Kaip pagerinti paveldo apsaugą: veikla, rezultatai, žvilgsnis į kaimynus latvius
Birželio 12 d. Vilniuje vyko KPD įgyvendinamo ir ES lėšomis finansuojamo projekto „Kultūros paveldo apsaugos procesų optimizavimas bei kultūros vertybių registro funkcionalumų gerinimas, siekiant teikti efektyvesnes paslaugas“ viešinimo renginys, per kurį buvo pristatytos projekto veiklos, pasiekti rezultatai, susipažinta su Latvijos paveldo apsaugos sistema. Po KPD direktoriaus Vidmanto Bezaro sveikinimo žodžio pranešimą skaitė Latvijos nacionalinės paveldo valdybos vadovas dr. Juris Dambis. Pranešėjas apžvelgė daugiau kaip 30 metų kurtą Latvijos kultūros paveldo apsaugos sistemą, kurioje jis darbuojasi nuo pirmųjų metų. Pasak pranešėjo, Latvijos paveldo apsaugos sistema nukreipta į visuomenės supratimo, kaip galima išsaugoti objektus, ugdymą, taip prisidedant prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo, paveldo žinomumo didinimo. Dabartinę veiklos kryptį atspindi ir 2018 m. įvykdytas kultūros paminklų apsaugos sistemos perorganizavimas, kai tuo metu buvo pakeistas ir pavadinimas – iš Valstybinės kultūros paminklų apsaugos inspekcijos pervadinta į Nacionalinę paveldo valdybą, kuri turi penkis regioninius departamentus, iš viso sistemoje dirba 100 specialistų. Latvijoje yra valstybės saugomų paminklų (vietinio, regioninio ir nacionalinio lygmens) sąrašas. Paveldo apsaugai kasmet iš valstybės biudžeto skiriama 2 mln. eurų. Kultūros vertybių registrą, tokį, kokį mes turime Lietuvoje (su vertingųjų savybių aprašymu, nuotraukomis, tyrimais), Latvijoje ketinama atverti šiais metais.
Įdomu, kad Latvijoje buvo priimta daug įstatymų dėl atskirų objektų išsaugojimo, pavyzdžiui, 2003 m. įstatymas dėl Rygos istorinio centro išsaugojimo, 2005 – dėl Rygos katedros ir vienuolyno ansamblio, 2017 – dėl sakralinio paveldo, 2018 m. – dėl Latvijos draugijos namų Rygoje, 2020 – dėl Laisvės paminklo ir Rygos Brolių kapų, taip pat dėl Richardo Wagnerio namo išsaugojimo, 2022 – dėl Šv. Petros bažnyčios Rygoje išsaugojimo, šiemet – dėl Lielstraupės pilies išsaugojimo ir restauravimo ir kt.
Pasak J. Dambio, visuomenė suvokia senų vertybių svarbą, o naujų, šiuolaikinių – nelabai, tad Latvijos nacionalinės valdybos pastangomis pradėta aiškinti, kad ir XXI amžiaus vertingos architektūros statiniai taip pat gali būti įtraukiami į valstybės saugomų paminklų sąrašą. Nors savininko sutikimo šiam procesui nereikia, valdyba kalbasi su savininkais, ieško dialogo prieš įrašnat jų pastatus į paminklų sąrašą. Pranešėjo teigimu, buvo tik keli atvejai, kai savininkai tam prieštaravo. Konferencijos dalyvius domino, kaip Latvijoje reglamentuojamas saulės kolektorių naudojimas paveldo objektuose. „Tai labai didelė problema, mes tam priešinamės, kelis asmenis dėl to esame padavę ir į teismą, – sakė J. Dambis. – Pavyzdžiui, Rygos senamiestyje iš viso draudžiame, o kitur – sprendžiame individualiai ir vertiname, ar neturi įtakos svarbiems apžvalgos taškams, panoramai.“
Konferencijoje pranešimą “Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektų rengimo iššūkiai ir pasiekimai” skaitė VšĮ Kultūros paveldo akademija direktorius Rimantas Kraujalis). Kultūros paveldo apsaugą ir paslaugų teikimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų poįstatyminių teisės aktų bei kultūros paveldo apsaugos administravime dalyvaujančių institucijų funkcijų analizę ir šių analizių pagrindu parengtus pasiūlymus Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modeliui sukurti pristatė Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėjas Gintaras Džiovėnas ir UAB Smart Continent LT vadovaujantis partneris-generalinis direktorius dr. Andrius Jaržemskis. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų kontrolės funkcijas, jų svarbą, iššūkius ir problemas pristatė KPD vidaus kontrolės ir prevencijos skyriaus vyr. specialistas Ričardas Dediala ir KPD veiklos koordinavimo skyriaus vyr.specialistas Gintaras Ivanavičius. Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo procesą detaliai paaiškino KPD apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyr. specialistė Rasa Visockaitė ir duomenų bazių administratorius Dainius Frišmantas.
KPD informacija
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras ir Latvijos nacionalinės paveldo valdybos vadovas Juris Dambis (dešinėje). KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka
Atnaujinimo data: 2023-06-13
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas