Europos laboratorijoms prilygusi Kauno hidrometrinė laboratorija paminėjo 100 metų jubiliejų
Aukštosios Fredos dvaro sodyba Kauno mieste išsiskiria savo unikaliu autentiškumu, kurį formuoja plano struktūra ir tūrinė erdvinė kompozicija, parkas su tvenkiniais bei susisiekimo trasos. Šiemet Europos paveldo dienų metu buvo paminėta Botanikos sodo teritorijoje esančio paveldo objekto – Kauno hidrometrinės laboratorijos 100 metų jubilietus. Laboratoriją 1926 metais įrengė prof. Steponas Kolupaila, aktyviai vykdęs Lietuvos vandenų tyrimus.
Lietuvos upių hidrologinių tyrimų pradininkas S. Kolupaila rūpinosi meteorologijos stočių Lietuvoje įsteigimu ir jų technine įranga, buvo Hidrometrinės partijos įkūrėjas. Parašė monografijas apie Nevėžį ir Nemuną. Profesoriaus įkurta Kauno hidrometrinė laboratorija nuo pat įkūrimo yra unikalus techninis statinys.
Botanikos sodo viename iš telkinių, hidrometrinių suktukų taravimui buvo pastatyta 50 metrų estakada su plačiųjų geležinkelių bėgiais, kuriais riedėdavo taravimo vagonetė (medinė keturių ratų aikštelė). Vagonetė buvo be motoro, ją stumdavo du darbininkai, judėjimo greitis buvo keičiamas darbuotojų nuožiūra. Naudingas taravimui estakados ilgis – 60 m. Kanalo gylis siekė apie 1 m. Taravimo kokybė buvo lyginama su Europos laboratorijomis.
Pradiniams duomenims gauti naudotas Otto firmos 3-jų plunksnų savirašis chronografas, laikrodis ir akumuliatorius. Chronografas tiksliai užrašydavo suktuko kontaktų sujungimą, laikrodžio signalus kas sekundę, atstumų kontaktus. Estakada 4 dešimtmečio pradžioje buvo prailginta iki 75 metrų, išvalyta kūdra ir pakeisti bei sutvarkyti estakados bėgiai. Patobulinta vagonetė bei štangos pakėlimo-nuleidimo mechanizmas. Pastatytas 9 AG vidaus degimo variklis. Pagamintas ir sumontuotas mechaninis greičio indikatorius.
1951 m. įvyko laboratorijos modernizacija. Pagamintas uždaras vagonėlis su nuolatinės srovės elektros varikliu, namelyje įrengtas nuolatinės srovės generatorius. Elektros tiekimui įrengta troleibusų linija. 1958 m. estakada iš pagrindų suremontuota. Po metų rekonstruotas baseinas, pagamintas ir balta spalva nudažytas naujas uždaras vagonėlis. 1962 m. laiko registravimui skirtą sekundininką pakeitė kontaktinis jūrinis chronometras. Vėliau rekonstruotas srovės perdavimo kabelis, trolley linija pakeista 7 gyslų elektros kabeliu, vagonėlio apšvietimui ir šildymui iki vagonėlio atvesta kintama vienfazė 220 V srovė.
1969 metais vietoje naudotų motociklo ir ,,Moskvič 407“ greičių dėžių įrengtas universalus greičių reguliatorius.1983 metais Sankt-Peterburgo hidrologijos institutas laboratorijai atliko valstybinę atestaciją ir suteikė pavyzdinę kategoriją. 1998 metais Kauno taravimo baseinas tapo Metrologijos laboratorijos padaliniu.
Europos paveldo dienų metu Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode šventiškai minint Kauno hidrometrinės laboratorijos 100 metų jubiliejų, dr. Nerijus Jurkonis pristatė pranešimą „Nuo Aukštosios Fredos dvaro iki botanikos sodo“, lektorius Raimundas Baublys skaitė pranešimą „Steponas Kolupaila – Lietuvos hidrologijos pradininkas ir Hidrometrinės laboratorijos kūrėjas“ bei pranešimą „Hidrometrinei laboratorijai – 100 metų: istorija, reikšmė ir veikla“. Susirinkusiesiems buvo pademonstruotas laboratorijos veikimas, atidengtas laboratorijos 100-mečiui skirtas stendas.
Šventės akimirkos. KPD (Astos Naureckaitės) nuotraukos
Atnaujinimo data: 2026-09-20
Taip pat skaitykite:
Projektinė veikla. Paroda „Laiko lęšis“
Panemunės pilyje – Tarptautinė kultūros paveldo rezidencija 2026
Taline patirtimi dalijosi trijų Baltijos šalių paveldosaugos institucijų atstovai
Kurėno “Rėza” statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas