2026-10-12

Kroatijoje susitiko Europos kultūros paveldo vadovų forumo nariai

Kroatijos sostinėje Zagrebe spalio 7–9 dienomis vyko 20-asis Europos kultūros paveldo institucijų vadovų forumas (EHHF), kurį organizavo Kroatijos Kultūros paveldo apsaugos direktoratas, bendradarbiaudamas su EHHF nuolatiniu sekretoriatu. Forume dalyvavo ir KPD direktorius Vidmantas Bezaras bei KPD Veiklos koordinavimo skyriaus laikinai einantis vedėjo pareigas Ričardas Dediala.

 

Šių metų tema – „Kultūros paveldo atsparumas šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje“ (angl. Cultural Heritage Resilience in the Face of Contemporary Challenges), tad  būtent  šia  tema  forume buvo  skaityti pagrindiniai pranešimai ir vyko diskusijos. Prof. Xavier Romão (Porto universiteto Inžinerijos fakulteto (FEUP) docentas, ICOMOS-ICORP viceprezidentas) pranešime „Disaster Risk Management for Built Heritage: What it Takes“ išdėstė  apibendrintą  statistiką  apie  Europos  šalyse paveldui kylančias grėsmes, jų priežastis, statistiką. Tradiciniu formatu „3 skaidrės/3 minutės“ kiekviena šalis pristatė su ekstremalioms situacijomis susijusius klausimus (kylančius pavojus, užkardymo veiksmus) jų šalyse, o atskirose darbo grupėse buvo diskutuojama ir ieškoma priemonių, kaip pristabdyti įvairaus pobūdžio kylančias grėsmes anksčiau jas identifikuojant, numatant strateginiuose ir teritorijų planavimo dokumentuose, įtraukiant visuomenę. Iš pranešimų ir diskusijų galima aiškiai pajusti, kad pasaulinės politikos realijos net Europos Sąjungos ribose kuria visai  skirtingus paveldosaugos scenarijus ir veiksmų prioritetus. Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Lenkija, iš dalies ir Vokietija didžiausiu prioritetu laiko pasirengimą  galimo karinio  konflikto  grėsmėms, tačiau kitose šalyse prioritetas teikiamas klimato kaitos poveikiui, gaisrų prevencijai ar paveldui nepalankių politinių sprendimų įtakai.

 

Atsižvelgiant į EHHF 2026 m. temą, didelis organizatorių dėmesys buvo skirtas veiksmams jau įvykus ekstremalioms situacijoms, todėl EHHF dalyviai galėjo tiesiogiai susipažinti su dviem itin skaudžiais 2020 m. kovo 22 d. ir gruodžio 28–29 dienų žemės drebėjimų Kroatijoje nuostolių pavyzdžiais – Zagrebo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bei šv. Stepono ir Ladislovo katedros nuostoliais ir restauravimu, taip pat Petrinjos miesto (Sisako–Moslavinos apskrityje) penkiomis istorinių pastatų restauravimo, konservavimo strategijomis (modeliais), kurie buvo pritaikyti individualiam atvejui spręsti. Pastebėtina, kad Kroatijos paveldosaugininkų veiksmų modelis po stiprių žemės drebėjimų (atitinkamai 5,5 ir 5,0, 6,2–6,4 pagal Richterio skalę) dokumentavimo, restauravimo, konservavimo, tiek finansavimo ir darbų organizavimo, siekiant išsaugoti stipriai nukentėjusį kultūros paveldą, gali būti pritaikytas visų šalių post ekstremalių situacijų valdymui ir darbų organizavimui, todėl šalių, susiduriančių su gaisrų, žemės drebėjimų, potvynių ar karinės grėsmės pavojumi, atstovams 2026 m. EHHF patirtis Zagrebe buvo itin vertinga.

 

Dalyje „News from the Heads“ vadovai trumpai pristatė savo šalies paveldo apsaugos pokyčius, naujienas,  artėjančius  ar  buvusius  renginius. Lietuva atkreipė dėmesį ir pakvietė dalyvauti kitų  metų kovo 18–20 d.  vyksiančiame Europos archeologijos tarybos (EAC) asamblėjoje ir paveldo simpoziume, kurį kartu su šios  organizacijos vadovybe ir Lietuvos partneriais organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Renginys, vysiantis Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, į Vilnių sutrauks daugiau kaip 120 dalyvių iš visos Europos paveldo institucijų, atsakingų už archeologinio paveldo apsaugą. Pagrindinė simpoziumo tema – Archeologija besikeičiančiuosiuose kraštovaizdžiuose (angl. Archaeology in Changing Landscapes).

 

Renginyje buvo pristatyti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių Kroatijos vietovių   paveldosaugos apsaugos patirtis. Mihaela Skurić (Dubrovniko restauravimo instituto direktorė) / Gorana Barišić Bačelić (Šibeniko tvirtovės kultūros centro direktorė) skaitė pranešimą „Kroatijos UNESCO pasaulio paveldo objektai Dubrovnike ir Šibenike: geroji patirtis ir išsaugojimo bei valdymo iššūkiai“ (angl. „Croatian UNESCO World Heritage Sites in Dubrovnik and Šibenik: Good practice and challenges to preservation and management“).

Kaip ir  kasmet, EHHF plenarinėje sesijoje  aptarti organizaciniai dalykai, biudžetas ir kiti su EHHF nuolatine veikla susiję klausimai, o Alexandra Warr („Historic England“ tarptautinės strategijos vadovė) apibendrino visą šių renginių 20 metų istoriją bei pamokas pranešimu „20 metų Europos paveldo vadovų forume“ (EHHF) (angl. „Keynote: The 20 Years of EHHF“).

Estafetė 2027 m. organizuoti 21-ąją EHHF forumo sesiją perduota Suomijai, kuri gegužės 26–28 priims EHHF narius Suomijos nacionaliniame muziejuje Helsinkyje. 2027 m. pasirinkta tema – „Modernistinės architektūros apsauga ir išsaugojimas“.

 

Europos paveldo vadovų forumas (EHHF) – neformalus profesinis ir ekspertinis tinklas, vienijantis Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Europos Tarybos valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už paveldo apsaugą (statinių, kraštovaizdžio ir archeologijos), vadovus. Forumas suteikia galimybę keistis informacija ir patirtimi apie istorinio kultūrinio kraštovaizdžio ir paveldo aplinkos valdymą XXI amžiuje. Forumo dalyviai dažniausiai yra atskirų departamentų, agentūrų ar institutų, atsakingų už kultūros paveldo išsaugojimą ir apsaugą, vadovai. Nuo 2006 m. EHHF nariai susitinka kartą per metus, kiekvieną kartą vis kitoje valstybėje. Lietuva Europos kultūros paveldo vadovų forumo veikloje dalyvauja nuo 2011 metų.

 

Europos paveldo vadovų forumo dalyviai. Zagrebas. 2026 m.  Organizatorių nuotrauka