EPD atidarymas Kauno modernizmo architektūros apsupty
Rugsėjo 18-ąją istoriniame „Romuvos“ kino teatre Kaune atidarytos Europos paveldo dienos (EPD) Lietuvoje. Šias dienas kartu su visa Europa minime jau 31 metus. Tarpukario laikų Kaune skambėjusiomis melodijomis EPD atidarymo dalyvius pasitiko grupė „Rakija Klezmer Band“. Į salę lydėjo KPD surengta EPD plakatų paroda „30 metų Europos paveldo dienoms Lietuvoje“.
Šventės dalyvius pasveikinęs Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras pasidžiaugė, kad Kaunas – jo tarpukario modernizmo architektūra – jau dvejus metus padidinto dėmesio sulaukia, kaip dar vienas Lietuvos miestas po Vilniaus, įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Paveldo bendruomenę sveikino Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė. "Mūsų architektūrinės aplinkos kokybė ir tvari raida tiesiogiai priklauso nuo to, kiek stipri yra mūsų savimonė ir kiek aktyviai dalyvaujame aplinkos formavimo procesuose.Todėl kultūros paveldas tampa ne tik praeities liudijimu, bet ir ateities kūrimo įrankiu, telkiančiu bendruomenes ir stiprinančiu mūsų visuomenės atsparumą", – teigė viceministrė.
Kauno vicemeras Mantas Jurgutis savo sveikinimo kalboje pasidžiaugė matydamas tokią didelę paveldo bendruomenę. "Kai matau tiek daug žmonių, kuriems rūpi paveldas, galima būti ramiems, kad su paveldu viskas bus gerai", – sakė jis.
Pagiriamųjų žodžių Kaunui negailėjo ir šventėje kalbėjęs 57 metus paveldosaugai atidavęs šios srities veteranas, architektas Jonas Glemža. „Kas paveldosaugai yra Kaunas? Apskritai, galima sakyti, kad paveldosauga gimė Kaune“. Jis prisiminė Paulių Galaunę, dirbusį tarpukario Lietuvos švietimo ministerijoje, rengusį restauravimo metodiką, rašiusį straipsnius apie paveldo vertę. J. Glemža trumpai priminė ir visą paveldosaugos kūrimosi istoriją.
Nuo Paryžiaus iki Vilniaus
Kultūros paveldo departamento Tarptautinių ršių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas prisiminė EPD pradžią ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje. „1991 m. pavasarį su tuometinio Kultūros ministro Dariaus Kuolio komanda vykome į Paryžių susitikti su Prancūzijos kultūros ministru Jack Lang. Jo pavardę Prancūzija gerai žino iki šiol. Jack Lango iniciatyva dar 1984 m. Paryžiuje pirmą kartą surengtos nacionalinės paveldo dienos. 1987 m. idėja tapo tarptautine iniciatyva. Pamenu, jis tada pasakojo, kaip svarbu įvairiatautę, įvairiakultūrę Paryžiaus publiką supažindinti su Prancūzijos paveldu, kad gyventojai suvoktų ir vertintų paveldą, tarp kurio gyvena. Toks buvo pirmųjų paveldo dienų tikslas ir idėja. Vėliau paveldo dienos tapo visos Europos švente“, – pasakojo A. Jomantas. 1991 m. Europos Taryba oficialiai įsteigė Europos paveldo dienas. Lietuva Europos paveldo dienas mini nuo 1994 m.
„1994 metais Vilniuje, Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje, rugsėjį įvyko pirmasis EPD Lietuvoje renginys. Po sovietmečiu sandėliu paverstos bažnyčios skliautais tada subūrė negausus restauratorių ir bažnyčios bendruomenės žmonių ratas, apie 50 žmonių, – pasakojo A. Jomantas. – Tai buvo svarbus momentas, įvyko pirmas viešas pokalbis-diskusija apie kultūros paveldo išsaugojimo, Bernardinų bažnyčios restauravimo svarbą ir bendruomenės požiūrį bei jos dalyvavimą šiame procese, norą pažinti savo kultūros paveldą“.
Atrakinta Kauno paveldo skrynia
Šių metų Europos paveldo dienų atidarymo vieta pasirinkta neatsitiktinai – kino teatras „Romuva“ (Laisvės al. 54) – seniausias Lietuvoje veikiantis istorinis kino teatras, pastatytas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Kai 2015 m. pavasarį Kaunui buvo suteiktas Europos paveldo ženklas už tarpukario moderniąją architektūrą, tarp šio paveldo perlų minimas buvo ir „Romuvos“ kino teatras. „Romuva“ – valstybės saugomas regioninio lygmens paveldo objektas.
Prestižinį Europos paveldo ženklą Kaunas gavo už tarpukario moderniąją architektūrą, apimančią 1919–1940 m. laikotarpio pastatus, kurie išsiskiria unikaliomis modernizmo stiliaus interpretacijomis. Ši iniciatyva buvo įgyvendinta pagal Kauno miesto savivaldybės pateiktą paraišką „1919–1940 metų Kaunas“. Europos paveldo ženklas (European Heritage Label) suteikiamas vietoms, turėjusioms didelę įtaką Europos istorijai, kultūrai ir integracijai. Kauno tarpukario architektūra buvo pripažinta kaip reikšminga vertybė, liudijanti miesto ir šalies kultūrinį identitetą bei indėlį į Europos kultūrinį paveldą.
Oficialus ženklas buvo įteiktas 2015 m. balandžio 15 d. Briuselyje, minint Tarptautinę kultūros dieną. Šis apdovanojimas ne tik pagerbė Kauno tarpukario architektūrą, bet ir padėjo atkreipti dėmesį į šio unikalaus paveldo svarbą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
Kauno modernizmo architektūra oficialiai įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 2023 m.
Šventiniame renginyje kalbėjęs buvęs Kultūros ministras, dabartinis Seimo narys Simonas Kairys savo sveikinimo kalboje prisiminė, kaip jis 2015 metais, būdamas Kauno vicemeru, vyko į Paryžių pas tuometinį Lietuvos ambasadorių prie UNESCO išsiaiškinti, ar Kauno modernizmo architektūros įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra tik svajonė, ar reali galimybė. Tada daugelis ekspertų, susipažinę su Kauno paveldo objektais, akcentavo, kaip svarbu, turint istoriją, rasti raktą ir tą istorijos skrynią atrakinti.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis savo pranešime „Architektūra kaip laikmečio atspindys“ gilinosi į tarpukario Kauno modernizmą ir kaip su juo per parodas susipažįsta pasaulis.
Renginio dalyviai išvydo unikalią archyvinę medžiagą su tarpukario Kauno vaizdais. Juostoje įamžintą modernizmo epochos palikimą Kaune komentavo Vilniaus universiteto doktorantė Lina Hall, atkreipdama dėmesį, kaip tuo metu buvo formuojamas miesto vaizdinys kine. Jau tada buvo akivaizdu, kad ir tų laikų žmogus vertino, gėrėjosi, grožėjosi tada iškilusiais naujais pastatais, kurie dabar mums tapo paveldu.
Iškilmingi apdovanojimai
Kaip ir kasmet, Europos paveldo dienų atidarymo renginyje buvo įteikti svarbūs apdovanojimai paveldo puoselėtojams – KPD medaliai už nuopelnus Lietuvos paveldui bei KPD padėkos ženklai.
KPD padėkos ženklu buvo apdovanoti šie paveldui nusipelnę žmonės:
Vaidas Barakauskas, Onuškio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios mecenatas – už mecenatystę ir už ypatingą indėlį į Onuškio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios restauravimą bei Ilzenbergo dvaro prikėlimą antram gyvenimui;
Aušrelė Racevičienė, istorikė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, paveldosaugos ekspertė – už ilgametį darbą atskleidžiant kultūros paveldo vertes, kaupiant istorines žinias ir aktyviai jas skleidžiant visuomenėje;
Asta Meškauskienė, architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, paveldosaugos ekspertė – už ilgametį indėlį restauruojant ir prikeliant kultūros paveldo vertybes, dalinantis žiniomis su jaunąja kolegų karta;
Nijolė Švėgždienė, architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, paveldosaugos ekspertė – už ilgametį darbą paveldo srityje, už indėlį restauruojant ir prikeliant naujam gyvenimui daugelį iškilių Kauno kultūros paveldo vertybių.
KPD medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ apdovanotas Jakovas Mendelevičius, inžinierius-konstruktorius, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, paveldosaugos ekspertas – už ilgametį indėlį į kultūros konstrukcijų tyrimus, restauravimą, specialiųjų technologijų kūrimą ir pritaikymą, jaunosios kartos specialistų ugdymą.
Lietuvos restauratorių sąjunga taip pat paskelbė geriausių restauravimo darbų konkurso rezultatus bei apdovanojo nugalėtojus.
Po oficialiosios dalies renginio dalyviai pasklido po Kauną, kur jų laukė nemokami pažintiniai pasivaikščiojimai. Ekskursijų maršrutai vedė per istorinės Prezidentūros, centrinio pašto, Valdo Adamkaus bibliotekos ir sinagogos iki Kauno Švč. Sakramento (buvusi dominikonų Dievo Kūno bažnyčia) bažnyčios bei pirmųjų miesto kavinių pastatus – tai tikra Kauno architektūrinio paveldo paletė.
Šių metų tema – architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį – kviečia pažvelgti į paveldą, kaip jungtį tarp praeities ir dabarties. Visoje Lietuvoje laukia daugiau kaip 300 nemokamų renginių. Jų programą rasite čia: https://europospaveldodienos.lt/renginiai/
Europos paveldo dienų koordinatorius Lietuvoje – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Daugiau informacijos:
https://europospaveldodienos.lt/
KPD informacija
Atnaujinimo data: 2025-09-29
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas