KPD specialistai apžvelgė praėjusių metų veiklą, pasidalijo paveldosaugos aktualijomis
Kultūros paveldo departamento darbuotojai metiniame susirinkime apžvelgė savo 2024 metų veiklą, 2025 metų tikslus, pasidalijo darbinėmis paveldosaugos aktualijomis, problemomis, sukaupta ekspertine patirtimi, archeologinių tyrimų, kontrolės ir teismų praktikos aktualijomis. Renginyje dalyvavo ir savo pastebėjimais apie paveldosaugą pasidalijo Kultūros ministerijos bei KPD institucinių socialinių partnerių atstovai.
Kultūros paveldo specialistus pasveikinęs Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasidžiaugė KPD sėkmingai vykdomomis funkcijomis bei motyvacija įgyvendinant kultūros paveldo skaitmeninimo procesus, kurie ne tik palengvina prieigą prie kultūros paveldo įvairioms visuomenės grupėms, bet ir užtikrina jo išsaugojimą virtualioje erdvėje. Ministras, pabrėždamas, kad paveldo sritis yra vienas svarbiausių Kultūros ministerijos prioritetų Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane, kurio esmė – telkti Lietuvos visuomenę tapatybės puoselėjimui ir istorinės atminties aktualizavimui, priminė, kad šiemet kultūros paveldo objektų finansavimui skirta 6 mln. eurų, taip pat žadėjo kitais metais šią sumą padvigubinti.
KPD direktorius Vidmantas Bezaras, savo pranešime akcentuodamas KPD misiją – užtikrinti Lietuvos nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis – priminė platų paveldosaugininkų darbų lauką: Teisės aktuose Departamentui numatyta daugiau kaip 50 funkcijų, kurias įgyvendina KPD centriniai ir teritoriniai skyriai (2024 m. pabaigoje KPD dirbo 156 darbuotojai, 26 pareigybės yra laisvos). Departamentas įgyvendina Seimo, Vyriausybės ir Kultūros ministerijos suformuotą nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos nacionalinę politiką, užtikrina nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimą, metodiškai vadovauja kultūros paveldo apsaugai, organizuoja ir koordinuoja kultūros paveldo apskaitą ir stebėseną, konsultuoja kultūros paveldo objekto valdytojus ir atlieka kitas teisės aktuose jam pavestas funkcijas. Praėjusiais metais Departamento specialistai daug dirbo siekdami patobulinti rengiamą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kuris, kaip tikimasi, greitai bus priimtas.
Vienas iš svarbesnių žingsnių praėjusių metų veikloje – sustiprintas informacinių technologijų naudojimas kultūros paveldo apsaugos ir metodinio konsultavimo procesuose: praplėstas Kultūros paveldo atvirų duomenų portalas, pradėta pildyti Taikomųjų nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų duomenų bazė, Kultūros vertybių registras papildytas 116 mokslinių tyrimų ataskaitomis, sukurta Archeologinių tyrimų duomenų bazės struktūra, jau vykdomi archyvinių duomenų tvarkymo ir perkėlimo darbai pagal atnaujintus duomenų reikalavimus. Departamentas sėkmingai dalyvauja projekte „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“.
Vien praėjusiais metais KPD parengė 1313 kultūros vertybių apskaitos dokumentų (iš jų 550 apskaitos dokumentų parengta kilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms, 763 – nekilnojamosioms). KPD ir savivaldybių Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tarybose 2024 metais svarstyti 849 aktai, kuriais apsauga suteikta 295 nekilnojamiesiems kultūros paveldo objektams, patikslinti apsaugos duomenys 404 objektams, panaikinta apsauga 90 objektų, suteikta apsauga ir patikslinti apskaitos duomenys 60 objektų. Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija apsvarstė ir Kultūros vertybių registre buvo įregistruotos 906 pavienės ir kompleksinės kilnojamosios kultūros paveldo vertybės.
Pagausėjo Departamentui pristatomų atsitiktinai rastų archeologinių radinių. Vien praėjusiais metais svarstyti 78 klausimai dėl radinių kultūrinės vertės nustatymo (2023 m. tokių klausimų buvo 49). Praėjusiais metais pateikta išvadų dėl 1 950 vnt. radinių.
2024 m. Kultūros vertybių registro duomenų bazėje buvo 26 497 nekilnojamosios kultūros vertybės, 10 507 kilnojamosios kultūros vertybės. Iš viso – 37 004 kultūros vertybės. Apsauga panaikinta 2 099 sunykusioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms, iš Kultūros vertybių registro išbrauktos 4 kilnojamosios kultūros vertybės. Nekilnojamojo kultūros paveldo inventoriuje 2024 m. jau buvo 2 257 objektai (vien praėjusiais metais inventorizuoti 828 objektai).
„Turime suprasti, kad visko išsaugoti nepajėgsime, valstybė neturi lėšų išsaugoti, restauruoti, sutvarkyti visus Kultūros vertybių registre esančius objektus. Turėtume atsirinkti svarbiausius, vertingiausius. Į tai bus kreipiamas didelis dėmesys šiais metais, – sakė KPD direktorius V. Bezaras. – Taip pat sieksime, kad koplytėlėse esančios skulptūrėlės (kultūros paveldo vertybės), siekiant jas apsaugoti nuo pasitaikančių vagysčių, būtų pakeistos kopijomis, o originalai nukeliautų į muziejus“.
Pranešimą „Kokybės aspektai kultūros paveldo restauravimo procese“ skaitęs Lietuvos restauratorių asociacijos pirmininkas Aidonas Valkiūnas akcentavo tyrimų, diagnostikos svarbą restauravimo procese. „Jau pirmuose žingsniuose restauratorius savo galvoje pradeda dėlioti koncepciją, kaip „pacientas“ bus gydomas, kas su juo yra nutikę, kas jam gali padėt, o kas jau nebepadės. Tai, ką jūs darote, yra labai svarbu. Mums, restauratoriams, lieka paskutinė gynybos linija, „pacientą“ prikelti naujam gyvenimui, – sakė A. Valkiūnas. – Nuo restauratorių rankų priklauso, kaip „pacientas“ atrodys: ar jis bus su viena sava akim, o kita dirbtine, ar vietoj rankų ir kojų turės protezus, ar galės vaikščioti. Aš čia ne šiaip sau palyginau su medicina. Restauratoriams, kaip ir medikams, kurie vadovaujasi Hipokrato priesaika, viena pagrindinių taisyklių yra nepakenkti. Restauratoriams yra svarbu, kad jų „pacientas“ (objektas) būtų išsaugotas. Dirbdamas restauratorius turi įtikti istorinei tiesai ir estetikai. Ar gražu, ar negražu – tai jau ne restauratoriaus reikalas".
Pagrindinis dalykas, kalbant apie restauratoriaus darbo kokybę, pasak A. Valkiūno, yra savo pašaukimo suvokimas, kiek restauratorius pats sau atsako į klausimą, dėl ko jis tą darbą dirba, kaip jis suvokia savo profesiją. "Pagal klasikinį profesijos supratimą, pagrindinis restauratoriaus vaidmuo yra išsaugoti. Ne atgaivinti, ne atkurti, bet išsaugoti, – teigė pranešėjas. – Kartais susidūrę su problemomis, mes nežinom, kaip išsaugoti, ką daryti (nėra metodikų, nėra pavyzdžių arba tai yra per daug brangu). Tokiu atveju geriau yra nieko nedaryti, o tik konservuoti ir išsaugoti. Nereikia daryti invazijų, kas gali negrįžtamai pakeisti objektą arba apsunkinti jo restauravimą ateityje, kai pasikeitus aplinkybėms, technologijoms, valstybėje atsiradus daugiau pinigų bus galimybė restauruoti tinkamai. Neapsunkinkim darbo ateities kartoms“.
Patirtimi, kaip populiarinti paveldą, pasidalijo Lietuvos kultūros tarybos narė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotoja Kristina Petrauskė.
KPD informacija
Gintarės Grigėnaitės nuotrauka
Atnaujinimo data: 2025-03-20
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas