Konferencija Švedijoje: apie paveldą ekstremaliose situacijose
KPD Veiklos koordinavimo skyriaus vyr. specialistai Ričardas Dediala ir Gintaras Ivanavičius dalyvavo ir skaitė pranešimus birželio mėnesį Švedijos Stokholmo salyne esančiame Saltsjobadeno (Saltsjöbaden) miestelyje vykusioje konferencijoje „Kultūros paveldas ir kultūrinis atsparumas – Šiaurės ir Baltijos šalių pilietinis pasirengimas“. Konferenciją organizavo Švedijos nacionalinė paveldo taryba. Atsižvelgiant į besitęsiančius konfliktus ir dabartinę saugumo situaciją mus supančiame pasaulyje, konferencija siekta pasikeisti pasirengimo ekstremalioms situacijoms patirtimi bei žiniomis kultūros, kultūros paveldo sektoriuje, susitarti dėl tolimesnio glaudesnio bendradarbiavimo.
Pasirengimas ekstremalioms situacijoms kultūros sektoriuje yra viena iš prioritetinių temų pastaraisiais metais Švedijai pirmininkaujant Šiaurės ministrų tarybai. Kaip atkreipė dėmesį konferencijos pranešėjai, kultūros paveldas susiduria su ne tik didėjančiu natūralių stichijų skaičiumi, tačiau ir su karo veiksmų metu tyčiniu kultūros paveldo naikinimu, todėl 1954 m. Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos kontekste svarbu pažvelgti į skirtingų šalių praktikas kultūros vertybių apsaugos klausimu. Meno kolekcijų, paveldo pastatų, paminklų naikinimas ar grobstymas yra sąmoninga taktika, kuria siekiama sugriauti priešininkų tapatybę, pakirsti jų psichologinį atsparumą. Kultūros paveldui, kultūrinei veiklai taip pat gali kilti įvairių rūšių hibridinės grėsmės.
Konferenciją atidarė Švedijos kultūros ministrė Parisa Liljestrand, Švedijos nacionalinės paveldo tarybos direktorė Susanne Thedéen bei Švedijos nacionalinės paveldo tarybos atstovė Cathrine Mellander Backman. Apie tai, kaip įveikti šias grėsmes, dvi dienas trukusioje konferencijoje kalbėjosi įvairių šalių mokslininkai, paveldosaugos specialistai, ekspertai ir kt., skaityta per 20 pranešimų ir vyko kelios diskusijos.
Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste išskirtinas Šiaurės šalių kultūros paveldo ir ginkluotų konfliktų centro atstovo Frederikas Rosénas pranešimas, pristatantis Rusijos ir euroatlantinės gynybos politikos tikslus. Kaip atkreipė dėmesį pranešėjas, euroatlantinės šalys savo saugumo politikoje (nacionalinėse gynybos strategijose) praktiškai nenurodo kultūros paveldo apsaugos kaip tikslo, skirtingai nuo Rusijos, kuri tai itin akcentuoja ir skiria nemažai dėmesio. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Rusija gynybos politikoje kultūros paveldo praradimą vertina kaip grėsmę saugumui, o euroatlantinės šalys – kaip grėsmę bendrosioms vertybėms. Taip pat, Rusija paveldą išnaudoja kurdama sau naudingus naratyvus ir dezinformaciją, o euroatlantinių šalių požiūris į paveldą apibrėžiamas tik per jo išsaugojimą ir tvarkymą (konservavimą, restauravimą).
Taip pat svarbus Švedijos tarptautinių reikalų instituto atstovo Stefano Ingvarssono pranešimas „Kultūros paveldo ir kultūrinio tapatumo ginklavimas. Pavyzdžiai iš Rusijos okupacijos Ukrainoje“, kuriame prelegentas pasakojo apie tyčinį Ukrainos kultūros paveldo, kaip ir kultūrinio kodo sunaikinimą, verčiant tokią kultūrą priimti „rusiškojo pasaulio“ politinius ir istorinius naratyvus tiek praktinėmis, tiek simbolinėmis akcijomis (naujai pastatyti Lenino biustai, miestų, gatvių pavadinimų pakeitimai ir pan.).
Švedijos psichologinės gynybos agentūros atstovė Lisa Mobrand savo pranešimu „Piktybinis užsienio kišimasis kaip grėsmė kultūros paveldui“ atkreipė dėmesį į psichologinės gynybos, psichologinio pasiruošimo svarbą bendrai šalių gynybai. Pranešimo autorė nurodė, kad autoritariniai režimai bei diktatūros naudojasi Vakarų šalių žodžio laisve informaciniame kare skleidžiant šiuo naratyvus: elitai prieš paprastus žmones, grėsmės vertybėms, tapatybės praradimas, socialinė apokalipsė, konspiracijos teorijos, antisemitizmas. Autorė akcentavo psichologinio atsparumo svarbą, nurodžiusi tris kertinius psichologinio atsparumo aspektus: 1) laisva, nepriklausoma tiriamoji žiniasklaida, 2) išsilavinusi ir kritiška visuomenė, 3) darni ir pasitikėjimu grįsta visuomenė.
Konferencijoje tiek švedų, tiek suomių atstovai akcentavo psichologinį visuomenių atsparumą, pasiruošimą psichologinio silpninimo atakoms iš agresoriaus pusės ir svarbą šią sritį plėtoti. KPD atstovų vienas iš pranešimų buvo skirtas supažindinti Baltijos regiono ir kitų šalių atstovus su propagandai išnaudojamu kultūros paveldu Lietuvoje. Taip pat skaitytas trumpas pranešimas apie Lietuvos pasirengimą veikti ekstremalių situacijų metu kultūros paveldo apsaugos sferoje (teisės aktai ir praktinės problemos ir kt.)
Atnaujinimo data: 2024-06-27
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas