EPD renginiai. Juodkrantėje pristatyta kūrėno statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas
Juodkrantėje Europos paveldo dienų metu pristatyta kurėno „Rėza“ statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas, taip pat prisiminta iškili Mažosios Lietuvos kultūros asmenybė, lietuvių raštijos ir kultūros veikėjas Liudvikas Martynas Rėza, kurio 250-ąsias gimimo metines šiemet minime.
Rugsėjo 25 d. Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, projekto iniciatoriai surengė gyvą statomo kurėno pristatymą visuomenei. Renginio „Kurėno „Rėza“ statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas“ metu pristatytas tradicinio kurėno „Rėza“ statybos procesas, senosios Kuršių marių laivadirbystės technologijos, naudojamos medžiagos ir įrankiai.
Renginio lankytojai turėjo išskirtinę galimybę ne tik išgirsti apie tradicinę laivadirbystę, bet ir iš arti pamatyti, kaip gimsta tradicinis Kuršių marių burlaivis. Gyvas susitikimas su laivadirbystės meistrais leido iš arti pamatyti kurėno statybos procesą, naudojamas medžiagas ir tradicinius įrankius. Apie kurėno statybą pasakojo laivadirbystės meistrai Saulius Sakalas ir Albertas Danilevičius. Jie pristatė, kaip ruošiama ir formuojama mediena, kaip naudojamos tradicinės technologijos ir kokių žinių bei įgūdžių reikia norint pastatyti tokį laivą.
Ypatingas dėmesys skirtas ąžuolui – vienai svarbiausių kurėno statybos medžiagų. Mediena lenkiama naudojant garus, karštį ir vandenį, o jos formavimas reikalauja ne tik specialių įrankių, bet ir ilgametės meistrų patirties.
„Rėzos“ statyboje daug darbų atliekama rankomis. Laivo konstrukcijoms tvirtinti jau panaudota beveik 900 rankomis išlenktų kaltinių vinių. Tradicinėje laivadirbystėje taip pat naudojama pušų derva ir vilnos vailokas, kuriuo sandarinami tarpai tarp laivo lentų. Kad pasakojimas apie laivadirbystę būtų kuo labiau įtraukiantis, renginio dalyviai galėjo tradicines medžiagas pažinti ne tik iš pasakojimo. Jie galėjo pauostyti dervą, paliesti vilnos vailoką, naudojamą laivo sandarinimui, iš arti apžiūrėti tradicinius įrankius ir medžiagas.
Renginio pabaigoje laukė ir saldus atradimas – svečiai galėjo pasivaišinti šviežiu medumi tiesiai iš korio. Taip paveldą buvo galima pažinti visais pojūčiais – pamatyti, paliesti, užuosti, išgirsti ir paragauti.
Apie Kuršių marių kultūros istoriją pasakojo Albertas Krajinskas ir Jūratė Bučmytė, pristatę kurėnų ir vėtrungių istoriją bei jų reikšmę šio krašto kultūrai. „Nuoširdžiai dėkojame Albertui ir Jūratei ne tik už prasmingą pasakojimą, bet ir už sukurtą renginio plakatą, kuris tapo gražiu šio susitikimo akcentu. Reginys sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Į Gintaro įlanką susirinko daug lankytojų, norėjusių daugiau sužinoti apie kurėnų istoriją, tradicinę laivadirbystę ir Juodkrantėje vykdomą „Rėzos“ statybą. Ypač malonu buvo sulaukti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo Almanto Mureikos ir Neringos savivaldybės vicemero Narūno Lendraičio apsilankymo, dėmesio ir palaikymo mūsų vykdomam projektui, – sakė projekto iniciatorius Dominykas Chlebinskas. – Institucijų dėmesys ir palaikymas yra svarbus siekiant išsaugoti ir atgaivinti unikalų Kuršių marių laivadirbystės paveldą bei perduoti šias tradicijas ateities kartoms. Tradicinio kurėno „Rėza“ statyba – tai daugiau nei istorinio laivo atkūrimas. Tai pastanga išsaugoti tradicinės Kuršių marių laivadirbystės žinias, technologijas ir meistrystę, perduodant jas ateities kartoms. Projekte siekiama kuo autentiškiau atkurti ne tik patį laivą, bet ir žinias apie jo statybą – naudojamas medžiagas, įrankius ir tradicinius darbo metodus“.
Kurėno „Rėza“ atkūrimas siejamas ir su Liudviko Martyno Rėzos 250-osiomis gimimo metinėmis, taip įprasminant išskirtinę šio Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo reikšmę Kuršių nerijos istorijai. Ateityje atkurtas kurėnas „Rėza“ turėtų tapti gyvu Kuršių marių kultūros paveldo pasakotoju, plaukiojančiu Kuršių mariose ir primenančiu apie šiame krašte gyvenusius žmones, jų darbus, žvejybos tradicijas ir ypatingą ryšį su mariomis.
Prie kurėno „Rėza“ projekto įgyvendinimo prisideda įvairios kultūros, paveldo, švietimo ir Neringos institucijos bei organizacijos. Projekto partneriai: Neringos miesto savivaldybė, UNESCO Lietuvos nacionalinė komisija Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Liudviko Rėzos kultūros centras, Neringos sporto mokykla, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Ypatingas dėmesys projektui skiriamas ir iš tarptautinės laivadirbystės tradicijos puoselėtojų. Prie „Rėzos“ statybos prisideda TOPLICHT, suteikusi projektui reikalingų medžiagų ir priemonių bei prisidėjusi prie jų pristatymo į Juodkrantę.
Projektą dalinai finansuoja Neringos miesto savivaldybė. „Nuoširdžiai dėkojame visiems projekto partneriams ir rėmėjams, kurie savo darbu, žiniomis, palaikymu, medžiagomis ir finansine parama prisideda prie šio unikalaus paveldo atkūrimo. Kiekvieno jų indėlis yra svarbi „Rėzos“ istorijos dalis. „Rėza“ statoma ne tik iš ąžuolo, pušies ir geležies. Ji statoma iš žmonių žinių, meistrystės, bendrystės ir tikėjimo, kad mūsų paveldas turi ateitį. Ir galbūt svarbiausia – šiandien žmonės gali matyti šį procesą gyvai“, – džiaugdamasis idėjos sėkme sakė šio projekto iniciatorius D. Chlebinskas.
Renginio akimirkos. Dominyko Chlebinsko nuotraukos
Atnaujinimo data: 2026-09-26
Taip pat skaitykite:
EPD renginiai. Atskleistos Vilniaus Kalvarijų bažnyčios sienų tapybos paslaptys
Paveldosaugininkų ir muziejininkų dėmesys vėjo malūnams
EPD renginiai: kaip išsaugoti istorinį pastatą ir kartu suteikti jam gyvybę?
J. Bulhako 150-osioms gimimo metinėms skirtas protmūšis “Žmogus ir jo miestas”
Projektinė veikla. Tarptautinė konferencija. Paveldo valdymas: tarp grėsmių ir galimybių