Meistrystė dvaruose: pažinti, kad būtų išsaugota
Lapkričio 10 d. į konferenciją „Meistrystė dvaruose“ Kuršėnų dvare susirinkę savo sričių profesionalai, tyrėjai, dvarų paveldo entuziastai dalinosi aktualiomis žiniomis, gerąja praktika ir gausiais pavyzdžiais. Meistrystės dvaruosetema apima ir senosios kūrėjų išminties, amžininkų žinių, senųjų technikų, ir naujausių paveldo išsaugojimo ir atkūrimo technologijų pažinimą.
Lietuvos dvarų paveldo objektai – didžiulis architektūros, dailės, kitų meno vertybių, o taip pat ir kraštovaizdžio, ir senųjų technologijų lobynas. Siekiant išsaugoti šį paveldą svarbu kuo geriau jį pažinti ir suprasti, taip pat nuolatos dalintis gerąja patirtimi, nuolatos mokytis, taikyti naujausius atradimus.
Ilgus šimtmečius kuriant dvarus buvo naudota amžininkų išmintis, žinios ir technikos, įgūdžiai ir technologijos. Ieškodami įkvėpimo kultūros paveldo kūrėjų išmintyje galime ir šiandien atsakingai saugoti ir puoselėti dvarus. O pasitelkdami ir praeities išmintį, ir šiuolaikines inovacijas, paveldo objektų autentiką išsaugome ateities kartoms.
Pasak dvarų tyrinėtojos ir architektūros istorikės dr. Dalės Puodžiukienės, dvarai Lietuvos istorijoje vaidino labai didelį vaidmenį, taip pat ir meistrystėje. „Per dvarus ateidavo visos naujovės, dvarininkai buvo naujovių iniciatoriai, fundatoriai ir meistrų rėmėjai. Dailidė buvo vienas pagrindinių meistrų, kūrusių mūsų architektūrą, ir kas yra svarbiausia: tėvas sūnui perduodavo savo įgūdžius, ir tuo pačiu esmines, etninei architektūrai būdingas savybės: proporcingumą, saiko jausmą.“
Restauratorė Indrė Valkiūnienė: polichromijos tyrimai yra labai svarbi restauracijos dalis
Polichromijos tyrėjai gali nustatyti, kaip atrodė pilnas interjero sprendimas – kokios spalvos, ornamentai, detalės jį sudarė, koks buvo jų išdėstymas. Pasak I. Valkiūnienės, „sienų tapyba, polichromija, spalvos, detalės – visa tai yra tam tikro laikotarpio atspindys, o taip pat ir to pastato, to dvaro veidas. Aš visada galvoju, kad tai ir yra to dvaro individualumas, tai, ką atrandame ar sugebame išsaugoti.“
Atliekant polichromijos tyrimus atrandama originalios sienų tapybos pavyzdžių, o taip pat popierinių apmušalų, popierinių tapetų, arba tapytų sienų apmušalų – popierinius apmušalus imituojančio sienų dekoro. „Kai pavyksta surasti kažkokius fragmentus, pagal kuriuos galima atkurti raportą, matyti koks tai yra tapetas, yra nuostabiai įdomu, – sakė I. Valkiūnienė. – Juk dekoratyvūs elementai dažnai yra atsikartojantys: ornamentika, tapytos juostelės, apvadai. Visa tai galima atkurti į bendrą spalvinę visumą, spalvinę kompoziciją.“
Kartais pasitaiko, kad galima atsekti konkrečią interjero dekoro autorystę, kilmę, nors dažniausiai dvarų vidų išpuošę meistrai lieka nežinomi. „Labai retai kada sienų tapybą apibūdinant minima pavardė. Jei turime inventorines knygas ar išlikusius užrašus, tai dažniausiai parašoma, sienos dažytos, tapytos ar puoštos, bet autorius nutylimas,“ – pasakojo restauratorė I. Valkiūnienė.
Meistras Saulius Jackevičius: brandintos kalkės, tradiciniai tinkai, dažai, dekoras dvaruose
Apie kalkių panaudojimą ir įvairiausių spalvų išgavimo galimybes nuo seniausių laikų iki dabar konferencijoje susirinkusiems įdomiai pasakojo savo srities specialistas Saulius Jackevičius: „Esu natūralių dažų kūrėjas pastaruosius 15 metų, esu praktinis mokytojas ir meistras, kai reikia parinkti tinkamiausias medžiagas. Dažnai tenka konsultuoti, kartais tenka ir specialiai sukurti gaminius konkrečiam dvarui ar objektui.“
Pasigilinus, kiekviena atskira sritis paveldo objektų restauravime yra itin sudėtinga, reikalaujanti daug žinių ir išmanymo. „Kalkės yra pamatinė mūsų civilizacijos medžiaga“, – sakė S. Jackevičius, senosios spalvinio išpildymo, dažų meistrystės puoselėtojas, dirbantis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Medinės architektūros Čiulų dvaras – restauravimo procese
Imtis prikelti seną dvarą iš užmaršties – daug atsidavimo, jėgų ir resursų reikalaujantis darbas. Čiulų medinės architektūros dvaro atstovė Elena Šimaitienė dalinosi, kaip iki realių dvaro atkūrimo darbų priėjo tik po penkerių metų nuo dvaro įsigijimo. Ilgai užtruko pasirengimo etapas. Pradėjus darbus, kiekvienas žingsnis – keliantis iššūkių, tačiau ir džiuginantis atradimais. Pasak jos, atkurti medines struktūras, senuosius pamatus, mūro detales – visa tai pareikalauja daug išteklių.
„Pamatus mes tvirtinome ir neišlikusias dalis atkūrėme remdamiesi išlikusiais fragmentais. Kai mūrininkai dėjo akmenukus į apvadą, toks jausmas buvo, kad tikrai panašiai tas procesas galėjo vykti ir kadaise“, – įspūdžiais dalinosi E. Šimaitienė.
Įdomus, tačiau dažnai sudėtingas ir neretai be rezultatų paliekantis yra siekis atrasti daugiau įvairių dvaro objektų ar detalių istorijos jį restauruojant. „Ir iš tiesų, su laiku keitėsi ir savininkai, ir dvaro paskirtis, dalį pokyčių galime atsekti, dalies nepavyksta. Pavyzdžiui, buvęs dvaro savininkas mokėsi Šveicarijoje, tai „atsinešė“ šveicariškų elementų ir parsivežė skirtingų 9 rūšių alyvų, jomis apsodino dvaro teritoriją (...)Tad dirbam „detektyvų“ darbą, ieškome, kurios dalys dvare ir aplink dvarą, iš kur atėjo, iš kur tos įtakos, kur galime pasiieškoti panašių pavyzdžių, kad galėtume atkurti kuo autentiškiau“.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas: apie žinių ir atradimų dalinimosi svarbą
Projektas „Meistrystė dvaruose: pažinti, kad būtų išsaugota“, tik patvirtino, kaip įdomu ir reikalinga rasti būdų, progų dalintis žiniomis, atradimais tarpusavyje. Galimybės susiburti dvarų paveldo entuziastams, kartu gilintis į visiems svarbias sritis ir dalintis žiniomis, leidžia ne tik tobulėti šioje srityje, gilinti žinias, tačiau ir pajusti palaikymą. Kaip sakė Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas G. Karosas, „norime, kad specialistai, kurie dirba su dvarais, su kultūros paveldu, turėtų galimybę dalintis tomis žiniomis, tomis patirtimis, o mūsų nariai praturtėtų žiniomis ir kartu galėtume atkreipti dėmesį į tai, ko galbūt nepastebime, galbūt kažko nežinome. Tokie renginiai, kaip šis, vykęs Kuršėnų dvare, manau, iš tiesų yra vertingas ne tik dėl to, kad mes parodome, susitinkame. Mes kartu ir praturtėjame naujomis žiniomis, patirtimis, tuo paskatindami vieni kitus, padrąsindami, kad tas kelias, kuriuo einame kartu puoselėdami dvarų paveldą, yra teisingas ir reikalingas visuomenei, ir reikalingas mūsų valstybei.“
Projektu „Meistrystė dvaruose: pažinti, kad būtų išsaugota“ prisidedama prie kultūros paveldo pažinimo, visuomenės supratimo, žavėjimosi šiuo paveldu ir noro jį išsaugoti. Projektą iš dalies finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Atnaujinimo data: 2023-12-10
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas