Modernizuojama KPEPIS sistema: aiškesni ir greitesni paveldotvarkos procesai
Atnaujinti kultūros paveldo objektai dažniausiai matomi tik galutiniame rezultate – sutvarkytuose pastatuose ar atgijusiose istorinėse erdvėse. Tačiau už šių pokyčių slypi ilgas ir atsakingas administracinis procesas, kuris užtikrina skaidrumą ir aiškumą.
Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) koordinuojama finansinės pagalbos priemonė – Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo programa. Jos lėšomis iš dalies finansuojami tvarkybos darbai, prisidedantys prie reikšmingų kultūros paveldo objektų išsaugojimo ir pritaikymo šiandienos poreikiams.
Mažiau matoma, tačiau itin svarbi šio proceso dalis – administravimas. Šiuo metu paraiškų teikimas, dokumentų derinimas ir bendravimas su pareiškėjais vyksta per elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS). Siekiant pagerinti šių procesų kokybę ir patogumą, sistema yra modernizuojama.
Netrukus KPEPIS virs naujuoju „iPaveldas“ portalu – šiuolaikiška, patogesne ir aiškesne platforma, skirta tiek paraiškų teikėjams, tiek KPD specialistams. Tikimasi, kad tai leis užtikrinti dar sklandesnius, greitesnius ir efektyvesnius paveldotvarkos procesus.
Paraiškų teikimas – paprasčiau nei kada nors anksčiau
Naujajame „iPaveldas“ portale paraiškų teikimas – tiek paveldotvarkos finansavimo programai, tiek kitoms KPD paslaugoms – taps aiškesnis ir nuoseklesnis. Visa informacija bus pateikiama logiškais žingsniais, padedančiais lengvai užpildyti reikalingus duomenis.
Siekiant, kad aktuali informacija būtų lengvai pasiekiama, kvietimai teikti paraiškas bus skelbiami ne tik Departamento interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose, bet ir „iPaveldas“ portale. Jis taps pagrindine vieta visai svarbiausiai informacijai rasti.
Vienas reikšmingiausių pokyčių – automatizuotas duomenų gavimas iš registrų. Pateikiant paraišką, pakaks pasirinkti kultūros paveldo objektą iš Kultūros vertybių registro – sistema automatiškai užpildys pagrindinę informaciją. Juridinių asmenų paraiškos bus supaprastintos per sąsają su Juridinių asmenų registru. Tai sumažins rankinio pildymo poreikį, klaidų tikimybę ir leis greičiau pateikti paraišką.
Automatizavimas naudingas ne tik paraiškų teikėjams ir KPD specialistams – jis sudarys galimybes automatiškai gauti duomenis iš įvairių registrų ir duomenų bazių. Tai palengvins bendradarbiavimą su paveldotvarkos programą įgyvendinančia įstaiga – Kultūros infrastruktūros centru – ir padės paspartinti administracinius procesus.
Sklandesni ir aiškesni procesai
Modernizuojant KPEPIS siekiama, kad tiek paraiškų teikimas, tiek administravimas vyktų paprasčiau, greičiau ir aiškiau. Dalis duomenų bus tikrinami automatiškai, todėl sumažės dokumentų tikslinimo poreikis. Sistemoje taip pat bus aiškiai nurodyta, kokie dokumentai reikalingi skirtingais atvejais, kad paraiškų teikėjai galėtų lengvai orientuotis procese.
Paraiškų vertinimo eiga išliks nuosekli ir skaidri: pirmiausia bus tikrinama administracinė atitiktis, prireikus paraiškos bus grąžinamos patikslinti, vėliau sudaromi vertinimo sąrašai. Sprendimus priims komisijos, o galutinę programą tvirtins Kultūros ministerija.
Atnaujintoje sistemoje pareiškėjai savo paskyroje galės patogiai stebėti paraiškos būseną ir visą su ja susijusią informaciją. Tai užtikrins didesnį proceso skaidrumą ir leis aiškiai matyti kiekvieną paraiškos vertinimo etapą.
KPD specialistai, kasdien dirbantys su sistema, teigiamai vertina būsimus pokyčius. Kaip pažymi vyriausioji specialistė Agnė Ropytė, „kuriama šiuolaikiška, patogi ir aiški sistema, kurioje vartotojai galės lengvai rasti reikiamą informaciją ir greitai atlikti veiksmus. Tai padės sumažinti klaidų tikimybę ir taupyti laiką tiek paraiškų teikėjams, tiek KPD darbuotojams.“
Pokyčių esmė – efektyvesnė paveldotvarka
Planuojami KPEPIS sistemos atnaujinimai – svarbus žingsnis link modernesnės, skaidresnės ir patogesnės paveldotvarkos finansavimo sistemos. Nauja platforma supaprastins paraiškų teikimą, užtikrins sklandesnius administracinius procesus ir leis efektyviau naudoti turimus išteklius.
Tikimasi, kad šie pokyčiai prisidės ne tik prie patogesnio sistemos naudojimo, bet ir prie veiksmingesnio kultūros paveldo išsaugojimo Lietuvoje.
Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
Daugiau apie projektą galite sužinoti čia.
Atnaujinimo data: 2026-04-14
Taip pat skaitykite:
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas
Apie nenaudojamų bažnyčių pritaikymą neliturginiams tikslams – pranešimai Vroclave ir Romoje