuomenės Paliepių–Pušynės kautynės.
Konsultacija Krakėse. KPD (Astos Naureckaitės) nuotraukos
Atnaujinimo data: 2026-04-28
Taip pat skaitykite:
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas
Apie nenaudojamų bažnyčių pritaikymą neliturginiams tikslams – pranešimai Vroclave ir Romoje