Į KVR įrašytas dar vienas Kauno tarpukario modernizmo perlas – „Neo-Lithuania“ rūmai
Į Kultūros vertybių registrą (KVR) įrašyti Lietuvos universiteto Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai Kaune, Parodos g. 26. Rūmams suteiktas regioninis reikšmingumo lygis. Dėl išskirtinio, turinčio reikšmingą istoriją pastato įrašymo į KVR kreipėsi Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Audronė Jankuvienė. „Studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmai (architektas Edmundas Alfonsas Frykas) iki šiol puikiai reprezentuoja tarpukario Kauno architektūrą ir geriausius E. Fryko kūrybos pavyzdžius. E. A. Frykas yra vienas žymiausių Kauno tarpukario architektų, padaręs didelę įtaką modernizmo architektūros suklestėjimui“, – savo kreipimesi pažymėjo A. Jankuvienė.
Įvertinus visas vertingąsias pastato savybes (akto rengėja – Laima Lysiukienė), pastatas įrašytas į KVR: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/b30904b1-49dd-468a-8628-8c1f010a5b90
Apie rūmus
Lietuvos universiteto Lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania” įsteigta 1922 m., tais pačiais metais vykusiame susirinkime nuspręsta pastatyti Tautinės lietuvių studentų korporacijos namus. Žemės reformos valdyba skyrė sklypą Parodos g., o namų statybai surengta pinigų rinkliava Lietuvoje ir JAV.
1923 m. lapkričio 11 d. korporacijos vienerių metų sukakties šventės metu kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) pašventino kertinį akmenį.
Pirmiausiai buvo patvirtintas inžinieriaus Petro Steikūno (1900–1993) parengtas rūmų projekto variantas, tačiau vėliau atmestas ir pasirinktas Edmundo Alfonso Fryko (1876–apie 1944) projektas. Dėl lėšų stygiaus statybos darbai vyko su pertraukomis, o 1926 m. visiškai sustojo, tad dalį mūrijimo, tinkavimo, dažymo ir kitų specialių žinių nereikalaujančių darbų atliko patys studentai.
1928 m. rūmai buvo baigti, Vasario 16 d. įvyko iškilmingas jų atidarymas.
Rūmuose telkėsi korporacijos organizacinė veikla, buvo įrengtos administracinės patalpos, laikraščių „Jaunoji Lietuva“, „Jaunoji karta“, „Studentų balsas“ ir žurnalo „Akademikas“ redakcijos, įrengta biblioteka su skaitykla, gyvenamieji kambariai korporantams, valgykla bei ištaiginga salė, kurią dekoravo skulptorius Antanas Aleksandravičius (1885–1970), pats kurį laiką gyvenęs rūmų pirmajame aukšte. 1931–1932 m. skulptorius sukūrė salės galinės sienos centre kabėjusį medinį vėliavomis vainikuotą „Neo-Lithuania“ herbą, žemiau jo stovėjo Vytauto Didžiojo biustas, jam iš dešinės ir kairės, salės kampuose buvo karaliaus Mindaugo ir kunigaikščio Kęstučio biustai. Vėliau iš medžio išdrožė ir ant sienų pakabino Lietuvos miestų ir miestelių herbus, nudažytus pagal heraldikos taisykles, aprėmintus mediniais aukso spalva dažytais rėmais. Dar po kurio laiko salė buvo papuošta Šv. Kazimiero, Šv. Jono, Šv. Jurgio, „Senovės karžygio“, „Eilinio kario“, „Širdimi perverta kardo“, „Liūto su kardu“ reljefais.
Studentų korporacija „Neo-Lithuania” pasižymėjo savo spauda bei reguliariai rūmuose rengiamais „alučiais” tiek savo nariams, tiek ir svečiams iš užsienio. Korporacija turėjo savo humanitarų, ekonomistų, medikų, technikų, teisininkų kolegijas, pasižymėjo aktyvia sportine veikla ir įvairių sporto šakų laimėjimais. 1926 m. įsteigta „Neo-Lithuania“ filisterių sąjunga, savišalpos kasa.
1928 m. nuo korporacijos atsiskyrė studentės ir įkūrė korporaciją „Filiae Lithuaniae“. „Neo-Lithuania“ nariai bendradarbiavo su kitomis Lietuvos, o taip pat ir Latvijos, Estijos, Suomijos studentų organizacijomis. Korporacijos Garbės nariais buvo Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Basanavičius, Bronius Kazys Balutis, Petras Vileišis, Jonas Jablonskis, Antanas Smetona, Jonas Mačiulis-Maironis.
1940 m. korporacija uždaryta, pirmosiomis sovietų okupacijos dienomis išgabenta dalis salės dekoro, likusią dalį netrukus sunaikino pastatą užėmę sovietų kariai, rūmai paversti kareivinėmis. Vėliau pastate įkurti Pionierių rūmai.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę korporacijos namai pervadinti Moksleivių kūrybos namais, o 1998 m. Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmais. Pastatas priklauso Kauno m. savivaldybei, pagal panaudos sutartį teise naudotis dalimi II-III a. patalpų gavo 1990 m. atsikūrusi studentų korporacija „Neo-Lithuania“. Ant pastato fasado pakabinta memorialinė lenta su korporacijos herbu ir įrašų „ŠIUOS RŪMUS 1928 M. PASTATĖ LIETUVIŲ STUDENTŲ TAUTININKŲ KORPORACIJA NEO-LITHUANIA, PAŠVENTINO J. TUMAS-VAIŽGANTAS, KAD JIE TARNAUTŲ PRO PATRIA / Projekto autorius E. FRYKAS“. 2021 m. pastate savo veiklą pradėjo Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykla.(KVR informacija).
KPD informacija
Šiuo metu pastatas yra tvarkomas, restauruojamas. KPD (Astos Naureckaitės) nuotrauka
Atnaujinimo data: 2024-06-06
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas