KPD Paveldosaugos biblioteka pasipildė naujais leidiniais

Informuojame, kad KPD Paveldosaugos biblioteka pasipildė naujais leidiniais. Bibliotekos vedėja Vigita Žebrauskienė primena, kad biblioteka atvira ne tik KPD specialistams, bet ir išorės vartotojams (bibliotekos leidinius jie gali skaityti pačioje bibliotekoje).

Naujų leidinių sąrašą, kurį jau galima rasti ir elektroniniame kataloge, pateikiame žemiau, o čia galima susipažinti su visais leidiniais, esančiais šiame kataloge: https://naujas.imobis.lt/app/mobis/paveldosaugos

KPD Paveldosaugos bibliotekoje (Vilnius, Ašmenos g.10) kaupiami, tvarkomi ir saugomi Lietuvoje bei užsienyje publikuoti bei nepublikuoti dokumentai, knygos apie materialųjį kultūros paveldą.

Biblioteka gali naudotis ne tik KPD darbuotojai, tyrinėjantys istorinius statinius ir jų vertingąsias savybes (specialistams kvalifikuotam dokumentų parengimui būtina kuo detaliau išanalizuoti istorinę, kartografinę, ikonografinę medžiagą, publikuotus ar nepublikuotus šaltinius), bet ir visi norintys – leidiniai aktualūs paveldosaugininkams, architektams, mokslininkams, tyrėjams, projektuotojams, studentams ar privatiems asmenims, įsigijusiems nekilnojamojo turto kultūros paveldo objektuose ir norintiems išsamiau susipažinti su jo istorija ar būkle, tyrimo rezultatais, taip pat visiems, besidomintiems paveldu.

Bibliotekos fondus sudaro Spaudinių fondas bei Dokumentų fondai. Spaudinių fonde saugoma apie 19 tūkstančių vienetų knygų, periodinių, serijinių, informacinių leidinių, garso ir vaizdo dokumentų, senų ir retų spaudinių, kartografinių leidinių, kompaktinių diskų. Senų ir retų spaudinių fonde saugoma apie 3 tūkstančiai egzempliorių leidinių, išleistų XVI–XX amžiuje. Kaupiami bei saugomi leidiniai Lietuvos bei užsienio šalių paveldosaugos klausimais, architektūros ir urbanistikos, dailėtyros, sakralinio meno, archeologijos, kraštotyros, Lietuvos kultūros, istorijos tematika. Sukauptas turtingas bibliografinis-informacinis fondas: Lietuvių enciklopedija, Encyklopedja kościelna, Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich bei specializuotos meno, dailės, architektūros, kraštotyros enciklopedijos ir žodynai , kalbiniai žodynai lietuvių, lenkų, anglų, vokiečių ir kt. kalbomis.

Dokumentų fondų saugykloje kaupiami, saugomi ir tvarkomi 47 dokumentų fondai, kuriuose yra apie 100 tūkstančių apskaitos vienetų. Virš 20 tūkstančių apskaitos vienetų saugoma saugykloje Ašmenos gatvėje ir Kultūros paveldo tyrimų valdybos skyriuose.

Daugiau informacijos apie biblioteką:

https://kpd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/paveldosaugos-biblioteka/

Nauji bibliotekos leidiniai:

Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose = Multicultural history of Ukmergė in photographs / [sudarytojai Vaida Noreikienė, Vladas Kovarskas] ; [į anglų kalbą vertė MB „Vertimų namai“]. – [Ukmergė] : Ukmergės kraštotyros muziejus, [2023] ([Kaunas] : Green prints). – 130 p. : iliustr. ; 21 x 30 cm

Gretutinis tekstas lietuvių, anglų kalbomis. – Bibliografija: p. 129–130. – Tiražas 400 egz.

Leidinyje „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“ publikuojamos 60 istorinių ir 60 šiuolaikinių fotografijų. Dabartinius vaizdus užfiksavo ukmergiškis fotografas Justas Strioga ir muziejininkė Eglė Butkutė. Istorinės miesto erdvių ir pastatų nuotraukos – iš Ukmergės kraštotyros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių bei privačių asmenų kolekcijų, kurios apima XIX a. pab.–XX a. 6 deš. laikotarpį. Šalia kiekvienos fotografijos pateikti aprašymai lietuvių ir anglų kalbomis, kurie supažindina su įvairiais visuomeninės, religinės ir gyvenamosios paskirties objektais, miesto erdvėmis bei pristato dabartinę jų paskirtį. Leidinyje „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“ atskleidžiami Ukmergės istorijos fragmentai, kurie liudija apie turtingą ir įvairialypį miesto gyvenimą.

Leidinį parengė Ukmergės kraštotyros muziejus, jo leidimą parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Ukmergės rajono savivaldybė. Leidinys išleistas 400 egz. tiražu.

Levo Pavliščevo kelionių užrašai : Markučių dvaras (1909–1912). – Vilnius : Markučių dvaro muziejus, 2023 (Vilnius : Petro ofsetas). – 280 p. : iliustr., faks., portr. ; 24 cm

Kita laida: Путевая тетрадь Льва Николаевича Павлищева. Вильнюс, 2020. – Turinyje autorės: Natalja Aleksandrovna, Nadežda Petrauskienė. – Bibliografija išnašose. – Pavardžių rodyklė: p. 270–278 . – Tiražas 500 egz.

Markučių dvaro muziejus pristato knygą „Levo Pavliščevo kelionių užrašai. Markučių dvaras (1909-1912)“.

Levas Pavliščevas buvo Grigorijaus Puškino pusbrolis ir dažnas Markučių dvaro svečias. Savo įspūdžius iš apsilankymų Markučiuose ir Vilniuje jis užfiksavo savo „Kelionių užrašuose“, kurie rašyti dienoraščio forma. Juose yra pateikta daug informacijos apie Markučių dvaro gyvenimą: kasdienybę, maistą, pramogas, gyventojus ir svečius. Knygoje yra daug vertingos ir įdomios informacijos, padedančios atgaivinti ir aktualizuoti nematerialų Vilniaus miesto ir Lietuvos dvarų paveldą. Iš jos galima gauti žinių apie dvaro dienotvarkę, tradicijas, santykius su kitais vietovės gyventojais. Dienoraštyje aprašomos dvaro šeimininkės ir svečio išvykos į Vilniaus senamiestį, suteikiama žinių apie miesto gyvenimą, stačiatikių bendruomenės veiklą, todėl knyga neabejotinai bus naudinga siekiant pažinti miesto tautinę ir religinę įvairovę.

Žemaitis, Augustinas

Gabalėliai Lietuvos: Amerika = Lithuanian landmarks in the USA : [albumas-atlasas] / Augustinas Žemaitis, Aistė Žemaitienė. – Vilnius : Žinių triumfas, 2024 (Vilnius : BALTO orint). – 207, [3] p. : iliustr., žml. ; 31 cm

Gretutinis tekstas lietuvių, anglų kalbomis. – Tiražas 700 egz.

Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta daugiau nei 100 lietuvių bažnyčių, daugiau nei 50 lietuvių kapinių, pastatyta per 150 paminklų Lietuvai ir lietuviams. JAV veikia didžiuliai lietuvių muziejai, lietuvių vienuolynai, lietuvių klubų rūmai, ten palaidoti vieni žymiausių lietuvių, jų garbei pavadintos gatvės ir aikštės...

Daugybė tų vietų – be galo didingos, svarbios, istorinės, unikalios! Bažnyčios, didingesnės už Lietuvos katedras. Klubai, senesni už pačią Lietuvos Respubliką. Modernusis lietuviškas architektūros stilius, kurį sukūrė JAV lietuviai architektai ir kurio neturime Lietuvoje.

Knygos autoriai Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė, Šiaurės Amerikoje nuvairavę per 60 tūkstančių kilometrų per 7 ekspedicijų metus patys aplankė ir nufotografavo visas šias vietas, sudarė jų žemėlapius ir surinko istorijas.

Šiame albume-atlase – beveik 1000 nuotraukų, 14 žemėlapių ir gausybė informacijos. Visa Lietuvos Amerikoje didybė!

Trakų Vokės dvaro sodyba : istorinis-pažintinis leidinys / [leidinio sumanytojai Ieva Šiušaitė, Daiva Tuinylienė] ; [teksto autorė Dalia Vitkauskaitė]. – [Vilnius] : Trakų Vokės dvaro sodyba, [2023] (Vilnius : Reklamos ryklys). – 187, [1] p. : iliustr., portr. ; 15 x 21 cm

Bibliografija: p. 186–187. – Tiražas [2000] egz.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus, dvaras, parkas – verta atrasti / sudarytoja Asta Bartkevičiūtė. – Šilutė : Šilutės Hugo Šojaus muziejus, 2023 (Vilnius : Standart Impressa). – 143, [1] p. : iliustr., faks., portr., žml. ; 25 cm

Santrauka anglų, vokiečių kalbomis. – Knygoje taip pat: Įvadinis žodis / Asta Bartkevičiūtė, p. 6–8. – Bibliografija: p. 142–143. – Tiražas 1300 egz.

Leidinyje aptariami dvaro komplekso pastatai ir dvare įkurtos ekspozicijos, paskutiniųjų dvarininkų Šojų šeima. Pristatoma ir muziejaus padalinių (Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ir Macikų lagerių ekspozicijų, dvasinės kultūros centro „Eglutė“, restauracijos centro) istorija, veikla ir eksponatai.

Mirtį nugalėjęs : medinės prisikėlusio Kristaus skulptūros iš Lietuvos bažnyčių / [sudarytojos Asta Giniūnienė, Svetlana Poligienė] ; [recenzentės Aleksandra Aleksandravičiūtė, Eglė Bagušinskaitė]. – Vilnius [i.e. Rumšiškės, Kaišiadorių rajonas] : Lietuvos etnografijos muziejus, 2024 (Biruliškės, Kauno rajonas : Kopa). – 399, [1] p. : iliustr. ; 26 cm

Santrauka anglų kalba. – Turinyje autorės: Ina Dringelytė, Asta Giniūnienė, Svetlana Poligienė. – Bibliografija, p. 380–390, ir išnašose. – Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės: p. 392–399. – Tiražas 500 egz.

Lietuvos etnografijos muziejus paveldo tyrinėjimus praturtino knyga „Mirtį nugalėjęs. Medinės prisikėlusio Kristaus skulptūros iš Lietuvos bažnyčių“. Tai mokslo studija su moksliniu katalogu, pasakojanti apie Lietuvoje išlikusias medines prisikėlusio Kristaus skulptūras.

Leidinys skiriamas žymiai Lietuvos dailės istorikei, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dailės tyrinėtojai dr. Marijai Matušakaitei, minint jos 100-ąsias gimimo metines.

Iš dalies Kultūros paveldo departamento finansuotame leidinyje, be pratarmės, mokslinių straipsnių, pateikiamas ir gausiai iliustruotas mokslinis katalogas, kuriame pristatytos net 376 medinės plataus – XVI–XXI a. pr. – chronologinio laikotarpio prisikėlusio Kristaus skulptūros iš Lietuvos bažnyčių, muziejų ir privačių kolekcijų.

Pušaloto žydų bendruomenės palikimas = The legacy of the Jewish Community of Pušalotas / [parengė Aušra Jonušytė] ; [vertėjas Jeffrey Clarke]. – Vilnius : Petro ofsetas, 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – 199, [1] p. : iliustr., faks., schem. ; 25 cm

Santraukos anglų kalba. – Autoriai: Arūnas Bubnys, Aušra Jonušytė, Lara Lempertienė, Antanas Rupeika, Marija Rupeikienė. – Bibliografija išnašose. – Tiražas 400 egz.

Penkerius metus vykę moksliniai tyrimai pristatomi neseniai išleistoje knygoje „Pušaloto žydų bendruomenės palikimas“. Leidinyje dėmesys skiriamas išlikusiam žydų kultūros paveldui Pušalote (Pasvalio rajonas): pastatams, kapinėms. Taip pat Holokausto temai. Knyga apie Pušaloto žydų istoriją ir paveldą iliustruota nuotraukomis, brėžiniais, dokumentais, kurių originalai saugomi Lietuvos archyvuose ir privačiose kolekcijose. Taip pat lauko tyrimų metu padarytomis pastatų, laidojimo paminklų ir jų fragmentų nuotraukomis, schemomis. Leidinyje pateikiamos tekstų santrumpos anglų kalba.

Kiniulis, Darius

Lauksargiai: Mažosios Lietuvos dalis / Darius Kiniulis ; [sudarytojas Darius Kiniulis] ; [pavienių straipsnių autoriai Martynas Purvinas, Marija Purvinienė, Linas Tamulynas]. – Tauragė : Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ; Vilnius : Petro ofsetas, 2023 (Vilnius : Petro ofsetas). – 298, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml. ; 25 cm

Santrauka vokiečių kalba. – Bibliografija skyrių gale ir išnašose. – Tiražas 400 egz.

2023 m. minėtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis. Žemaitiškame Tauragės rajone išsiskiria viena Lauksargių seniūnija, priklausanti Mažosios Lietuvos regionui, Klaipėdos kraštui. Nedidelė teritorija, mažos gyvenvietės, bet su savita architektūra, ypač turtinga istorija, politiniais įvykiais. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ turi sukaupęs įspūdingą rinkinį atvirukų bei nuotraukų su Lauksargiais ir gretimomis seniūnijos gyvenvietėmis iš Pirmojo, Antrojo pasaulinių karų, tarpukario ir prieškario. Daugiausia jų muziejui dovanojo ilgametė mecenatė Marina Kulčinskaja, nupirkusi daugybę naujų eksponatų užsienio (daugiausia Vokietijos) aukcionuose. Savo archyvu naudotis ir viešinti leido retų atvirukų kolekcininkas Audrius Razmus. Knygoje siekta surinkti visas turimas ir žinomas nuotraukas, atvirukus, sudėti straipsnius ir prisiminimus apie Lauksargius ir aplinkines seniūnijos gyvenvietes.

Gelvonauskienė, Dalia

Užutrakio dvaro vaismedžių sodas – gyvoji istorija / Dalia Gelvonauskienė, Bronislovas Gelvonauskis. – Vilnius : [Kriventa] ; Trakai : Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, 2023. – 79, [1] p. : iliustr., diagr., portr., žml. ; 23 cm

Bibliografija: p. 76–79. – Tiražas 1000 egz

Leidinyje įdomiai ir suprantamai  pristatomi išsamūs senojo Užutrakio dvaro vaismedžių sodo tyrimai. Pateikiama informacija apie Užutrakio dvaro sodyboje puoselėtą tradicinę sodininkystę ir jos vietą to meto žmonių gyvenime, atskleidžiamas istorinio paveldo dvarų sodybose trapumas sparčiai kintančiame pasaulyje  ir gyvos tradicijos svarba, lemianti objekto autentiškumą ir išsaugojimą. 

Deksnys, Vakaris

Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia / [sudarytojas Vakaris Deksnys]. – [Vilnius] : Nestandartiniai.lt, [2023] (Vilnius : Petro ofsetas). – 127, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 24 cm

Knygoje taip pat: Vyskupo žodis / Linas Vodopjanovas, p. 5. Didžiausias bažnyčios turtas – žmonės / Egidijus Vijeikis, p. 7–8. – Bibliografija skyrių gale. 

VŠĮ „Vilniaus milžinai“ išleido knygą „Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia“. Joje daug dėmesio skiriama bažnyčios istorijai, puošybai, vertybėms ir čia tarnavusiems kunigams, parapijos ir miestelio šventėms bei kasdienybei.

Almonaitis, Vytenis

Kražių kraštas : keliautojo žinynas / Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. – Kaunas : Keliautojo žinynas, 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – 159, [1] p. : iliustr., faks., portr., žml. ; 21 cm

Bibliografija: p. 155. – Vietovardžių rodyklė: p. 159. – Tiražas 1000 egz.

Išsamus kelionių vadovas po buvusio LDK Kražių valsčiaus vakarinę pusę, dabartinio Kelmės rajono pietvakarinę dalį. Įvade trumpai aptariama šių apylinkių gamta, svarbiausi istorijos ir tradicinės kultūros bruožai.

Pagrindinėje dalyje aprašytos 27 gyvenamosios vietovės, 3 miškų masyvai, keli kiti objektai, pristatyti čia esantys gamtos, istorijos ir kultūros paminklai: Vileikių ir Oreliškės akmenys, Šventragių ąžuolas, kalva, vadinama Medžiokalniu, Papilių, Plūsčių, Bumbulių, Gudelių ir keturi kiti piliakalniai, Sotkalnio ir Paalksnių pilkapynai, Kražių kolegijos pastatas ir jame veikiantis muziejus, Kražių, Pašilės, Pakražančio ir Stulgių bažnyčios bei kapinės, Kražių žydų kapinės ir holokausto vietos, laisvės kovotojų užkasimo vieta prie Kražių, paminklai Lietuvos partizanų atminimui Būtviluose, Tamkiuose, Legotėje ir kitur.

50 svarbiausių lankytinų vietų pažymėtos M 1:90000 žemėlapiuose knygos priešlapiuose. Leidinį iliustruoja 225 fotografijos, schemos, žemėlapių fragmentai, piešiniai. Knygoje pirmą kartą publikuojamas pluoštas 1986 m. autorių užrašytų padavimų ir pasakojimų apie Gudelių bei Šilgalio piliakalnius, kelis kitus objektus. Knygoje šie tekstai publikuojami pirmą kartą.

Žinynas skirtas kultūrinio pažintinio turizmo mėgėjams, taip pat visiems, besidomintiems Lietuvos istorija, gamtos ir kultūros paveldu.

Čekauskas, Gintas

Medinė stogdengystė / Gintas Čekauskas ; [vertimas į lenkų kalbą: Jolanta Kvaukaitė, vertimas į anglų kalbą: Jan Kovalčiuk]. – Kaišiadorys : Printėja, 2024 (Kaišiadorys : Printėja). – 151, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 24 cm

Gretutinis tekstas lietuvių, anglų, lenkų kalbomis. – Gret. tekst. liet., lenk., angl. . – Bibliografija, p. 148–151, ir išnašose

Knygoje „Medinė stogdengystė”, kuri išversta ir į dvi užsienio kalbas (anglų ir lenkų), didžiausias dėmesys skiriamas skiedrinės stogdengystės tradicijai, skiedrų gaminimo bei stogų dengimo skiedromis amatui. Supažindinama su istoriškumu, skiedrų gaminimo ir stogų dengimo ypatumais, medienos rūšimis, naudojamomis mediniams stogams, apžvelgiama ir pateikiama informacija apie kitus buvusius ir esamus medinius stogus.

Tauragės krašto dvarų beieškant : [E. Mažrimo 1987 m., 1993 m. ekspedicijų po buvusius Tauragės krašto dvarus medžiaga] / [sudarytoja Tauragės kraštotyros draugija]. – Klaipėda : Druka, 2023 (Klaipėda : Druka). – 143, [1] p. : iliustr., faks. ; 24 cm

Turinyje autorė: I. Sadauskienė. – Knygoje taip pat: Anotacija / Svetlana Jašinskienė, p. 3–4. – Tauragės krašto dvarai : bibliografijos rodyklė: p. 128–143 (193 pavad.). – Tiražas 300 egz.

Tauragės krašto draugija supažindina mus su nusipelniusio Tauragės krašto paminklosaugininko, kraštotyrininko Edmundo Mažrimo vykdytų ekspedicijų 1987 m. ir 1993 m.  po 57  buvusius Tauragės krašto dvarus medžiaga, jų lokacija. Šių ekspedicijų metu užfiksuota dar labai svarbi informacija apie dingusius kaimus, gyvenvietes, sovietinius ūkius, sukaupta daugybė istorinės medžiagos ir fotografijų. Knyga papildyta kitomis E. Mažrimo sukaupto archyvo nuotraukomis, kraštotyros draugijos narės Irinos Sadauskienės įžvalgomis, Tauragės kraštotyros draugijos, 2021 m. vykdytos ekspedicijos „Tauragės krašto dvarų beieškant“ nuotraukomis. Taip pat draugijos narės, Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliografės Laimos Pikčiūnienės sudaryta bibliografine rodykle „Tauragės krašto dvarai“, kuri suteiks galimybių surasti daugiau šaltinių apie Tauragės krašto dvarus. Dūdienė, Angelė

(Ne)pamiršti / Angelė Dūdienė. – Anykščiai–Vilnius [i.e. Vilnius] : Petro ofsetas ; [Anykščiai] : Anykščių menų centras, 2023 (Vilnius : Petro ofsetas). – 63, [1] p. ; 21 cm

Tiražas 300 egz.

Anykščių menų centras 2023 metais kartu su kraštotyrininke Angele Dūdiene parengė ir išleido leidinį „(Ne)pamiršti“ apie Kurklių krašto žydus. Leidinyje pristatoma archyvinė medžiaga, nuotraukos, prisiminimai apie Kurklių sinagogą, Kurkliuose, jų apylinkėse ir Anykščių krašte gyvenusius žydus.

Surinkta ir atskleista laiko ir nerūpestingumo išblaškyta informacija, kurkliečių lietuvių prisiminimai apie sinagogą, žydus, jų religiją, kasdienybę, šventes, charakterius, likimą, pateikiami įdomūs ir juokingi nutikimai, išlikę atmintyje.

Leidinyje bandoma netradiciškai, įvairiais aspektais pažvelgti į lietuvių ir žydų santykius, mąstymo stereotipus. Ypatingas dėmesys skiriamas Kurklių sinagogos istorinei reikšmei, nes tai viena iš originaliausių ir unikaliausių išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje. Nuo 2014 m. medinė Kurklių sinagoga įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Šiandien ši sinagoga liudija apie gausią XX amžiaus pradžios žydų bendruomenę Kurkliuose. Ir tenenuplaukia užmarštin mūsų senelių ir prosenelių kaimynų žydų istorija.

Knygos leidybą parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Anykščių rajono savivaldybė.

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje / Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institutas ; redakcinė kolegija: Regina Kulikauskienė … [et al.]. – 1974/75- . – Vilnius : Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institutas, 1977-. – 21-29 cm

Kasmetinis, 2007-. – Įvairaus dažnumo , 1977-2006 . – Gretut. antr.: Archaeological investigations in Lithuania, 1990/91-. – Paantraštė: straipsnių rinkinys, 2001-. – Rengėjai: Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas, 1988/89; [Lietuvos istorijos institutas], 1990/91, [d.] 1-1994/95; Lietuvos istorijos institutas, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Kultūros paveldo centras, 1998/99-2001; Kultūros paveldo centras, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos istorijos institutas, 2002; Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos istorijos institutas, 2003; Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos archeologijos draugija, 2004-. – Redaktoriai: Adolfas Tautavičius, 1976/77-1988/89; Vytautas Kazakevičius, 1990/91-1992/93; Algirdas Girininkas, 1998/99-2003; Gintautas Zabiela, 1994/95, 2004-. – Leidėjai: Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas, 1988/89; Alna litera, 1990/91; Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1994/95; Diemedis, 1992/93, 1998/99-2003; Lietuvos archeologijos draugija, 2004-

ISSN 1392-5512 = Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje

2022. – 2023 (Vilnius : Standart Impressa). – 674, [1] p. : iliustr., faks., plan., portr., žml.. – Santraukos anglų kalba. – Adelės Cholodinskienės bibliografija / sudarė Gintautas Zabiela, p. 638. – Rimutės Rimantienės rinktinė bibliografija / sudarė Adomas Butrimas, p. 656-658. – Jono Stankaus bibliografija / sudarė Gintautas Zabiela, p. 661-665. – Tiražas 400 egz.

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ – tai vienintelis leidinys, kuriame glaustai publikuojami ir pristatomi visuomenei visos Lietuvos naujausių tyrinėjimų duomenys. Straipsniai gausiai iliustruoti planais, tyrimų vaizdais ir radinių nuotraukomis bei piešiniais. Jau nusistovėjusi leidinio struktūra – knygoje 16 skyrių, sudarytų teminiu ir chronologiniu principu. Skyrių pradžioje pateikiami spalvoti žemėlapiai su pažymėtomis leidinyje minimų visų tos rūšies objektų vietomis.

Šių metų leidinyje pristatoma informacija apie visus 2022 m. archeologinius tyrimus. Kultūros paveldo departamentas 2022 m. išdavė 505 leidimus archeologiniams tyrimams atlikti. Rezultatyvūs 2022 m. tyrimai sąlygojo ir didelę „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2022 metais“ apimtį – net 672 puslapių. Archeologinių tyrinėjimų tendencijas 2022 m. atspindi jau įprastai didelis senamiesčių skyrius, kuriame vyrauja Vilniaus senamiesčio tyrimai, tačiau taip pat ženklus informatyvių straipsnių skaičius pristato povandeninės archeologijos, naujausiųjų laikų tyrimų, o taip pat archeologinių žvalgymų, intensyviai vykdytų projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos trasos vietose, rezultatus.

Archeologai, paveldosaugininkai ir visi Lietuvos archeologija besidomintys skaitytojai šiame leidinyje gali operatyviai surinkti ir susisteminti naujausius duomenis apie juos dominančių tyrinėtų archeologijos objektų vietą, laiką, tyrimų rezultatus.

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje / Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institutas ; redakcinė kolegija: Regina Kulikauskienė … [et al.]. – 1974/75- . – Vilnius : Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institutas, 1977-. – 21-29 cm

Kasmetinis, 2007-. – Įvairaus dažnumo , 1977-2006 . – Gretut. antr.: Archaeological investigations in Lithuania, 1990/91-. – Paantraštė: straipsnių rinkinys, 2001-. – Rengėjai: Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas, 1988/89; [Lietuvos istorijos institutas], 1990/91, [d.] 1-1994/95; Lietuvos istorijos institutas, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Kultūros paveldo centras, 1998/99-2001; Kultūros paveldo centras, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos istorijos institutas, 2002; Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos istorijos institutas, 2003; Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos archeologijos draugija, 2004-. – Redaktoriai: Adolfas Tautavičius, 1976/77-1988/89; Vytautas Kazakevičius, 1990/91-1992/93; Algirdas Girininkas, 1998/99-2003; Gintautas Zabiela, 1994/95, 2004-. – Leidėjai: Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas, 1988/89; Alna litera, 1990/91; Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1994/95; Diemedis, 1992/93, 1998/99-2003; Lietuvos archeologijos draugija, 2004-

ISSN 1392-5512 = Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje

2023. – 2024 (Vilnius : Standart Impressa). – 679, [1] p. : iliustr., faks., plan., portr., schem., žml.. – Santraukos anglų kalba. – Agotos Jankevičienės bibliografija / sudarė Valdas Steponaitis, p. 649. – Svarbiausių Šarūno Milišausko darbų bibliografija / sudarė Algimantas Merkevičius, p. 652-653. – Vytauto Urbanavičiaus bibliografija / sudarė Gintautas Zabiela, p. 657-667. – Tiražas 400 egz.

„Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ – tai vienintelis leidinys, kuriame glaustai publikuojami ir pristatomi visuomenei visos Lietuvos naujausių tyrinėjimų duomenys. Straipsniai gausiai iliustruoti planais, tyrimų vaizdais ir radinių nuotraukomis bei piešiniais. Jau nusistovėjusi leidinio struktūra – knygoje 16 skyrių, sudarytų teminiu ir chronologiniu principu. Skyrių pradžioje pateikiami spalvoti žemėlapiai su pažymėtomis leidinyje minimų visų tos rūšies objektų vietomis.

Šių metų leidinyje pristatoma informacija apie visus 2023 m. archeologinius tyrimus. Kultūros paveldo departamentas 2023 m. išdavė 408 leidimus archeologiniams tyrimams atlikti. Rezultatyvūs tyrimai sąlygojo ir didelę „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2023 metais“ apimtį – 680 puslapių. Archeologinių tyrinėjimų tendencijas atspindi jau įprastai didelis senamiesčių skyrius, kuriame vyrauja Vilniaus senamiesčio tyrimai, tačiau taip pat ženklus informatyvių straipsnių skaičius pristato naujausiųjų laikų tyrimų, archeologinių žvalgymų rezultatus.

Archeologai, paveldosaugininkai ir visi Lietuvos archeologija besidomintys skaitytojai šiame leidinyje gali operatyviai surinkti ir susisteminti naujausius duomenis apie juos dominančių tyrinėtų archeologijos objektų vietą, laiką, tyrimų rezultatus.

Aukštaitijos partizanų prisiminimai / [sudarė Romas Kaunietis]. – Vilnius : Vaga, 1996-. – d. ; 21 cm

D. 5 bendroji antraštė: Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisiminimai. – Nuo d. 7, kn. 1 bendroji antraštė nenurodyta

ISBN 5-415-01339-3 (įr.)

D. 11, Laisvės kovotojų prisiminimai : (knygos „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ tęsinys). – Vilnius : Petro ofsetas, 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – 1023, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 25 cm. – Turinyje autoriai: Laimonas Abarius, Jonas Andriusevičius, Bronius Avižienis-Balanas, Onutė Butrimaitė, Stasys Indrašius-Drąsutis, Povilas Jankauskas-Alksnis, Balys Juodzevičius, Marytė Karalkevičienė-Lapašauskaitė, Vitalija Kraujalytė-Telksnienė-Saulutė, Petras Laguckas, Bronius Maigys, Feliksas Mažeikis Kostas-Kardas, Pranas Motuza, Pranas Namajūnas, Navickas Romualdas-Jaunutis, Gubertas Noreikis-Karvelis, Elena Petrylaitė-Indrašienė, Adolfas Rastenis-Kukalis, Bronius Skardžius-Baroniukas, Liucija Stankevičienė, Petras Stankevičius, Valdas Striužas, Vladas Šerėnas, Algirdas Šiukščius, Janina Šyvokienė, Algis Valiukas, Andrejus Zelevas, Algimantas Zolubas. – Knygoje taip pat: Įžanga / Romas Kaunietis, p. 5–8. – Bibliografija, p. 531, ir išnašose. – Asmenvardžių rodyklė: p. 963–1020 . – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-609-420-830-0

Aukštaitijos partizanų prisiminimai / [sudarė Romas Kaunietis]. – Vilnius : Vaga, 1996-. – d. ; 21 cm

D. 5 bendroji antraštė: Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisiminimai. – Nuo d. 7, kn. 1 bendroji antraštė nenurodyta

ISBN 5-415-01339-3 (įr.)

D. 12, Laisvės kovotojų prisiminimai : [knygos „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ tęsinys]. – Vilnius : Petro ofsetas, 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – 1014, [2] p. : iliustr., faks., portr.. – Turinyje autoriai: Marijona Arlauskaitė-Alubauskienė, Stefanija Bagdonienė-Greičienė, Antanina Bakšytė, Banga Baltrušaitytė-Dziedulionytė Zakarauskienė, Augustas Bėliakas, Gražina Bendinskaitė-Čekavičienė, Sigitas Buzas, Marija Čepulytė-Stankevičienė, Genovaitė Elena Černeckaitė-Tvaskienė, Teklė Dautartaitė-Smetonienė, Zuzana Erimavičiūtė-Bliuvienė, Leokadija Gerulytė, Anastazija Jančiauskienė-Pašvenskaitė, Vladas Jovaiša, Jurgis Juozaitis, Gediminas Karauskas, Zenonas Kiškis, Ona Laurukėnaitė-Jakubėnienė, Janina Lodaitė-Bublienė-Miglutė, Pranas Banionis, Danutė Maceinaitė-Banionienė, Vytas Marcinkevičius, Konstancija Mieldažytė-Stravinskienė, Jonas Mikalauskas, Adelė Miknytė-Skumbinienė, Vytautas Miliūnas, Vincas Paukštė, Alfonsas Pauža, Teklė Pilinskaitė, Janina Rasimavičiūtė-Januševičienė, Petras Rinkūnas-Vilkas, Bronius Sarapinas-Suopis, Elvyra Štriupkutė-Paplauskienė, Justinas Šalčius, Marija Tamošiūnienė, Ona Televičiūtė-Mažeikienė, Petras Tūra-Jokeris, Kazimiera Konstancija Varkalaitė, Vincas Vyšniauskas-Beržas. – Knygoje taip pat: Įžanga / R. Kaunietis, p. 5. – Asmenvardžių rodyklė: p. 965–1011. – Tiražas 400 egz.. – ISBN 978-609-420-814-0

Panevėžiečio, atsiminimų knygų apie 1944–1953 metų ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje sudarytojo ir leidėjo Romo Kauniečio parengta knyga. Joje toliau skelbiami gerokai anksčiau užrašyti ir iki šiol nebuvę publikuoti keliolikos partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų prisiminimai. Leidinyje sudarytojas panaudojo ir nemažai archyvinės medžiagos, kurią surinko iš įvairių sovietinio saugumo tardymo ir operatyvinių bylų. Knygoje pateiktos pasipriešinimo kovų istorijos iš  Aukštaitijos ir Suvalkijos regionų.

Aukštaitijos partizanų prisiminimai / [sudarė Romas Kaunietis]. – Vilnius : Vaga, 1996-. – d. ; 21 cm

D. 5 bendroji antraštė: Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisiminimai. – Nuo d. 7, kn. 1 bendroji antraštė nenurodyta

ISBN 5-415-01339-3 (įr.)

D. 13, Laisvės kovotojų prisiminimai : [knygos „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ tęsinys]. – Vilnius : Petro ofsetas, 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – 647, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Turinyje autoriai: Marytė Aglinskienė-Aglinskaitė, Genovaitė Aržuolaitienė-Stasiulionytė, Nijolė Banionytė-Mikalauskienė, Janina Burčiūtė-Mickienė, Gražina Čepkauskaitė-Juodsnukienė, Anelė Černelienė-Kazlauskaitė, Marijona Diedonytė-Vitkevičienė, Česlovas Juodis, Kazimiera Juškevičiūtė-Macijonienė, Regina Kapočiūtė-Juodžbalienė, Rimas Karpavičius, Ona Kasparavičiūtė-Lodienė, Marcelė Kemežytė-Rakauskienė, Salomėja Lodaitė-Žukauskienė, Janina Medelinskaitė, Kęstutis Micka, Stanislava Narbutienė-Rutkauskaitė, Kazimieras Ožeraitis, Ona Sinkevičiūtė, Antanina Šimkutė, Ambrazina Tamošiūnienė, Onutė Uleckaitė, Elena Uleckienė-Aliukevičiūtė, Vytautas Urbonavičius, Vitalis Vyšniauskas. – Knygoje taip pat: Įžanga / Romas Kaunietis, p. 5–6. – Asmenvardžių rodyklė: p. 608–644. – Tiražas 400 egz.. – ISBN 978-609-420-833-1

T. 11 – žr. „Bibliografijos žinios. Knygos“, 2024, įr.

Butkienė, Danguolė

Sodų aistra : subjektyvi sodų meno istorija / Danguolė Butkienė ; [poezijos ištraukų ir kitų tekstų vertėjai Antanas A. Jonynas, Eugenijus Ališanka, Tomas Venclova, Liucija Baranauskaitė, Virginijus Baranauskas, Irena Aleksaitė, Justinas Marcinkevičius, Vincas-Mykolaitis Putinas]. – Vilnius : Aukso žuvys, 2025 ([Vilnius] : BALTO print). – 567, [1] p. : iliustr., portr., žml. ; 25 cm

Bibliografija: p. 549-555. – Tiražas 1200 egz.

Danguolė Butkienė savo knygoje pasakoja apie senuosius pasaulio bei Lietuvos sodus ir kviečia susipažinti su sodų istorija nuo senovės Mesopotamijos iki XIX a., atrasti jų kintantį grožį ir prasmę, kuri kadaise buvo tokia aiški jų amžininkams, bet jau sunkiai suvokiama šiais laikais. Tai subjektyvus autorės žvilgsnis į įvairių sodų likimus ir bandymas atskleisti jų vaidmenį žmogaus gyvenime.

Senieji sodai – reikšmingas kultūrinis paveldas, kurį reikia išsaugoti, atkurti ir puoselėti. Knygos dėmesio centre – ne tik garsiausi pasaulio sodai ir jų kūrėjai, bet ir lietuviški istoriniai sodai bei jų kraštovaizdžio architektai.

Autorės aistra sodams, noras pažinti jų istoriją bei paslaptis gimė iš biologijos ir meno istorijos studijų, kultūrinių kelionių organizavimo į įvairius pasaulio kraštus, meno kolekcionavimo, meilės gamtai.

Gausiai iliustruota knyga jungia ankstesnes autorės patirtis, šio laikmečio kontekstą ir naujas žinias, todėl gali būti parankus vadovas planuojant keliones ir, greta kitų įdomybių, aplankant nuostabiausius pasaulio sodus.

Vareikis, Vygantas

Macikai kaip „tamsiojo paveldo“ objektas: memorialas, muziejus, atmintis : mokslo studija / Vygantas Vareikis, Hektoras Vitkus, Dovilė Bataitytė ; [recenzavo Salvijus Kulevičius, Jonas Genys] ; Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. – Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2024 (Szczecin : Print Group). – 461, [1] p. : iliustr., faks., žml. ; 25 cm

Santrauka anglų kalba. – Bibliografija, p. 441–452, ir išnašose. – Tiražas 100 egz.

Klaipėdos universiteto mokslininkų parengta mokslo studija skirta menkai tyrinėtai temai – skaudžios istorijos paveldo objekto – Macikų lagerių komplekso, liudijančio dviejų totalitarinių režimų 1941–1955 m. šioje vietovėje vykdytus žiaurumus, įveiklinimui, pritaikymui ir integravimui į Europos „tamsiojo paveldo“ tinklą. Autoriai nesiekia aprėpti visų daugiaplanių „tamsiojo paveldo“ klausimų, bet studijoje yra pateikiamos vertingos Macikų lagerių komplekso įprasminimo perspektyvos, kurių moksliniuose tyrimuose Lietuvoje vis dar stokojama.

Podėnas, Vytenis

Įtvirtintų gyvenviečių bendruomenės Rytų Baltijos regione 1100–400 cal BC / Vytenis Podėnas ; [recenzentai Aleksiejus Luchtanas, Rokas Vengalis] ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – 324, [1] p. : iliustr., diagr., žml. ; 29 cm

Dalis gretutinio teksto lietuvių, anglų kalbomis; santrauka anglų kalba. – Bibliografija, p. 240–284, ir išnašose. – Tiražas 200 egz.

Įtvirtintų gyvenviečių atsiradimas žymi svarbų priešistorės etapą, kai bendruomenės iš esmės keitė gyvenimo būdą ir kasdienybę, papildomai investuodamos svarbias laiko bei darbo jėgos sąnaudas savo saugumo užtikrinimui. Šis reiškinys atspindi reikšmingus žmonių elgsenos pokyčius, kuriuos skirtinguose pasaulio kraštuose lėmė skirtingi procesai. Monografijoje nagrinėjama įtvirtintų gyvenviečių bendruomenių atsiradimas ir plėtra, šio ekonominės, socialinės ir kultūrinės priežastys. Darbe analizuojami duomenys iš 76 archeologinių vietovių, tyrinėjama vidinė įtvirtintų gyvenviečių struktūra, bendruomenių ūkį ir dietą leidžiantys nagrinėti šaltiniai, apžvelgiami archeologiniai rinkiniai, sukaupti Baltijos šalyse. Remiantis 14C datomis nustatyta, kad pirmosios įtvirtintos gyvenvietės regione įkurtos dar 1100–800 m. pr. Kr., o jų tinklas išplito per vėlesnius kelis šimtmečius. Įtvirtintų gyvenviečių išsidėstymą daugiausia vakarinėje regiono dalyje, Dauguvos paupyje ir plačiame Baltijos aukštumų ruože lėmė išaugęs gyventojų poreikis apginti savo bendruomenes narius ir kaupiamą turtą regiono srityse, kur suaktyvėjo mainai. Tankiausias gyvenviečių tinklas išplėtotas trijų upių baseinų pareinamosiose teritorijose. Bendruomenės reaguodamos į išaugusias socialines įtampas plėtojo bent 6 skirtingų tipų gynybines sistemas. Šiems gyventojams būdinga ūkinė diferenciacija - skirtingose regiono srityse įvairavo augintų gyvulių rūšinė sudėtis, žvejybos ir medžioklės reikšmė. Atlikus maisto liekanų keramikoje izotopinius tyrimus, išsiaiškinta, kad nuo 1000 m. pr. Kr. Rytų Baltijos regione gyvenusių žmonių dietą sudarė daugiausia sausuminės kilmės maisto šaltiniai, sietini su žemdirbystės ir gyvulininkystės reikšmės bendruomenių ūkyje augimu. Be vidinių bendruomenių socialinės raidos procesų, nustatyta ir reikšminga Skandinavijos ir Baltijos jūros salų gyventojų ekonominė ir kultūrinė įtaka plintant įtvirtintų gyvenviečių bendruomenėms Rytų Baltijos regione.

Jankauskas, Benediktas

Nuslėptoji senovės Žemaitijos istorija / Benediktas Jankauskas. – Kaunas : Obuolys [i.e. Lectio divina], [2024]. – 398, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml. ; 22 cm

Kita laida kitoje laikmenoje: Nuslėptoji senovės Žemaitijos istorija. Kaunas, [2024]. – Knygoje taip pat: Atsiliepimas apie B. Jankausko knygą „Nuslėptoji senovės Žemaitijos istorija“ / Kostas Pivorius, p. 13–14. Daugėja Lietuvos istorijos žinių / Aniceta Bagužienė, p. 15–16. – Bibliografija: p. 393–399 (112 pavad.)

Habil. dr. Benedikto Jankausko naujoje knygoje „Nuslėptoji senovės Žemaitijos istorija“ atskleidžiama Žemaitijos ir Lietuvos istorija nuo seniausiųjų laikų iki karaliaus Žygimanto Kęstutaičio žūties 1440 m. Faktai, apie kuriuos nežinojote, giminystės ryšiai, apie kuriuos spėliojote ir pikantiškos detalės, kurias norėta nuslėpti – nepraleiskite galimybės pasinerti į šią intriguojančią knygą.

Legendine vadintą X–XII amžių istoriją knygoje siekiama paversti istorine tiesa, atskleisti dinastinius (giminystės) to laikotarpio valdovų ryšius su vėlesniais valdovais, patikslinti Žemaitijos ir Lietuvos vaidmenį visos Europos istorijos kontekste.

Benediktas Jankauskas, bestselerio „Slaptoji Lietuvos istorija. Nutylėti pasakojimai apie aisčius, pervadintus baltais“ autorius, nesiekia pateikti neginčytinai teisingus faktus, bet parodo galimai tikslesnius, autentiškais šaltiniais paremtus duomenis. Seniausiai istorijai labai trūksta cituotinų šaltinių; todėl, derindamas skirtingų publikacijų duomenis bei remdamasis iš jų išplaukiančiomis hipotezėmis, autorius bando priartėti prie istorinės tiesos. Jis nesitenkina tradiciniu Lietuvos istorijos aiškinimu ir, analizuodamas duomenis iš daugybės šaltinių, pateikia neįtikėtinų faktų.

Knygoje rasite nutylėtų ir nedaug kur viešinamų duomenų apie žemaičių ir kitų aisčių genčių santykius, perbraižytas istorinių teritorijų ribas ir kitų įdomių bei pikantiškų Lietuvos istorijos detalių.

Nepažįstamas Pranciškus Smuglevičius : monografija / [Vilniaus universitetas] ; sudarytoja Irena Vaišvilaitė ; [recenzentės Aleksandra Aleksandravičiūtė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė]. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2024 (Vilnius : BALTO print). – 270, [1] p., [58] iliustr. lap. : iliustr. ; 25 cm

Santraukos anglų kalba. – Kita laida kitoje laikmenoje: Nepažįstamas Pranciškus Smuglevičius. Vilnius, 2024. – Turinyje autoriai: Lina Balaišytė, Rūta Janonienė, Eligijus Raila, Dalia Tarandaitė, Irena Vaišvilaitė. – Bibliografija straipsnių gale ir išnašose. – Asmenvardžių rodyklė: p. 260–270. – Tiražas 500 egz.

Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) profesinė meistrystė, susiformavusi tuometiniame Europos meno ir kultūros centre – Romoje, vėliau leido padėti profesionalių dailininkų rengimo pamatus Lietuvoje. Nors tapytojas pasižymėjo aktyviu dalyvavimu politiniuose ir kultūriniuose savo tėvynės reikaluose, buvo itin vertinamas amžininkų, vis dėlto dabartiniais laikais tiek kaip asmuo, tiek kaip kūrėjas yra labai menkai pažįstamas. Dailininkas gyveno ir ypač vaisingai dirbo sudėtingu istorinio lūžio laikotarpiu, vis dar nepagrįstai nurašomu kaip nuopuolio ir žlugimo epocha. Šios knygos autoriai – istorikai ir dailės istorikai – siekia plačiau ir nuodugniau aptarti P. Smuglevičiaus gyvenimą ir kūrybą. 

Petrulis, Vaidas

Jonas Mulokas: architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje : mokslo monografija / Vaidas Petrulis, Brigita Tranavičiūtė, Paulius Tautvydas Laurinaitis ; [recenzentai Marija Drėmaitė, Liutauras Nekrošius] ; [Kauno technologijos universitetas]. – Kaunas : Technologija, 2024. – 361, [5] p. : iliustr. ; 24 cm

Monografijoje pristatomas vieno savičiausių ir reikšmingiausių lietuvių bendruomenės JAV architektų Jono Muloko gyvenimas ir kūryba.

Baigęs studijas Vytauto Didžiojo universitete ir savo kūrybinį kelią pradėjęs nepriklausomoje Lietuvoje, J. Mulokas, kaip ir visa jo amžininkų karta, Lietuvą paliko kaip karo pabėgėlis. Patekę į pabėgėlių stovyklas Vokietijoje, lietuviai per penkerius metus išsisklaidė po visą pasaulį. Dalis jų apsistojo Šiaurės Amerikoje.

Nepaisant politinės ir geografinės prarajos, skiriančios Lietuvą ir svečias šalis, išeiviai balansavo tarp būtinybės prisitaikyti prie svetimos aplinkos ir nenumaldomo įsitikinimo, kad Lietuva bus išlaisvinta, o buvimas svetur tėra tik laikinas epizodas. Išeivijoje gyvenusi karta suformavo ypatingą architektūrinį stilių, kuriame glaudžiai susipynė laikmečio architektūros tendencijos ir politinė misija kurti savąją architektūrą kaip lietuviškumo manifestą. Gilus šios misijos pajautimas J. Muloko ir jo amžininkų kūrybai ne tik suteikia prasmės lietuvių architektūros istorijoje, bet ir yra ryškiausių Šaltojo karo architektūrinių liudijimų bendras globalaus pasaulio paveldas.

Iliustruotas vadovas po senąsias Vilniaus spaustuves = An illustrated handbook to the early Vilnius printing houses / Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka, Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamentas ; [parengė Ina Kažuro, Mindaugas Marazas, Veronika Girininkaitė] ; [įvadinių straipsnių autorės Ina Kažuro, Jolita Liškevičienė, Ieva Rusteikaitė] ; [vertimas į anglų kalbą: Monika Vickun]. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – 388, [1] p. : iliustr., faks., portr., žml. ; 22 cm

Viršelyje antraštė nenurodyta. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų kalbomis. – Kita laida kitoje laikmenoje: Iliustruotas vadovas po senąsias Vilniaus spaustuves. Vilnius, 2024. – Knygoje taip pat: Įžanginis žodis / Irena Krivienė, p. 8–9. – Bibliografija įvadinių straipsnių išnašose. – Asmenvardžių rodyklė: p. 372–387. – Tiražas 400 egz.

„Iliustruotas vadovas po senąsias Vilniaus spaustuves“ kviečia išsamiau susipažinti su rankinės spaudos epochos savitumais. Leidinio pirmoje ir antroje dalyse pristatomos šešios privačios ir šešios institucinės spaustuvės, veikusios Vilniuje iki XIX a. pradžios. Trečioje dalyje aptariama anoniminių spaustuvininkų veikla. Vilnietiškos spaudos originalumą iliustruoja vaizdai iš 15 rankraštinių dokumentų ir 78 spaudinių. Vilniaus plane pažymėtos senųjų spaustuvių vietos kviečia pažinti jų istoriją miesto erdvėse.

Klaipėda : architektūros gidas / [tekstų autoriai Vasilijus Safronovas, Martynas Mankus, Vaidas Petrulis, Liutauras Nekrošius, Kristina Sadauskienė, Matas Šiupšinskas] ; [planų ir žemėlapių grafika: Danielė Misevičiūtė, Vidmantė Novikė, Elena Paleckytė, Miglė Rybelė, Liepa Henrieta Rubikaitė, Nerilė Vainoriūtė] ; [recenzentai Vygantas Vareikis, Lada Markejevaitė]. – [Vilnius] : Lapas, [2024]. – 511, [1] p. : iliustr., žml. ; 21 cm + 1 sulankst. žml. lap.

Priedo antraštė: Klaipėdos architektūros gidas. – Bibliografija: p. 502–511. – Asmenvardžių rodyklė: p. 496–501. – Tiražas 1000 egz.

Klaipėda – trečias didžiausias Lietuvos miestas – daugeliui tėra stotelė pakeliui į Palangą ar Kuršių neriją arba yra matoma tik kaip svarbiausias šalies uostas, strategiškai itin reikšminga vieta. Tad daugiabriaunis Klaipėdos architektūrinis charakteris dažnai lieka nepažintas. Kuo šis miestas ir jo urbanistinis audinys savitas? Ir ką reiškia žodis „uostamiestis“ – miestą uoste ar uostą mieste?

Knyga „Klaipėda. Architektūros gidas“ pateikia nuoseklią trijų periodų (iki 1945 m., sovietinio laikotarpio ir po 1990 m.) uostamiesčio architektūros ir urbanistikos panoramą – iki šiol rašyta tik apie senus laikus arba sovietmetį. Knygoje aprašoma beveik 250 objektų nuo seniausių laikų iki šiandien: ne tik gyvenamieji ar visuomeninės paskirties pastatai, bet ir viešosios erdvės, uosto bei pramonės infrastruktūra. Suvokti Klaipėdos ir platesnį istorinį kontekstą padės istorikų ir architektūros tyrėjų parengti įvadiniai straipsniai.

Leidinys papildo leidyklos LAPAS jau nuo 2014 metų lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis leidžiamų architektūros gidų sąrašą (Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas, 2015; Vilnius 1900–2016.

Architektūros gidas, 2017) ir užbaigia pajūrio miestų gidų seriją (Neringa. Architektūros gidas, 2020; Palanga. Architektūros gidas, 2021).

„Klaipėda. Architektūros gidas“ rasite:

    246 pastatų ir kitų objektų istoriją

    išsamius įvadinius straipsnius, kuriuos rašė žymūs istorikai ir architektūros tyrėjai Vasilijus Safronovas, Liutauras Nekrošius, Vaidas Petrulis, Martynas Mankus, Matas Šiupšinskas, Kristina Sadauskienė

    istorinius Klaipėdos miesto kadrus bei šiuolaikines fotografų Norbert Tukaj ir Pauliaus Sadausko darytas pastatų nuotraukas

    pastatų brėžinius ir urbanistines schemas

    Klaipėdos miesto žemėlapį su pažymėtais architektūros objektais.

Širkaitė, Jolanta

Sielos akimis : Vincento Slendzinskio (1838–1909) gyvenimas ir kūryba / Jolanta Širkaitė ; [recenzavo Rūta Janonienė, Aistė Bimbirytė] ; [Lietuvos kultūros tyrimų institutas]. – Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024 (Vilnius : BALTO print). – 351, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 27 cm

Santrauka anglų, lenkų kalbomis. – Dalis teksto lenkų kalba. – Bibliografija, p. 313–324, ir išnašose. – Asmenvardžių rodyklė: p. 345–351. – Tiražas 300 egz.

Vincentas. Vidurinysis iš Slendzinskių tapytojų dinastijos – tarp tėvo Aleksandro ir sūnaus Liudomiro. Pripažintas ir savojo laiko, ir nūdienos meno mylėtojų. Savo kūryba pelnęs gana iškilią vietą Lietuvos XIX a. antros pusės dailės istorijoje. Rašyta apie jį šen bei ten, kiek apgraibomis ir fragmentiškai – daugiausia Lenkijoje, nors pats dailininkas mažai su ja susijęs. Apie jo kūrybą, pavienius paveikslus paskelbta nemažai straipsnių – ir profesionalių, ir žurnalistinių, neretai kartojančių tuos pačius gerai žinomus jo gyvenimo ir kūrybos faktus, kurie, beje, ne visada tikslūs.

Tad šios monografijos tikslas – surinkti įvairialypius archyvinius dokumentus, bibliografinius bei ikonografinius duomenis ir pristatyti skaitytojui išsamią Vincento Slendzinskio biografiją, asmenybės bruožus, moralinius principus, atskleisti jo kūrybinio kelio vingius ir užkaborius, suklasifikuoti dailės kūrinius, aptarti jų reikšmę atsižvelgiant į to meto politinio bei meninio gyvenimo kontekstą.
Tyrimas yra dvejopo pobūdžio – mokslinės biografistikos žanras derinamas su meninės kūrybos vertinimu, tad jis atliktas taikant istorinį rekonstrukcinį metodą ir pasitelkiant dailėtyrinę analizę. Nors ši monografija remiasi tarpdalykiniu principu, Lietuvoje nepublikuotas lenkų kalba kurtas dailininko literatūrinis palikimas nepretenduoja į išsamią literatūrinę analizę. Poezijos kūriniai, vodeviliai, maksimose išsakytos moralinės nuostatos (dailininko niekad oficialiai neakcentuota mėgėjiška veikla) ne tik atskleidžia poetinius dailininko polinkius, bet ir padeda susidaryti išsamesnį vaizdą apie kūrėjo asmenybę bei jį supusią aplinką. Tekstų originalai, pateikiami monografijos prieduose, papildo meninę dailininko kūrybą naujomis spalvomis, juolab kad kai kurie eilėraščių tekstai akivaizdžiai susiję su jo eskizų siužetais.

Klajumienė, Dalia

Vietiniai ir įvežtiniai XIX–XX a. 7 deš. kokliai Lietuvoje : gamintojai ir produkcijos ženklinimas / Dalia Klajumienė ; [recenzentės Aelita Ambrulevičiūtė, Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė]. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2024 (Vilnius : BALTO print). – 934 p., II iliustr. lap. : iliustr., faks. ; 27 cm

Santrauka anglų kalba. – Bibliografija, p. 868–902, ir šnašose. – Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės: p. 909–934. – Tiražas [300] egz.

Knygoje „Vietiniai ir įvežtiniai XIX–XX a. 7 deš. kokliai Lietuvoje: gamintojai ir produkcijos ženklinimas“ atskleidžiama Lietuvos koklių gamintojų istorijos raida ir apibūdinama koklių ženklinimą reglamentavusi tvarka, įvardijama, kurių vietinių ir įvežtinių koklių gamintojų produkciją naudojo XIX–XX a. 7 deš. mūsų šalies gyventojai. Gauti tyrimo rezultatai pateikti dviejose viena kitą papildančiose dalyse. Pirmojoje – monografijoje analizuojama koklių gamybos istorija Lietuvoje, šiaurinėje Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte, pristatomos koklių importo į Lietuvą tendencijos bei koklių ženklinimo reglamentavimas ir kaip tai atsispindėjo išlikusioje produkcijoje. Antroji – tai vietinių ir įvežtinių koklių gamintojų ženklų žinynas.

Kazlauskas, Albertas

Vilniaus gatvės gyvos : rajonų istorijos vakarai / Albertas Kazlauskas. – [Vilnius] : Gatvės gyvos, [2025] ([Vilnius] : BALTO print). – 329, [2] p. : iliustr., faks., žml. ; 21 cm

Bibliografija: p. 315–329. – Tiražas 2400 egz.

„Rajonų istorijos vakarai“ - dar viena Alberto Kazlausko serijos „Vilniaus gatvės gyvos“ knyga. Joje, kaip ir ankstesnėse trijose, toliau gvildenama mažai žinoma, bet ne mažiau intriguojanti sostinės rajonų istorija. Šįkart autoriaus „taikiklyje“ – Pašilaičiai, Justiniškės, Bukčiai (Lazdynėliai), Savanorių pr. rajonas (vad. „Krasnucha“), Užusienis ir Aukštųjų Panerių pramonės zona.

Kodėl Pašilaičių rajono maketą lietuviai skraidino į Australiją? Kurioje Bukčių vietoje paskambinęs varpeliu galėjai išsikviesti upinį keltą? Kokie „mikrorajonai“ yra Užusienyje? Kur „Krasnuchoje“ tūno akmeninio grindinio fragmentai? Kuri Aukštųjų Panerių įmonė „prekiavo ašaromis“? Kurie Justiniškių namai fotografuojami dažniausiai?

Atsakymų ieškokite kartu su Albertu Kazlausku ir jo knyga „Vilniaus gatvės gyvos. Rajonų istorijos vakarai“. Tai šešios nepamirštamos kelionės po vakarinę sostinės dalį – nuo originaliais sprendimais išgarsėjusių Pašilaičių iki atokios, bet stebėtinai turiningos Aukštųjų Panerių pramonės zonos.

Pasakojimai gausiai iliustruoti istorinėmis fotografijomis, senais žemėlapiais ir iškarpomis iš laikraščių. Knygą galima ne tik skaityti, bet ir naudoti kaip kelionių vadovą – kiekviename skyriuje pateikti 4–9 km ilgio maršrutai, kuriuos išbandę papildysite savo žinias gyvu prisilietimu prie miesto istorijos.

Jurkevičius, Andrius

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurės rytinių regionų valdžios elitai : (XIII–XIV a. sandūra – 1579 m.) / Andrius Jurkevičius ; [recenzentai Laima Bucevičiūtė, Tomas Čelkis] ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2024-. – t. : žml. ; 25 cm

Naudotojų / numatomos auditorijos pastaba: Suaugusiesiems, rimtoji

ISBN 978-609-8314-51-9 (įr.)

T. 1, Polocko ir Vitebsko žemių valdžios elitai. – 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – 525, [1] p. : žml.. – Santrauka anglų kalba. – Bibliografija, p. 328–409, ir išnašose. – Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės: p. 496–525. – Tiražas 250 egz.. – ISBN 978-609-8314-52-6

Pirmajame monografijos tome nagrinėjami dviejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurės rytų regionų – Polocko ir Vitebsko žemių – valdžios elitai. Daugiausiai dėmesio telkiama į pagrindines vartojamas sąvokas, politines minėtųjų regionų gyvenimo formas, teritorinę struktūrą, pareigybių genezę, valdžios elito atstovų (pareigūnų) prerogatyvas ir pareigybių skyrimo tvarką, aptariamos valdžios elito atstovų (pareigūnų) personalijos ir jų karjeros ypatybės.

Bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidos tendencijos lėmė, kad įvairūs pareigūnų sluoksniai valstybės regionuose formavosi veikiami skirtingų teisinių sistemų. Tiriamojo laikotarpio šaltiniai leidžia identifikuoti tris pagrindines teisines sistemas, kurios buvo paremtos pilies arba žemės teise, kanonų teise ir miesto arba Magdeburgo teise. Šia skirtimi ir remiamasi tiriant Polocko ir Vitebsko žemių valdžios elitus.

Liutkus, Viktoras

Vytautas Kairiūkštis (1890–1961) : vienišiaus avangardisto portretas / Viktoras Liutkus ; [recenzavo Giedrė Jankevičiūtė, Laima Laučkaitė-Surgailienė]. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2024 ([Vilnius] : Standart Impressa). – 295, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 29 cm

Santrauka anglų kalba. – Bibliografija, p. 264–275, ir išnašose. – Asmenvardžių rodyklė: p. 291–295. – Tiražas [300] egz.

Viktoro Liutkaus monografija „Vytautas Kairiūkštis (1890-1961). Vienišiaus avangardisto portretas“ pirmą kartą išsamiai pristato ryškiausią Lietuvos XX a. dailės avangardo atstovą ir jo kūrybinį palikimą: tapybą, piešinius, fotomontažus, tipografiką, dailininko tarptautinius ryšius, kelionių po Europą įspūdžius ir kt. Knyga aprėpia visus dailininko kūrybos laikotarpius, nuo Vilniaus piešimo mokyklos lankymo laikų (1910‒912 m.), sudėtingo dailės studijų etapo Maskvoje XX a. 2-ajame deš. iki pat XX a. 6-ojo deš. antrosios pusės palikimo. V. Kairiūkščio kūrybos atvejis geriausiai iliustruoja, kokią reikšmę turėjo dailininko bendradarbiavimas su lenkų avangardistais (grupės BLOK ir Praesens), italų futuristais. Pateikiamos įžvalgos apie Kairiūkščio vartotas būdingas avangardui sąvokas, aptariami avangardinės kūrybos ypatumai (serialumas), ji palyginama tiek su bendražygių lenkų dailininkų, tiek su europinio avangardo pavyzdžiais. Knygoje nagrinėjamas ir avangardinės kūrybos virsmas į neoklasiką, dailininko susidomėjimas Renesansu, sužadintas dažnų užsienio kelionių į Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Daniją (XX a. 3-4 dešimtmečiai). Viename skyrių pristatoma Kairiūkščio mokinių kūryba, dailininko pedagoginės pažiūros. Knyga gausiai iliustruota, pateikiama plati anotacija anglų kalba. Prieduose yra išsamus dailininko kūrinių sąrašas, gyvenimo ir kūrybos datų suvestinė, pagrindinė bibliografija, parodų sąrašas ir asmenvardžių rodyklė.

Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius / sudarytoja Zita Medišauskienė. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018-. – kn. : iliustr., faks. ; 21 cm

Kita laida kitoje laikmenoje: Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. Vilnius, 2019. – Skiriama Vilniaus 700 metų jubiliejui

ISBN 978-609-8183-36-8

[Kn.] 7. – 2025 (Vilnius : Standart Impressa). – 192, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml. ; 21 cm. – Autoriai: Aleksejus Gene, Karolina Glinska, Zita Medišauskienė, Elmantas Meilus, Darius Staliūnas, Adam Stankevič, Birutė Rūta Vitkauskienė. – Bibliografija skyrių gale ir išnašose. – Tiražas 500 egz.

Vilnius = vilniečiai. Būtent vilniečiai kuria Vilniaus kasdienybę, praeitį, dabartį ir ateitį. Vilnius – tai miestas, turintis gilias istorines šaknis, paslaptis, atradimus bei unikalią kultūrą. Nepamirštame, kad Vilniaus istorija – tai ne tik knygose užfiksuoti faktai, bet ir gyvos žmonių istorijos, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Todėl šiuos pasakojimus perduodame į vilniečių rankas – per knygų seriją „Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius“.

Vilnius, 1900–2025 : architektūros gidas / [tekstų autoriai Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė, Matas Šiupšinskas, Julija Reklaitė, Vaidas Petrulis, Indrė Ruseckaitė, Nijolė Lukšionytė, Algimantas Mačiulis] ; [sudarytojos Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė]. – [Vilnius] : Lapas, [2025]. – 463, [1] p. : iliustr., brėž., žml. ; 21 cm

Autoriai nurodyti antraštinio lapo kitoje pusėje. – Knygoje taip pat: Pratarmė / Ieva Butkutė, p. 10–12. – Bibliografija: p. 438–439. – Rodyklės: p. 424–435. – Tiražas 1500 egz.

Vilnius – daugiasluoksnio architektūrinio ir urbanistinio charakterio miestas, žavingas įvairių architektūros istorijos fragmentų vėrinys. Čia susipina ryškus istorizmo ir secesijos sluoksnis, tarpukarį menanti architektūra, kontroversiškai vertinamas, tačiau įspūdingais ženklais pažymėtas sovietinis laikotarpis ir, žinoma, dabarties architektūra. Ryškėjantis urbanistinis Vilniaus identitetas neatsiejamas nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio miesto pulso.

Apie visa tai – jau ketvirtajame lietuviškame Vilniaus architektūros gido leidime, gausiai papildytame pastatų nuotraukomis, tyrėjų straipsniais bei žemėlapiais. Kiekvienas Vilniaus architektūros gido leidimas skatina pažinti vis naujus, regis, neišsenkamus miesto istorijos klodus, tampa savotiška pastarojo šimtmečio architektūros revizija vis iš kito atskaitos taško ir drauge architektūros pokyčių bei naujovių dokumentacija. Gidas skatina ne tik pamatyti, patirti, bet ir perskaityti Vilnių.

Vilniaus architektūros gide rasite:

• 260-ies objektų istorijas.
• Išsamius architektų, architektūros istorikų ir tyrėjų įvadinius straipsnius.
• Daugybę archyvinių ir šiuolaikinių miesto nuotraukų.
• 10 žemėlapių.
• Objektų brėžinių ir urbanistinių schemų.

Vyskupas, vienuolis, šventasis : šv. Juozapato figūra Unitų Bažnyčios pavelde / [sudarytojos Vaiva Vasiliauskaitė, Rita Pauliukevičiūtė, Birutė Kabašinskienė] ; [tekstų autoriai: Ivan Almes, Mintautas Čiurinskas, Ona Dilytė-Čiurinskienė, Jeronim Hrim, Rūta Janonienė, Birutė Kabašinskienė, Ina Kažuro, Genutė Kirkienė, Roksolana Kosiv, Jolita Liškevičienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Jurgita Kristina Pačkauskienė, Rita Pauliukevičiūtė, Olesia Semčyšyn-Huzner, Taras Šmanko, Lavoncij Tumoŭski, Anatole Upart, Vaiva Vasiliauskaitė, Gintautas Žalėnas] ; [recenzentai Laura Petrauskaitė, Tomas Riklius]. – Vilnius : Bažnytinio paveldo muziejus, [2024] (Vilnius : Standart Impressa). – 435, [5] p. : iliustr., faks., portr. ; 26 cm

Bibliografija, p. 409–424, ir išnašose. – Vietovardžių ir asmenvardžių rodyklė: p. 426–435. – Tiražas 300 egz.

Naujasis leidinys „Vyskupas, vienuolis, šventasis. Šv. Juozapato figūra Unitų Bažnyčios pavelde“ – Lietuvos, Ukrainos bei Baltarusijos tyrėjų darbo rezultatas – svariai papildo „vienybės apaštalu“ vadinamo šv. Juozapato Kuncevičiaus (1580–1623) gyvenimo ir istorinio konteksto tyrimus, pristato šventajam pagerbti skirtus artefaktus,

Juostos kilimuose / [parengė Diana Tomkuvienė, Asta Vandytė] ; [straipsnių autoriai Diana Tomkuvienė, Vytautas Tumėnas] ; [juostų raštų brėžinius parengė Asta Vandytė]. – Kaunas : Tautinio kostiumo studija, 2024 (Kaišiadorys : Printėja). – 285, [3] p. : iliustr., brėž., faks. ; 23 cm

Viršelyje antraštė nenurodyta. – Santraukos anglų kalba. – Bibliografija, p. 285, ir išnašose. –– Tiražas 300 egz.

Juostų kilimai - įdomi, mažai tyrinėta interjero tekstilės sritis. Leidinyje pristatoma jų atsiradimo ir parodinė istorija, prasidedanti XIX a. pabaigoje. Publikuojami Lietuvos ir užsienio muziejuose saugomi kilimai iš juostų. Pirminis sumanymas žvelgti į juostų kilimus kaip į juostų rinkinius, pamatyti ne tik visumą, bet ir kiekvieną juostą atskirai, paskatino leidinyje pateikti žinių apie juostų audimo tradicijas, jų paskirtį ir naudojimą, rinktinių juostų raštų piešinius, siūlų suvėrimo schemas bei vaizdinę metodinę dalį, kaip nusiausti juostą. Leidinyje pateiktas, aprašytas ir Anzelmo Matučio drevėje - muziejuje kabantis juostų kilimas. 

Strijkovskis, Motiejus

Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika / Motiejus Strijkovskis ; iš lenkų, lotynų, rusėnų kalbų vertė ir parengė Eglė Patiejūnienė bendradarbiaujant Kęstučiui Gudmantui ir kitiems ; [komentarus parašė Eglė Patiejūnienė, Kęstutis Gudmantas] ; [recenzavo Darius Baronas, Darius Kuolys, Eugenija Ulčinaitė]. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024-. – 2 t. : iliustr. ; 29 cm

Originalo antraštė: Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiej Rusi

ISBN 978-609-425-128-3 (įr.)

T. 1. – 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – XIII, 485, [1] p. : iliustr.. – Bibliografija, p. 467–483, ir išnašose. – Tiražas [1000] egz.

MOTIEJAUS STRIJKOVSKIO (Maciej Stryjkowski, Matthias Stricovius, Matys Strykowius ir kitaip, apie 1547 – tarp 1586 ir 1593) niekad anksčiau dienos šviesos neregėjusi Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios Kronika (pirmas leid. Karaliaučiuje, 1582) yra veikalas, kurio reikšmę ir įtaką lietuvių kultūrai ir nacionalinės tapatybės formavimuisi sunku pervertinti. Ambicingas, gabus ir neįti-kėtinai darbštus Kronikos autorius, dažnai dirbdamas ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis, surinko visus, kokius tik įstengė, šaltinius, iš jų po kruopelę išrankiojo žinias apie Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos praeitį ir iš tos medžiagos sulipdė savo naratyvą. Taip jis pasiekė užsibrėžtą tikslą – lenkų (t. y., ano meto supratimu, – demokratiška, platiems visuomenės sluoksniams suprantama) kalba parašė ir išleido pirmąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, taip šią „imperiją“ apdovanodamas „nauja šviesa, kokios ji niekada anksčiau, glūdėdama tirščiausiuose [...] šešėliuose, nebuvo regėjusi“. 

Strijkovskio veikalas tapo pagrindu vėlesnių istorikų darbams. Žinoma, visų pirma čia minėtina lotyniška Alberto Vijūko-Kojalavičiaus Lietuvos istorija, pasirodžiusi XVII a. viduryje [...]. Tačiau lotynų kalbai traukiantis iš viešojo gyvenimo ir ypač iš švietimo sistemos, kaip tik lenkiškoji Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios Kronika ilgainiui tapo pagrindiniu žinių apie Lietuvos istoriją šaltiniu. Ypač ją vertino romantinės LDK praeities vizijos kūrėjai, gyvenę XIX amžiuje ir rašę tiek lenkų (Adomas Mickevičius, Jonas Čečiotas ir kt.), tiek lietuvių kalbomis, – čia pakaks suminėti Dionizo Poškos, Simono Daukanto, Antano Baranausko, Prano Vaičaičio, Maironio vardus.

 Šiame tome skaitytojams lietuvių kalba pagaliau pateikiama maždaug pusė Kronikos teksto: didelė įvadinė dalis, kurią sudaro keturios pratarmės-dedikacijos bei autoriaus „eiliuotoji autobiografija“, ir pirmosios vienuolika (iš 25) veikalo knygų. Medžiaga šitaip perskirta sekant žinomu pavyzdžiu – 1846 m. išėjusiu dvitomiu Kronikos leidimu, kuris yra geriausiai žinomas ir dažniausiai pasitelkiamas nūdienos specialistų. Tačiau vertimo pagrindu imtas pirmasis, 1582 m. leidimas, kurio spausdinimą, kiek pajėgdamas, prižiūrėjo pats autorius. Apskritai, rengiant šį leidimą, į Motiejaus Strijkovskio veikalą buvo stengiamasi žiūrėti ne kaip į istorinių žinių sankaupą, bet kaip į XVI amžiaus LDK kultūros ir literatūros artefaktą, siekiama išsaugoti kuo daugiau jo autentikos.

Šis Strijkovskio Kronikos tomas lietuvių kalba yra apskritai pirmoji mokslinė garsiojo veikalo publikacija.

Vallejo, Irene

Knygos gimimas : kaip užrašytas žodis tapo amžinas / Irene Vallejo ; iš ispanų kalbos vertė Dovilė Kuzminskaitė. – Vilnius : Alma littera, 2021. – 1 epub failas : portr.

Antr. iš antr. ekrano. – Orig. antr.: El infinito en un junco . – Kita laida kitoje laikmenoje: Knygos gimimas ; Knygos gimimas ; Knygos gimimas. Vilnius, 2021 ; Knygos gimimas. [Vilnius], 2023. – Kn. taip pat: Apie autorę. – Su bibliogr.. – Su vardų r-kle

„Knygos gimimas“ – tai  pasakojimas apie knygų gamybą, apie skirtingus jų tipus, kuriuos išbandėme per beveik trisdešimt amžių, – knygas iš dūmų, akmens, molio, viksvuolių, šilko, odos, medžio, o drauge ir apie naujausias – iš plastiko ir šviesos. Tai kelionė po įstabaus objekto – knygos – gyvenimą, kurį išradome tam, kad žodžiai galėtų keliauti erdve ir laiku.

Drauge tai – kelionių knyga. Maršrutas išsilaipinant Aleksandro mūšių laukuose ir Papirusų viloje veržiantis Vezuvijui, Kleopatros rūmuose ir Hipatijos nužudymo vietoje, pirmuosiuose mums žinomuose knygynuose ir perrašinėtojų dirbtuvėse, prie laužų, kur degė uždrausti kodeksai, gulaguose, Sarajevo bibliotekoje ir požeminiame Oksfordo labirinte 2000-aisiais.

„Knygos gimimas“ – siūlas, jungiantis klasikus su svaiginančiu šiuolaikiniu pasauliu, susiedamas juos su dabar aktualiais ginčais: pasakojimas apie Aristofaną ir teismo procesus prieš komikus, Sapfo ir moterų literatūros balsą, Titą Livijų ir gerbėjų fenomeną, Seneką ir post-tiesą...

Skaityti – tai klausytis žodžiais paverstos muzikos. Tai artumas, o drauge ir keistumas. Kartais tai – kalbėti su mirusiaisiais, kad pasijaustume gyvi. Tai nejudri kelionė. Kasdienis stebuklas. Knygos nuramina ir padovanoja mums tolius. Šiandien vertiname (galbūt labiau, nei bet kada) vaidmenį, kurį jos atlieka mūsų audros ir nerimo purtomuose gyvenimuose. Irene Vallejo

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla Dieveniškių valsčiuje 1927–1936 m. : dokumentų rinkinys / Gintautas Ereminas. – Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024 (Vilnius : BALTO print). – 515, [1] p. : faks., žml. ; 25 cm

Dalis gretutinio teksto lietuvių, lenkų kalbomis. – Bibliografija, p. 492–497, ir išnašose. – Asmenvardžių rodyklė: p. 500–515. – Tiražas 200 egz.

Knyga „Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla Dieveniškių valsčiuje 1927–1936 m. Dokumentų rinkinys“ – išsamus ir unikalus dokumentų rinkinys.

Knygoje atskleisti iki šiol nežinomi, svarbūs lietuvių kalbos, švietimo, valstybės, rezistencijos istorijos aspektai. Pateikta žinių apie XX a. pirmosios pusės kultūrinę priespaudą Lenkijos tuo metu okupuotoje Lietuvos dalyje. Nauji archyviniai duomenys naudingi lituanistikai (kalbotyrai, istorijai, kultūrologijai), visuomenei. Atskleista ir Rytų Lietuvos švietimo įstaigų bei bibliotekų istorija, ir lietuvių kalbos, kultūros istorijos dalis apie prieš 90 metų gyvavusius seniausios indoeuropiečių kultūros židinius.

Remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma Šv. Kazimiero draugijos fondo medžiaga, siekiama rekonstruoti draugijos veiklą Vilniaus krašte, šiuo atveju – Dieveniškių valsčiuje.

Knyga „Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla Dieveniškių valsčiuje 1927–1936 m. Dokumentų rinkinys“ suteiks reikalingų žinių kiekvienam, besidominčiam Rytų Lietuvos krašto lietuvybės saugojimo istorija.

Frick, David A.

Artimieji, giminės, kaimynai : bendruomenės ir konfesijos XVII a. Vilniuje / David Frick ; [iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis, Irena Katilienė]. – Vilnius : Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – 655, [1] p. : žml. ; 24 cm

Originalo antraštė: Kith, kin, and neighbors. – Bibliografija, p. 603–631, ir išnašose, p. 533–602. – Asmenų rodyklė / sudarė Viktorija Skliutaitė, p. 632–655. – Tiražas 500 egz.

Autorius puikiai išmano Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje gyvenusių tautų ir konfesijų bendravimo subtilybes, jis ištyrinėjo archyvuose ir bibliotekų rankraštynuose sukauptus XVII a. vilniečių gyvenimą atspindinčius dokumentus. XVII a. Vilniuje gyveno lietuviai, lenkai, vokiečiai, totoriai, žydai, rusėnai, buvo įsikūrusios skirtingos religinės bendruomenės – katalikai, stačiatikiai, unitai, evangelikai reformatai, evangelikai liuteronai, musulmonai, judėjai. Miesto kasdienybę D. Frickas vaizduoja pasitelkdamas topografinę medžiagą, bažnytinius, teismo, cechų, miesto savivaldos dokumentus, literatūrinę kūrybą.

Knygoje atskleidžiama, kuo Vilnius, kaip sudėtingos religinės ir etninės sudėties miestas, buvo ypatingas tarp to meto Europos miestų, kurių dažnas taip pat buvo nevienalytis tikybos bei etniniu požiūriais.

Parašyta lengvai skaitoma, vaizdinga kalba, istoriko D. Fricko knyga skirta istorikams ir plačiai skaitytojų auditorijai.

Davidas Frickas (1955–2022), buvęs Berklio universiteto profesorius, sukūrė veikalą, skirtą Vilniaus miesto istorijai. Bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės XVI ir XVII amžių istorijos, literatūros ir kultūros tyrinėtojo knyga pelnytai vadinama vienu detaliausių ir sėkmingiausių kūrinių apie gyvenimą ankstyvųjų moderniųjų laikų mieste. Knyga „Artimieji, giminės, kaimynai“, 2013 m. išleista JAV, sulaukė populiarumo, gerų atsiliepimų, ji buvo pristatyta ir Vilniaus universitete.

Firkovičius, Romualdas

Vilniaus miesto architektūros ir istorijos paminklų dokumentinės medžiagos iš Lietuvos Metrikos aprašas / Romualdas Firkovičius ; parengė Elmantas Meilus. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2024 (Vilnius : Baltijos kopija). – 170, [1] p. : faks. ; 28 cm

Knygoje taip pat: Pratarmė / Elmantas Meilus, p. 7–10. – Bibliografija, p. 137–139, ir išnašose. – Rodyklės: p. 140–169. – Tiražas 60 egz

1975 m. Romualdas Firkovičius parengė mašinraštį „Vilniaus miesto architektūros ir istorijos paminklų dokumentinės medžiagos aprašas. Lietuvos Metrika“ (toliau – Aprašas). Joje pateikiamos iš 190 Lietuvos Metrikos Užrašymų knygų išrinktų 1 668 dokumentų, liečiančių Vilniaus architektūros ir istorijos paminklus, lietuviškos anotacijos.

To meto sąlygomis spausdinimo mašinėle buvo atspausdinti keli mašinraščio egzemplioriai, kuriuos naudojo siauras specialistų ratas. Šiuo R. Firkovičiaus darbu dėl to, kad nebuvo išspausdintas visiems prieinamu tiražu, mažai kas galėjo pasinaudoti, todėl nemažai rašiusiųjų apie Vilniaus istoriją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Lietuvos Metrikos teikiama medžiaga ne visada pasinaudodavo, nes atrasti šiame milžiniškame archyve reikiamą dokumentą reikia daug pastangų ir laiko. Todėl, paskelbus šį Aprašą, jis bus prieinamas platesniam specialistų ir besidominčiųjų ratui, o jų darbai apie XVI–XVIII a. Vilnių būtų kuo išsamiau paremti ir Lietuvos Metrikos medžiaga, kuri iki šiol šio miesto tyrimuose buvo nepakankamai naudojama.

Aprašas susideda iš parengėjo pratarmės, Aprašo įvado, mašinraščio, padaryto kompiuteriniu tekstu, anotacijomis, parengėjo sutikrintomis su mašinraščio originalu, ir su jau išspausdinta 21 Lietuvos Metrikos Užrašymų knyga bei nurodytais ten esančių dokumentų numeriais prie atitinkamų Aprašo numerių, taip pat yra asmenvardžių, vietovardžių ir dalykinės rodyklės.

Lemasson, Sylvie

Imperinis Vilnius : prasilenkiantys Aleksandro I ir Napoleono likimai / Sylvie Lemasson ; Marie-Pierre Rey (įžanga) ; vertė Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. – Vilnius : Žara, [2025]. – 278, [1] p. : žml. ; 25 cm

Originalo antraštė: Vilnius l'impériale . – Bibliografija, p. 257–260, ir išnašose. – Asmenvardžių rodyklė: p. 269–278

Knygoje „Imperinis Vilnius“ nagrinėjamas Lenkijos ir Lietuvos klausimas Prancūzijos ir Rusijos imperijų Europos politikoje. Silvija Lemason įtikinamai parodo, kad Lietuvos, atsidūrusios tarp Rusijos ir Prancūzijos, likimą giliai paženklino Napoleono avantiūros; dėl to svarbu nedelsiant atskleisti Lietuvos indėlį, grąžinti jai teisėtą vietą 1812 metų prancūzų ir rusų dvikovoje, pažymėti dėl minėto indėlio kilusius nesusipratimus, klaidas ir praleistas progas. 1812 metais Aleksandras I ir Napoleonas buvo susigundę „imperiniu Vilniumi“, tačiau abu neįvertino viso to potencialo, kurį Lietuva, kaip tautinių ir kultūrinių samplaikų žemė, atvira ir gebanti vienodai suvokti Vakarų ir Rytų įtakas, galėjo jiems pasiūlyti.

Šios dvigubos nesėkmės akivaizdoje aplinkybės ir skubos reikalaujantis kontekstas neabejotinai suvaidino savo vaidmenį. Dviejų imperatorių nežinojimas ir nesugebėjimas įvertinti didingos Vilniaus praeities, taip pat nesupratimas, kokia turtinga yra lietuvių tautinė ir kultūrinė istorija, paaiškina tokį pralaimėjimą.

Silvija Lemason (Sylvie Lemasson) yra politologė, dip­lomatė, Grenoblio politikos mokslų instituto ir Liono III universiteto docentė, vadovaujanti mokslinio tyrimo darbams tarptautinių santykių srityje. Ji taip pat dėsto Vokietijoje, Vidurio ir Rytų Europoje, Egipte, Maroke, Turkijoje, buvo Prancūzijos ir Baltarusijos politikos mokslų fakulteto dekanė, dirbo kultūros patarėja, tarptautine technine eksperte ir bendradarbiavimo atašė (kartu ir „Prancūzų instituto“ direktore) Minske, Vilniuje, Kaire ir Pekine.

Andrijauskas, Antanas

Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis = Čiurlionis: the tragic flight of a misunderstood genius : [mokslo monografija] / Antanas Andrijauskas ; [redakcinė kolegija: Žilvinas Svigaris (pirmininkas) … [et al.] ; [recenzentai Jonas Bruveris, Rokas Zubovas, Rimantas Astrauskas] ; Lietuvos kultūros tyrimų institutas. – Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023-. – 3 t. : iliustr., portr. ; 25 cm

(Įr.)

T. 2. – 2024 (Vilnius : BALTO print). – 879, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – (Čiurlionio kūrybos tyrinėjimai = Čiurlionis creative studies, ISSN 2783-6274 ; kn. 5). – Santrauka anglų kalba. – Bibliografija: p. 720–750. – Asmenvardžių rodyklė / sudarė Inga Laužonytė, p. 864–872. – Tiražas 500 egz.

Ši trimis tomais leidžiama monografija yra dar vienas bandymas interpretuoti svarbiausias M.K. Čiurlionio kūrybinio palikimo problemas. Pagrindinis autoriaus tikslas – įvairiais socia­liai aktualiais aspektais išanalizuoti sudėtingą Čiurlionio kūrybinį palikimą, ypatingą dėmesį skiriant čiurlionistikos marginalijose buvusioms problemoms. Monografijos originalumas pirmiausia išryškėja holistiniais principais paremtoje konceptualioje probleminėje pagrindinių Čiurlionio kūrybos aspektų analizėje. Joje sistemingai analizuojama Čiurlionio kūrybinė evoliucija nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų kūrinių trijose jo meninės raiškos srityse tapyboje, muzikoje ir literatūroje. Teksto pradžioje aptariamos jo kūrybos ištakos, pagrindiniai Čiurlionio egodokumentikos, universalizmo, novatoriškumo bruožai, tyrinėjamos sąsajos su Leonardo da Vinci, romantikų, neklasikinės meno filosofijos,  „Jaunosios Lenkijos“ ir „Meno pasaulio“ idėjomis, simbolistų bei modernistų estetiniais požiūriais. Gvildenama daugelis Čiurlionio orientalizmo aspektų, pirmą kartą išsamiau analizuojama Camille Flammariono idėjų įtaka Čiurlionio kosmizmui, jo mitapoetinio ir simbolinio mąstymo ypatumai, teosofijos įtakos pėdsakai: ezoterizmui būdingi mįslingi geometriniai ženk­lai, užšifruoti kriptografiniai įrašai, simboliai, metaforos ir archetipiniai vaizdiniai.

Samalavičius, Almantas

Šiuolaikinė architektūros teorija: tekstų ir intelektualinių kontekstų sąveikos : monografija / Almantas Samalavičius ; [recenzavo Kęstutis Zaleckis, Tomas Kiauka] ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. – Vilnius : Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2024 (Vilnius : Ciklonas). – 229, [1] p. : iliustr. ; 24 cm

Santrauka anglų kalba. – Kita laida kitoje laikmenoje: Šiuolaikinė architektūros teorija: tekstų ir intelektualinių kontekstų sąveikos. Vilnius, 2024. – Bibliografija: p. 212–222. – Tiražas [200] egz.

Monografijoje pristatomos, aptariamos ir analizuojamos pastaraisiais dešimtmečiais įsitvirtinusios ryškiausios architektūros teorijos koncepcijos ir tendencijos.

Knygos autorius kritiškai aptaria teorijų sklaidą ir konfigūraciją architektūros lauke ir įvertina modernizmo, architektūros fenomenologijos, kognityvinės architektūros, biofilijos, neurologijos ir kitų minties sąjūdžių bei disciplinų poveikį architektūros teorijos laukui.

Pirmoji tokio panoraminio pobūdžio mokslo monografija Lietuvoje aprėpia temas ir problemas, kurios gali būti naudingos ir įdomios ne vien architektūrologams ar statinių projektuotojams, bet ir skaitytojams, kuriems rūpi gyvenamosios aplinkos pokyčiai, jų priežastys ir kaitos galimybės.

Vitkus, Aleksandras

Holokaustas Sūduvoje : enciklopedinis žinynas / Aleksandras Vitkus, Valdas Valiūnas. – Vilnius : Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, [2024] (Vilnius : Petro ofsetas). – 479, [1] p. : iliustr., faks., žml. ; 25 cm. – (Sūduvos knygos ; 4)

Santrauka anglų kalba. – Bibliografija straipsnių gale. – Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės: p. 448–477. – Tiražas 300 egz.

Šio enciklopedinio žinyno „Holokaustas Sūduvoje“ dešimtyje skyrių pateikiami pasakojimai ir informacija apie Lenkijos žydus Lietuvoje, Ulmo bylą, Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių apskrityse vykdytus holokausto nusikaltimus.

„Vienur jų pavardės visai išsitrynė iš žmonių atminties, kitur neatsirado vietos jų atminimo paminklui, dar kitur sušaudytųjų priskaičiuota dešimtys tūkstančių, nors buvo tik keli. Kur, kada ir kiek jų žuvo viename iš Lietuvos regionų – Sūduvoje, – pasakoja ši trečioji ciklo „Holokausto paminklų atmintis“ knyga,“ – rašoma knygos pratarmėje.

Knygoje „Holokaustas Sūduvoje“ pateikiama trumpa XIV a. į Lietuvą atsikėlusių žydų istorija, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis suteikė žydams privilegijas, paskelbdamas juos laisvaisiais gyventojais, o jų bendruomenes – pavaldžiomis tik didžiajam kunigaikščiui. „1941 m. ši bendruomenė praktiškai išnyko,“ – rašoma knygoje. Jos autoriai ištyrė įvairius šaltinius apie žydų žudynes, pateikiant informaciją apie visos Lietuvos atskirų valsčių bei atitinkamos visos apskrities žydų bendruomenės žūtį.

Knygos pabaigoje skelbiamos asmenų ir vietovių rodyklės.

Dambrauskaitė-Martinkėnė, Neringa

Valdovai valgo : Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI–XVII a. I pusėje : nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos : [mokslinė monografija] / Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė ; [recenzentai Rimvydas Laužikas, Liudas Glemža]. – Vilnius : Aukso žuvys, 2025 ([Vilnius] : BALTO print). – 197, [3] p. : iliustr., faks., portr. ; 25 cm

Santrauka anglų kalba. – Bibliografija, p. 184–190, ir išnašose, p. 158–182. – Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės: p. 192–197. – Tiražas 1200 egz.

Ši knyga kviečia apsilankyti Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Zigmanto Vazos ir Vladislovo Vazos virtuvėse bei prie šių valdovų stalo. Skaitydami sužinosite apie XVI–XVII a. I pusės valdovų virtuvėms tiektus maisto produktus, gėrimus, kokie buvo mėgstamiausi valgiai ir jų skoniai. Autorės atrasti istoriniai šaltiniai pateikia autentiškų receptų, švenčių meniu ir kitų gastronominių įdomybių. Dargi pasakojama, kas virtuvėms vadovavo ir jose dirbo, kokiais įrankiais naudojosi virėjai, kokie indai buvo ant valdovų stalo ir kaip atrodė dvaruose vykusios puotos.

Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė – istorikė, medievistė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, Lietuvos heraldikos komisijos narė, knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje“ autorė.

Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. Papildyta prozopografija = The Lithuanian Catholic clergy (14th–16th c.). Updated edition / Vytautas Ališauskas, Tomasz Jaszczołt, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys ; parengė Vytautas Ališauskas ir Liudas Jovaiša ; [recenzentai Darius Baronas, Jonas Drungilas]. – Vilnius : Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2024 (Vilnius : Petro ofsetas). – 639, [1] p. ; 25 cm

Knygoje taip pat: Pratarmė (lietuvių, anglų kalbomis) / Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, p. 7–9. – Bibliografija: p. 15–25. – LDK dvasininkų pavardžių / prievardžių ir bažnytinių pareigybių LDK rodyklės: p. 599–626. – Tiražas 200 egz.

Viskas, ką kolei kas žinome apie Lietuvos katalikų dvasininkus iki 1600 metų - jų kilmę ir giminystės ryšius, studijas, šventimus ir bažnytines pareigybes, pasaulietines tarnybas ir notarinę veiklą, bibliotekas ir literatūrinius užsiėmimus, taip pat visokius kitus dalykus, kokių gyvenime nutikdavo. Tai "grupinė religinio ir kultūrinio elito fotografija, joje išsirikiavę per 3000 asmenų".

Vasiliauskienė, Aušra

Rokiškio dvaro meno kolekcija = Rokiškis Manor art collection : mokslo monografija ir katalogas / Aušra Vasiliauskienė ; [recenzentai Aistė Bimbirytė, Marius Daraškevičius]. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2023 (Biruliškės, Kauno rajonas : Kopa). – 403, [3] p. : iliustr., faks., geneal. schem., portr. ; 27 cm

Santrauka anglų kalba. – Knygoje taip pat: Pratarmė / Nijolė Šniokienė, p. 7. – Bibliografija, p. 379–388, ir išnašose. – Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės: p. 389–403. 

Knygoje analizuojama Rokiškio dvaro meno kolekcijos istorija, kurioje atsispindi Tyzenhauzų ir Pšezdeckių giminių asmenybių reikšmė, indėlis ir prioritetai formuojant rinkinį, nacionalizavimo procesas, kolekcijos turinys ir vertė, praradimai ir atradimai, išryškinami vertingiausi bei įdomiausi vaizduojamosios bei taikomosios dailės kūriniai. Katalogo dalyje pateikiami išsamūs moksliniai šiandien žinomų išlikusių kolekcijos eksponatų duomenys – metrika, šaltiniai bei publikacijos, eksponavimai parodose ir kt.

Dunkley M, Mol L, Tulliach A, eds. Heritage at War : Plan and Prepare. The White Horse Press; 2024.

Kultūros paveldo prieinamumo ir naudojimosi juo teisė yra įtvirtinta žmogaus teisių normose, o niokojantis ginkluotų konfliktų poveikis kultūros paveldui yra gerai dokumentuotas, o tyčinis kultūros paveldo naikinimas buvo neatsiejama karo dalis per visą istoriją. Kultūra dabar vėl atsiduria karo fronto linijoje. Minint 70-ąsias Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu metines ir atsižvelgiant į dabartinius niokojančius konfliktus Ukrainoje, Gazoje, Sudane ir kt., knygoje „Heritage at War – Plan and Prepare“ suburiami kariškiai, akademikai ir paveldo specialistų iš viso Euroatlantinio, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regiono atstovai, siekiant ištirti, kaip iš praeities konfliktų patirties išmoktos pamokos gali padėti formuoti požiūrį į kultūros paveldo apsaugą šiandien. Knygoje, parengtoje po 2023 m. vasario mėn. Viktorijos ir Alberto muziejuje vykusios tarptautinės konferencijos ir remiantis ja, nagrinėjama, kaip kariuomenė, paveldo sektorius ir kiti su žmonių saugumu susiję subjektai gali ir privalo bendradarbiauti, kad pirmenybė būtų teikiama žmonėms ir būtų apsaugotas puolamas materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas. Leidinyje pateiktose atvejų analizėse pabrėžiamos tarpdisciplininės pastangos apsaugoti paveldą konfliktų zonose, pateikiamos gairės paveldo sektoriaus darbuotojams šiuose kontekstuose, ypač tiems, kurie užsiima kultūros paveldo apsauga ir dirba susijusiose tarpdisciplininėse srityse. Apžvelgdama istorinį paveldo ir ginkluoto konflikto ryšį ir pateikdama pamokų šių dienų specialistams, knyga „Heritage at War“ parodo, kaip skirtinguose kontekstuose paveldas gali būti konflikto katalizatorius ir taikinys, kliūtis stabilizacijai, tačiau kartu ir potencialus taikos kūrimo bei grįžimo į normalumą vektorius.

Fabbricotti, A. (Ed.). (2024). Intentional Destruction of Cultural Heritage and the Law: A Research Companion (1st ed.). Routledge. https://doi.org/10.4324/9781003383093

Pasaulį sukrėtė per pastaruosius du dešimtmečius vykęs pasaulio kultūros paveldo objektų naikinimas, matomas plačiai platinamuose vaizdo įrašuose, kuriuose vaizduojami tokie įvykiai kaip Bamijano Budų ir senovės Sirijos miesto Palmyros nugriovimas. Šie veiksmai yra bene aiškiausi ir ryškiausi „tyčinio žmonijos kultūros paveldo naikinimo“ (TSNP) pavyzdžiai.

Knygoje išsamiai nagrinėjamos tarptautinės teisės numatytos teisių gynimo priemonės nuo TSNP. Šios teisių gynimo priemonės apibrėžiamos kaip visi teisėti atsakai, numatyti tiek paprotinėje teisėje, tiek specialios atsakomybės režimuose, sukurtuose pagal daugelį tarptautinės teisės sričių. Nagrinėjami UNESCO dokumentai ir JT priemonės, skirtos tarptautinei taikai palaikyti, žmogaus teisių ir investicijų apsaugos mechanizmai, taip pat tarptautinės baudžiamosios justicijos rezultatai, pasiekti per Nuolatinio baudžiamojo teismo sprendimus. Taigi, knygoje nagrinėjami tokie atsako būdai kaip apeliacijos į tarptautinius teismus, taikos palaikymo operacijos ir kreipimasis į valstybių baudžiamąją teisę, be reparacijų. Žmonijos kultūros paveldo koncepcija reiškia, kad Tarptautinis kultūros paveldas kenkia visoms valstybėms, visoms tautoms ir žmonių grupėms pasaulyje, ne tik valstybei ar tautai, kurios teritorijoje yra kultūros vertybė. Knygoje nurodomi tarptautinės teisės keliami būdai, kaip subjektai, tiesiogiai nenukentėję nuo Tarptautinio kultūros paveldo naikinimo, gali jį nutraukti ir gauti kompensaciją.

Ši knyga yra būtina literatūra studentams, akademikams ir praktikams, tyrinėjantiems tarptautinę teisę ir kultūros paveldo naikinimą.

Atnaujinimo data: 2025-05-08

Taip pat skaitykite:

Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai

KPD specialistės pranešimas tarptautinėje konferencijoje – apie nenaudojamų bažnyčių sakralių erdvių panaudojimą

Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą

Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai

Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas