2024-11-29

Mokslinėje konferencijoje pristatytos pastarųjų metų taikomųjų nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų aktualijos

Lapkričio 28 d. įvyko Kultūros paveldo departamento kartu su Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos restauratorių sąjunga organizuota mokslinė konferencija „Taikomųjų nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų Lietuvoje aktualijos 2020–2024 m.“

Kaip savo sveikinimo kalboje pažymėjo Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, šiuo metu galiojančiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (NKPAĮ) žodis „tyrimai“ paminėti daugiau kaip šimtą kartų, kas byloja apie didelę tyrimų svarbą paveldosaugoje. Juk autentiškumą nustatyti, spręsti, kaip tvarkyti objektą, galima tik atlikus tyrimus. Ši tyrimams skirta mokslinė konferencija buvo apskritai pirmoji. Konferencijos vienas iš tikslų buvo atkreipti visuomenės, tyrėjų, paveldosaugininkų dėmesį į paveldo tyrimų svarbą, tyrimų rezultatų išsaugojimą ir sklaidą. Lietuvoje vyksta intensyvūs paveldo tyrimai, tačiau jų rezultatai dažniausiai atsiduria tik projektų sprendiniuose ir lieka žinomi tik siauram specialistų ratui. Kaip pažymėjo V. Bezaras, tyrimų viešinimas yra labai svarbi kultūros paveldo sklaidos dalis. Šia konferencija taip pat siekta stiprinti kontaktus tarp įvairių sričių kultūros paveldo tyrėjų; atkreipti dėmesį į taikomųjų tyrimų metodiką, kokybę, teisės aktų reglamentavimą.

Per paskutinius metus taikomųjų tyrimų srityje KPD ėmėsi veiksmų, kurių nebuvo dešimtmečiais. Nesant aiškaus teisinio taikomųjų tyrimų reglamentavimo, 2024 m. vasario mėnesį startavo taikomųjų tyrimų duomenų bazė. Ją galima rasti KPD svetainės atvirų duomenų portale: https://paveldas.maps.arcgis.com/home/index.html. Čia rasite ir anketą pildymui, ir pačią taikomųjų tyrimų suvestinę: https://paveldas.maps.arcgis.com/apps/dashboards/18b724c2315e43da8ed670d6d7f205f0

Tyrimai būna: archeologiniai, ardomieji, fundamentiniai moksliniai, taikomieji moksliniai tyrimai, nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimas. Taikomiesiems tyrimams priskiriami pažinimo darbai, kurių tikslas yra surinkti duomenis apie kultūros paveldo objektą, reikalingi tvarkybos darbų projektui parengti, taip pat nustatyti, patikslinti jo vertingąsias savybes. Taikomieji tyrimai susideda ir archeologinių, architektūros natūrinių, architektūros konstrukcijų, polichromijos ir sienų tapybos tyrimų.

Tyrimų istorija

KPD Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo vyr. specialistė dr.Jurgita Zabielienė savo pranešime išsamiai pristatė Nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų tyrimų bazę. Pirmiausia pranešėja pristatė įdomius istorinius faktus: Rusijos imperijoje nesant paveldosaugos institucijos iki I Pasaulinio karo (1914 m.) pagal savo supratimą įvairius paveldosauginius darbus vykdė atskiri asmenys. Pirmasis Lietuvos Respublikos paveldo apsaugos įstatymas priimtas 1919 m. rugpjūčio 18 d. Valstybės archeologijos komisijos įstatymas, kurio 1 straipsnyje, apibrėžiant šios komisijos tikslus nurodyta, kad ji turi „rinkti saugoti ir tyrinėti Lietuvos praeities liekanas“. Tačiau tarpukaryje daugiau vykdyti tik archeologiniai tyrimai, o kitų paveldo objektų rūšių tyrimai liko tik popieriuje arba pasitenkinta jų būklės fiksacija. Pokariniu laikotarpiu sąlygos pradėti vykdyti tyrimus susidarė tik 1950 m. sukūrus Mokslinę restauracinę gamybinę dirbtuvę, kurioje po 1955 m. reorganizacijos įkurtas mokslinio tyrimo skyrius. Nuo tada ir prasideda paveldo objektų taikomieji tyrimai. Jų istorija netyrinėta, tačiau aptinkama duomenų, kad tarp pirmųjų tyrinėtų objektų minima Vilniaus katedra, Medininkų pilis. Tuometinis architektūros paminklų tyrimas susidėjo iš 5 dalių: 1. „literatūriniuose archyviniuose šaltiniuose“, 2. natūroje (apmatavimai, zondažai, archeologiniai kasinėjimai), 3. analogijos, 4. „senovėje naudotų statybinių medžiagų, konstrukcijų ir darbo metodų“ analizės, 5. esamos padėties fiksacijos (aprašymai brėžiniai, nuotraukos).

Tyrimo darbai sustiprėjo 1970 m. dirbtuvę reorganizavus į Paminklų konservavimo institutą. Nuo 1987 m. Paminklų restauravimo projektavimo institutas, veikė iki 1993 m. vidurio. Institute buvo istorinių, archeologinių ir geologinių bei techninių tyrimų skyriai, fotogrametrijos laboratorija. Tyrimai institute orientuoti į mokslinius: buvo rengiamos disertacijos, nuo 1970 m. iki 1994 m. leistas mokslinis leidinys „Architektūros paminklai“. Akcentuotas tyrimų kompleksiškumas, kurį sudarė „a) paminklo apmatavimas, fotofiksavimas, b) istorinės raidos tyrimai archyvuose, c) natūros architektūriniai ir archeologiniai tyrimai“. Tačiau detalesnės šių tyrimų apskaitos nebuvo. Tyrimų apimtis apytiksliai galime įsivaizduoti pagal archeologinius tyrimus, kuriuos nuo pokario laikų reglamentavo Mokslų akademija (KPD ją perėmė 1997 m.).

„Pagal sukauptas ataskaitas iki 1990 m. buvo atlikta apie 2000 tyrimų. Sprendžiant pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto archyvą, patekusį į Vilniaus regioninį valstybės archyvą iki Paminklų restauravimo projektavimo instituto likvidavimo buvo atlikta apie 2250 įvairaus pobūdžio tyrimų (be archeologinių). Jų duomenys ir šiandien plačiai naudojami dirbant su paveldo objektais, – pasakojo J. Zabielienė. – Nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė kiek kitokia padėtis su paveldo tyrimais, kuomet jais užsiima atskiros įmonės ir pavieniai tyrėjai. Tas apsprendė tyrimų medžiagos decentralizaciją. Dažnu atveju tyrimai buvo atliekami jau tirtose vietose ar pagal tyrimus restauruotose dalyse. Nesant tyrimų leidimų bei jų ataskaitų aiškaus reglamentavimo, registravimo sistemos, šiandien neįmanoma konkrečiau kalbėti apie atliktų tyrimų skaičių bei svarbą kultūros paveldo pažinimui. Reikia priminti, kad tyrimų viešinimą reglamentuoja tarptautiniai teisės aktai: Venecijos chartijos (1964 m.) 16 straipsnyje nurodoma, kad „konservavimo, restauravimo ir kasinėjimo darbus visada reikia tiksliai dokumentuoti <...>. Ši dokumentacija turi būti saugoma visuomeninių institucijų archyvuose ir prieinama tyrėjams. Rekomenduotina ją publikuoti“; ICOMOS „Paminklų, statinių grupių ir vietų bei vietovių dokumentavimo principuose“ (1996 m.) nustatoma, kad „originalius dokumentavimo įrašus reikėtų laikyti saugiame archyve <...>. Mokslinių tyrimų, vystymo kontrolės ir kitais administraciniais bei teisiniais tikslais tokių dokumentavimo įrašų kopijos, kai priimtina, turėtų būti prieinamos valstybės valdymo institucijoms, suinteresuotiems profesionalams ir visuomenei“. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme sakoma, kad „tyrimai yra nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, tvarkybos, pažinimo ir jo sklaidos pagrindas“; kad „tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir publikacijų, parengtų remiantis tyrimų duomenimis, kopijas jų autoriai turi pateikti Kultūros paveldo departamentui, kuris jas registruoja Kultūros vertybių registre“. Kaip žinote, į taikomuosius tyrimus orientuotų paveldo tvarkybos reglamentų nėra, todėl jų dokumentacija (ataskaitos) labai įvairi, tuo labiau, kad labai įvairūs ir patys tyrimai. Be to, ganėtinai skirtinga tyrėjų kvalifikacija bei patirtis“.

Pokyčiai nuo 2023 m.

Todėl 2023 m. KPD ėmėsi veiksmų taikomųjų tyrimų duomenų bazės kūrimui. Buvo organizuotas susitikimas su taikomųjų tyrimų tyrėjais dėl atliktų tyrimų ataskaitų viešinimo.  Pristatyta kuriama duomenų bazė, aptarta autorinių teisių problematika, tyrėjai pakviesti testuoti duomenų bazę, pateikiant ataskaitas ir išsakant taisytinus aspektus. Susitikimo metu tyrėjai atkreipė dėmesį, kad paviešinus taikomųjų tyrimų ataskaitas be prisijungusių asmenų identifikavimo sistemoje, kyla pavojus, kad ataskaitos bus plagijuojamos, pažeidžiamos autorinės teisės. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad paviešinus ataskaitas, kuriose yra neskelbtinų duomenų apie pastatus, vertingus elementus, taip pat kyla grėsmė dėl jų saugumo. Tyrėjai pasiūlė rengti ataskaitų santraukas, kurios galėtų būti viešinamos, o skaitmenines ataskaitas perduoti saugoti ir kaupti Departamentui.

2023 m. gruodžio 15 d. KPD direktoriaus įsakymu „Dėl Taikomųjų nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ataskaitos rengimo, formos ir turinio reikalavimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatyta, kad  parengta nuasmeninta taikomųjų tyrimų ataskaita ir ataskaitos santrauka pateikiama/įkeliama į KPD Taikomųjų tyrimų duomenų bazę. Taikomųjų tyrimų nuasmenintos ataskaitos kaupiamos KPD serveryje, o taikomųjų tyrimų santraukos skelbiamos KPD Taikomųjų tyrimų duomenų bazėje ir Kultūros vertybių registre. Šios nuostatos taikomos nuo 2024 m atliktiems tyrimams ir jų pagrindu parengtoms ataskaitoms bei jų santraukoms. Taip pat KPD direktoriaus įsakyme įsigalioja nuostata, kad Polichromijos ir sienų tapybos tyrimų ataskaitos su spalvinėmis retrospekcijomis ir cheminių tyrimų duomenimis rengiamos ir popierinės. Jos perduodamos KPD teritoriniam skyriui pagal objekto adresą. Nuo 2024 m. pradžios KPD Teritoriniai skyriai, išduodami leidimą tyrimams, įrašo šitokią pastabą:  „Tyrimų ataskaitą ir jos santrauką pdf formatu įkelti į KPD Taikomųjų tyrimų duomenų bazę“.

Šiuo metu KPD tyrimų duomenų bazės suvestinėje, kuri yra atvira visuomenei, pateikta 411 pozicijų apie atliktus tyrimus, iš viso įkeltos 537 ataskaitos, dažnu atveju viename objekte atliekami keli ir daugiau tyrimų. Tai labai palengvina informacijos surinkimą apie objektą ir objekte atliktus įvairius taikomuosius tyrimus.

„Toliau pildoma duomenų bazė tiek esančiais tyrimais, kuriuos reikėtų surinkti galimai visus, tiek pagal galimybes praeityje padarytais tyrimais. Jeigu tokių tyrimų ataskaitos yra valstybiniuose archyvuose arba patalpintos internetiniuose tinklalapiuose, pradžioje bus pasitenkinama atitinkamomis nuorodomis į juos. Na ir tikimės, kad 2026 m. startuos nauja duomenų bazės platforma, kuri užtikrins lengvesnį procesų valdymą, duomenų apsaugą, ataskaitų susiejimą su Kultūros vertybių registru ir, tikėkimės, kad turėsime Paveldo tvarkybos reglamentą taikomiesiems tyrimams.“, – sakė J. Zabielienė.

Statistika

Kaip pasakojo J. Zabielienė, iš viso Lietuvoje tyrimams per pastaruosius 10 metų išduoti 1073 leidimai. Daugiausiai – Vilniuje. Kadangi dažnu atveju yra išduodamas vienas leidimas keliems taikomiesiems tyrimams vykdyti viename objekte, tai suvedus statistinius 2014–2023 m. duomenis, buvo atlikti 1575 įvairūs taikomieji tyrimai (dominuoja architektūros natūriniai tyrimai; architektūros konstrukcijų tyrimai; polichromijos ir sienų tapybos tyrimai.). Vilniuje ir Vilniaus regione atliktų tyrimų skaičius  2 kartus didesnis nei likusioje Lietuvos dalyje. Nesant aiškaus reglamentavimo, teritoriniuose skyriuose vyrauja įvairios tvarkos dėl leidimų išdavimo, tyrimų atlikimo ir jų dokumentacijos fiksavimo bei saugojimo. Tad sukurta Taikomųjų tyrimų bazė pradeda spręsti susidariusias problemas. Teritorinių skyrių specialistai nemažą dalį (apie 40 proc.) 2020–2023 m. ataskaitų jau sukėlė į duomenų bazę.

1990–2023 m. vykdytiems archeologiniams tyrimams buvo išduoti 10389 leidimai. Į pagrindinę tokių ataskaitų kaupimo vietą - Lietuvos istorijos instituto Rankraštyną – pateko jau apie 9000 ataskaitų.  Už 2014–2023 m. išduoti 5029 archeologinių tyrimų leidimai, t. y. beveik pusė visų, išduotų per nepriklausomybės metus.

***

Konferencijoje pranešimus skaitė Sigita Bugenienė (Kultūros ministerija), dr. Rasa Bertašiūtė (Lietuvos etnografijos muziejus), dr. Dalė Puodžiukienė (VšĮ „Dvarų kultūra“), dr. Ieva Blinstrubienė (UAB „Atodangos“, Vilniaus dailės akademija), Robertas Zilinskas (UAB „Atodangos“), Audronė Kaušinienė (IĮ „Archeodomus“), Indrė Baliulytė (KPD), Jakovas Mesdelevičius (AUB „Senamiesčio projektai“), Ramunė Balandžiūnienė (MB „Virmalda“, Vilniaus dailės akademija), Indrė Valkiūnienė (UAB „Opus Optimum“), Rapolas Vedrickas (MB „Meno kūrinių tyrimai“) Domas Noreika (Sapiegų rūmai, ŠMC), dr. Tadas Žižiūnas (Vilniaus universitetas).

***

Konferencijos pabaigoje išsakytos reziumuojančios tezės: 1. Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ataskaitos turi būti viešinamos, archyvinės skaitmeninamos, viešinant turi būti užtikrinama tyrėjų autorinių teisių apsauga; 2. Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų procedūros turi būti plačiau reglamentuotos, tačiau nesukuriant perteklinės administracinės naštos nei tyrėjams, nei institucijoms. 3. Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų edukacija turi būti vykdoma plačiai ir nenutrūkstamai, vykdomos edukacinės, metodinės veiklos, leidžiami metodiniai leidiniai, organizuojamos periodinės konferencijos.