Europos archeologijos konsiliumo simpoziume – apie XVIII–XX amžiaus archeologiją
KPD vyr. specialistė Lijana Muradian neseniai dalyvavo 24-oje metinėje Europos archeologijos konsiliumo generalinėje asamblėjoje ir simpoziume, kurio tema – “Nauji iššūkiai: XVIII–XX amžiaus archeologija ir archeologinio paveldo tvarkyba”. L. Muradian skaitė kartu su dr. Gediminu Petrausku ir Augustina Kuriliene parengtą pranešimą “Konfliktų archeologija ir paveldo apsaugos teisės aktai Lietuvoje per trisdešimt atkurtos nepriklausomybės metų”. Vokietijoje, Bonoje, Reino valstybiniame muziejuje vykusiame simpoziume, kuris buvo skirtas XVIII–XX amžiaus objektų archeologiniams tyrimams ir paveldosauginėms problemoms, pranešėjai pristatė savo šalių paveldosaugos tyrimų metodikos ir objektų saugojimo strategijas. Europos archeologijos konsiliumas vienija Europos Tarybos valstybių narių nacionalines organizacijas, atsakingas už archeologinio paveldo tvarkybą ir išsaugojimą. KPD prie konsiliumo prisijungė 2004 metais.
Per pastaruosius dvidešimt metų Vakaruose pradėti išsamūs XX a. karinių konfliktų vietų tyrimai, susiformavo atskira naujausiųjų laikų konfliktų archeologijos kryptis. Nors atskirose valstybėse galioja skirtinga XX a. konfliktų vietų tyrimų reglamentavimo tvarka, šiandien Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, Holokausto ir antinacinio pasipriešinimo, Ispanijos pilietinio karo, Šaltojo karo ir daugelio kitų konfliktų vietų tyrimai yra neatsiejama archeologijos mokslo bei paveldosaugos dalis. Skaitytame pranešime dėmesys skirtas Lietuvoje XX a. karinius konfliktus menančioms vietoms, nagrinėta teisinio reglamentavimo kaita, šių vietų apsaugos, paveldo ir archeologijos klausimai. Lietuvoje iki šiol tyrinėtos Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų fortifikacijos įrenginių vietos, Antrojo pasaulinio karo Vermachto ir Armijos Krajovos, Lietuvos partizanų palaikų užkasimo vietos, bunkeriai, žeminės, kautynių vietos ir stovyklavietės, žydų žudynių ir darbo stovyklų vietos. Didžiausią šių tyrimų dalį sudaro palaikų paieškos ir ekshumacijos, tačiau tarp tyrėjų iškeltų XX a. konfliktų vietų tyrimų tikslų taip pat minėtinas mokslinių duomenų rinkimas, kultūros paveldo vietų vertingųjų savybių tikslinimas, paveldosaugos sprendinių dėl šių vietų pritaikymo, atkūrimo ir pristatymo visuomenei priėmimas.
Simpoziumas ir diskusijos vyko penkiomis pagrindinėmis temomis, iš viso perskaityti 24 pranešimai. Pranešimuose analizuotos šios temos: istorinių parkų, miestų, mūšių, palaikų užkasimo ir kitų vietų archeologinių tyrimų pristatymas, teisės aktuose nustatyto amžiaus cenzo taikymas archeologiniam paveldui, kiti įvairūs paveldosauginiai iššūkiai. Simpoziumo programa: https://www.europae-archaeologiae-consilium.org/annual-meeting-2023
Europos archeologijos konsiliumo generalinėje asamblėjoje buvo apžvelgtos darbo grupių analizės, komercinės archeologijos analizė, LiDAR naudojimo praktika skirtingose šalyse, pristatytos „Archeologinės medžiagos atrankos saugojimui gairės“. Jas galima rasti čia: https://www.europae-archaeologiae-consilium.org/_files/ugd/881a59_3cc74daa74e24a8fb2580869cd209f82.pdf
Taip pat buvo patvirtinta ateinančių 2024 metų simpoziumo vieta ir tema: Briuselis (Belgija) „Miestų archeologija“.
KPD informacija
Šių metų Europos archeologijos konsiliumo asamblėjos ir simpoziumo nariai. L. Muradian – pirmoje eilėje antra iš dešinės. Marcel Zanjani/LVR Reino srities archeologinių paminklų apsaugos tarnyba nuotrauka
Atnaujinimo data: 2023-04-14
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas