Skip to main content
2023-09-18

Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Iliustracija

Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.  Toks sprendimas priimtas rugsėjo 18 d., pirmadienį, per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią 45  UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją. Lietuva privalės per pusantrų metų įgyvendinti ekspertų rekomendacijas ir  Pasaulio paveldo centrui iki 2025 metų gruodžio 1 dienos turi pateikti ataskaitą apie  jų įgyvendinimą. 

 „Labai džiaugiamės šia žinia. Tai neabejotinai didelis profesionaliai paraišką ruošusios ir tinkamai komunikavusios ekspertų grupės nuopelnas bei visos  paveldo bendruomenės  džiaugsmas. Sprendimas prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo Kaune – tai ir reikšmingas pripažinimas, ir garbė, bet kartu tai ir  labai didelis įpareigojimas bei nauji  darbai mums visiems: savivaldybei, valstybės  institucijoms, architektams, Kauno  gyventojams, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras. – Ši  žinia atkreips dar didesnį užsienio specialistų ir  turistų dėmesį, bet  iš visų  mūsų  reikės ir  didesnio atsakomybės laipsnio saugant nuo  šiandien jau viso pasaulio  mastu svarbų ir unikalų savo miesto paveldą. Laukia ir dar vienas sudėtingas darbas – Kauno Naujamiesčio tvarkymo plano parengimas, kur bus ypač svarbus Kultūros paveldo departamento ir Kauno savivaldybės bendradarbiavimas“ .

Po Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijos kariuomenei okupavus Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę šalies dalį, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. Kaunas tapo moderniu laisvos Lietuvos simboliu. Prie to prisidėjo ir dėkingos aplinkybės: visuomenė buvo pasirengusi pokyčiams, miestui reikėjo įvairios paskirties pastatų, o juos projektuoti galėjo talentingi, gabūs, mokslus užsienyje baigę ir į Lietuvą grįžę šviežių idėjų pasisėmę architektai.
Kurdami naują  sostinę  jaunos valstybės architektai darniai įsiliejo į europinį kontekstą – padaryti  miestą ne  prastesnį  nei kitos  žemyno  sostinės,  statyti  funkcionalius, šviesius patogius gyventi kvartalus  ir  atskirus  pastatus. Ypač  įsimintini Prisikėlimo bažnyčios, Karininkų ramovės, karo muziejaus- Čiurlionio  galerijos pastatai,  Centrinis paštas, ir „Pienocentro “pastatai.

Šis Kauno virsmas europiniu miestu paliko ryškius pėdsakus vėlesniame Lietuvos valstybės vystymesi: nulėmė šalies norą kovoti dėl laisvės, išsiveržti iš sovietinės okupacijos, suformavo miesto mentalinį identitetą bei fizinį veidą. Per 20 metų suformuota gausi Kauno tarpukario architektūra, jos tanki koncentracija mieste yra unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis tiek tuometines Bauhaus stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo, lietuviškumo stilistiką, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto. Modernizmo architektūros  mokyklos  įtaka  buvo jaučiama  ir  sovietmečiu, nors  didžioji  dalis  prieškario  kūrėjų  baigiantis  karui  pasitraukė iš  šalies.  

Šie Kauno pastatai geriausiai atspindi unikalųjį miesto tarpukario modernizmą:

  1. Centrinis paštas,  1931 m. , architektas Feliksas Vizbaras,  Laisvės al. 102
  2. Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai, 1931–1934 m.,  Feliksas Vizbaras, Laisvės al. 53
  3. Buvusios „Pienocentro” bendrovės rūmai, 1931–1934 m., Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Laisvės al. 55/S. Daukanto g. 18
  4. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (buv. Kauno apskrities savivaldybė), 1932–1933 m., Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Laisvės al. 14 / Vytauto pr. 91
  5. KTU Cheminės technologijos fakultetas (buv. Tyrimų laboratorija), 1933–1937 m., Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Radvilėnų pl. 19
  6. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, 1937–1938  m. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, K. Donelaičio g. 8
  7. Lietuvos sporto universiteto Centriniai rūmai (buv. Fiziško auklėjimo rūmai), 1933–1934 m., Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Sporto g. 6
  8. Sporto halė, 1938–1939 m., Anatolijus Rozenbliumas, Perkūno al. 5
  9. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Centriniai rūmai (buv. VDU Medicinos fakultetas), 1931–1933 m., Vladimiras Dubeneckis,       A. Mickevičiaus g. 9
  10. Karininkų ramovė, 1931–1937m., Stasys Kudokas, Elmar Lohk, Herbert Johanson, Vladimiras Dubeneckis, Jonas Kriščiukaitis, Kazys Kriščiukaitis, Mykolas Songaila, Jonas Kova-Kovalskis,    A. Mickevičiaus g. 19
  11. Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 1929–1936 m., Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazimieras Kriščiukaitis, K. Donelaičio g. 64 / V. Putvinskio g. 55
  12. Kauno miesto savivaldybė (buv. Taupomosios kasos), 1938–1940 m., Arnas Funkas, Bronius Elsbergas, Laisvės al. 96/ L. Sapiegos g. 2
  13. Žaliakalnio funikulierius, 1931–1933 m.,  Aušros g. 6
  14. Aleksoto funikulierius, 1935 m., Amerikos lietuvių g. 6
  15. KTU Centriniai rūmai (buv. Žemės bankas), 1933–1935 m., Karolis Reisonas, K. Donelaičio g. 73/Vienybės a.
  16. Kristaus Prisikėlimo bazilika, 1933–1940  m., Karolis Reisonas, Žemaičių g. 31
  17. Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia,  1938 m., Algirdas Šalkauskis, Adolfas Netyksa, Pranas Markūnas, A. Juozapavičiaus pr. 60
  18. Jono Jablonskio gimnazija (buv. Pradžios mokykla), 1930–1931 m., Antanas Jokimas, Aušros g. 3 / Žemaičių g.
  19. KTU Vaižganto progimnazija (buv. Šančių gimnazija), 1938 m., Stasys Kudokas, Skuodo g. 27/Servitutų g. 72
  20. Kino teatras „Romuva“,      1938–1940 m., Nikolajus Mačiulskis, Laisvės al. 54
  21. Buvęs „Pasakos“ kino teatras, 1939–1940 m., Jokūbas Rabinavičius, Juozas Segalauskas, M. Laurinavičiūtė, Savanorių pr. 124
  22. Gyvenamasis namas Maironio g. 13, 1930–1931   m., Vytautas Landsbergis – Žemkalnis,  Maironio g. 13
  23. Bero Goldbergo namas,       1937 m., Volfas Brūnas,         V. Putvinskio g. 52
  24. Gydytojos Nadieždos Nagornienės namas, 1934 m., Adolfas Netyksa, V. Putvinskio g. 54
  25. Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas, 1931 m., Vytautas Landsbergis – Žemkalnis, V. Putvinskio g. 56
  26. Advokato Kazimiero Škėmos namas, 1932–1933 m., Bronius Elsbergas, Klaudijus Duš-Dušauskas, V. Putvinskio g.60
  27. Antano Gylio ligoninės pastatas, 1933 m., Leonas Ritas, V. Putvinskio g. 62
  28. A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas, 1928m., Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, V. Putvinskio g. 64
  29. Burmistro Jono Vileišio namas, 1930 m., Aleksandras Gordevičius, V. Putvinskio g. 68
  30. Inžinieriaus Antano Gravrogko namas, 1932 m., Edmundas Frykas, V. Putvinskio g. 70
  31. Vinco ir Onos Tercijonų namas, 1936 m., Bronius Elsbergas, V. Putvinskio g. 72
  32. Gyvenamasis namas Laisvės al. 3, 1933 m., Stasys Kudokas, Laisvės al. 3
  33. Architekto Stasio Kudoko namas V. Mykolaičio-Putino g. 11, 1937 m., Stasys Kudokas,  V. Mykolaičio-Putino g. 11
  34. Gyvenamasis namas Vaidilutės g. 3, 1938 m., Stasys Kudokas, Vaidilutės g. 3
  35. Kauno dailės gimnazija (buv. Ministro Juozo Tūbelio vila),           1933 m., Feliksas Vizbaras, Dainavos g. 1
  36. Gyvenamasis namas Kęstučio g. 38, 1932 m., Feliksas Vizbaras, Kęstučio g. 38
  37. Rangovo Miko Grodzenskio namas, 1929 m., Edmundas Frykas, Mikas Grodzenskis, K. Donelaičio g. 17
  38. Aleksandros Iljinienės namas, 1933 m.,  Arnas Funkas, K. Donelaičio g. 19
  39. Gyvenamasis namas Laisvės al. 69, 1929–1930 m., Laisvės al. 69
  40. Gyvenamasis namas L. Sapiegos g. 4, 1935 m., Leiba Zimanas, Isaokas Trakmanas, L. Sapiegos g. 4
  41. Gyvenamasis namas Vydūno al. 59, 1934 m., Vladimiras Kopylovas, Vydūno al. 59
  42. Gyvenamasis namas Vytauto pr. 30, 1930–1931 m., Vladimiras Dubeneckis, Vytauto pr. 30
  43. Buv. bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune, 1931–1932 m., Jonas Kriščiukaitis, Trakų g. 5
  44. Buv. „Tulpės“ kooperatyvo namas, 1925–1926 m, .Antanas Macijauskas, A. Mickevičiaus g. 15

Kauno tarpukario architektūra – penktasis Lietuvos objektas UNESCO sąraše. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės. Lietuvoje iki šiol buvo keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.

KPD informacija

Kauno centrinis paštas. KPD archyvo nuotrauka

Atnaujinimo data: 2023-09-18

Taip pat skaitykite:

Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai

KPD specialistės pranešimas tarptautinėje konferencijoje – apie nenaudojamų bažnyčių sakralių erdvių panaudojimą

Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą

Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai

Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas