Paveldo istorijos – naujoje knygoje „Kauno dominikonų istorija ir paveldas“
Vytauto Didžiojo universitetas išleido mokslo monografiją „Kauno dominikonų istorija ir paveldas“, kurią parašė prof. dr. Vaida Kamuntavičienė, dr. Rima Valinčiūtė-Varnė ir Asta Prikockienė. Monografijos tikslas – ištirti Kauno dominikonų vienuolyno ir bažnyčios istoriją, architektūros ir dailės paveldą. Monografijos autorėms teko įsigilinti į Kauno dominikonų fundacijos aplinkybes, personalijas, dvasingumą, ekonominę padėtį, santykius su visuomene, taip pat atskleisti Kauno dominikonų bažnyčios ir vienuolyno komplekso architektūros ir dailės kaitą.
Knygoje atskleidžiama Kauno dominikonų istorija XVII–XIX a., pristatomos dominikonų įsikūrimo Kaune aplinkybės, Kauno konvento ekonominė padėtis, santykiai su miestiečiais, atskleidžiamos dominikonų biografijos, aptariama jų biblioteka, sielovadinė veikla.
Pirmą kartą išsamiai atliktas Kauno dominikonų architektūros ir meno paveldo tyrimas leidžia įvertinti šiuolaikinę pastatų būklę ir pateikti rekomendacijas ateičiai. Prieduose publikuojamos Kauno dominikonų konvento narių biogramos.
Monografijoje autorės nurodo, kad rašant šią knygą naujai pažvelgta į Kauno dominikonų istoriją ir paveldą, atlikti išsamūs fundamentiniai rankraštine medžiaga paremti istoriniai, architektūros ir menotyriniai tyrimai bei išlikusio sakralinio paveldo analizė, natūriniai tyrimai, apmąstytas objekto pritaikomumas šiandienos visuomenei.
Kaunas buvo vienas didžiausių ir svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų. Tai – įvairiatautis ir įvaireliginis miestas. Šalia katalikų lietuvių ir lenkų mieste nuo seno buvo negausi ortodoksų rusėnų bendruomenė, nuo reformacijos laikų mieste gyveno daug vokiškos kilmės evangelikų liuteronų, pilies teritorijoje kūrėsi žydai. Mieste buvo galima sutikti ir musulmonų totorių.
Miestas buvo įkurtas Nemuno ir Neries santakoje, 1408 metais įgijo Magdeburgo teises. Kaunas buvo patogioje prekybai vietoje ir turėjo sąlygas klestėti. Kada Kaune įsikūrė dominikonai, koks jų poveikis visuomenei – tiksliai nėra žinoma. Knygos autorės akcentuoja, kad Kauno dominikonų paveldas patyrė itin daug netekčių, o istorija labai menkai ištirta.
Kauno dominikonų bažnyčia susiformavo XVII–XVIII a. ir iš visų Kauno bažnyčių nukentėjo labiausiai. 1845-aisiais, Rusijos okupacijos metais, dominikonų konventas buvo panaikintas, bažnyčia uždaryta ir perstatyta į cerkvę. Šventovė katalikams grąžinta Pirmojo pasaulinio karo metu. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje bažnyčia pasipuošė moderniu interjeru, kuris sovietmečiu buvo sunaikintas, nes statinys buvo pritaikytas „Santakos“ kino teatrui. Pastaruoju metu Dievo Kūno bažnyčia restauruojama, po truputį grįžtama prie autentiškos išraiškos.
Dominikonų vienuolyno ansamblis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1158), Kauno miesto sav., Kauno m., Vilniaus g. 29, 31 yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, kurį sudaro Dievo Kūno bažnyčia (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22358), vienuolyno namas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22359) ir tvora su vartais (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22360).
Apie šią bažnyčią (ji dar vadinta ir Švč. Sakramento bažnyčia) ir tvarkybos darbus joje esame rašę:
https://kpd.lrv.lt/lt/naujienos/kauno-svc-sakramento-baznyciai-grazinama-pirmine-isvaizda/
Knygos viršelis.
Kauno Švč. Sakramento bažnyčia. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotraukos
Atnaujinimo data: 2026-10-07
Taip pat skaitykite:
Kviečiame pasižvalgyti po neišlikusias Vilniaus bažnyčių sakralias erdves J. Bulhako fotografijose
Pradedame 2027 m. kultūros vertybių apskaitos planavimą
Pamiškės dvaras laukia naujo gyvenimo. Kaip padėti jaunai šeimai išsaugoti paveldą?
Projektinė veikla. Tautinio atgimimo pėdsakais: Medvilionių dvaras ir jo aplinka