Didžiasalio kaimo gyventojų ir paveldosaugininkų susitikimas atskleidė ir bendras problemas
Paveldosaugininkai neseniai konsultavo Sirvėtos regioniniame parke esančio Didžiasalio keturiasdešimt dviejų sodybų gatvinio kaimo Ignalinos rajone gyventojus. Prieš tikslinant šio unikalaus į Kultūros vertybių registrą įrašyto (u. k. 10318) kaimo vertingąsias savybes, gyventojai turėjo daug klausimų. Įsiplieskė audringos diskusijos ir svarstymai dėl atsirandančių suvaržymų tvarkant pastatus, dėl abejonių, ar po Antrojo pasaulinio karo atstatyti per gaisrą sudegę namai yra vis tiek vertingi.
Konsultacijoje-diskusijoje dalyvavo sodybų savininkai, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Ingalinos rajono savivaldybės architektė Rasa Bekerytė, Aukštaitijos saugomų teritorijų atstovai, Kultūros paveldo departamento metodinio skyriaus vyr. specialistė Audronė Šolienė, KPD Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus specialistai.
Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėja Rasuolė Kerbedienė pristatė Utenos apskrities kaimus ir sodybas, Ignalinos rajono etnoarchitektūrinius kaimus, kalbėjo apie kaimo apskaitos duomenų problemas, saulės elektrinių įrengimo keliamus iššūkius, siekiant išlaikyti architektūrinį ir kraštovaizdžio autentiškumą, teritorijoje esančius svetimkūnius bei nepakankamą vietovės architektūros, kraštovaizdžio ir kultūrinio savitumo vertinimą.
Paveldosaugininkai pabrėžė būtinybę daugiau dėmesio skirti tradicinių sodybų pastatų autentiškumo išsaugojimui. Didžiasalio etnokultūriniame draustinyje saugomas 42 sodybų gatvinis kaimas, jo urbanistinė struktūra, autentiškas ar tradicinis teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, autentiška ar tradicinė statinių architektūrinė išraiška, gamtinė aplinka. KPD Metodinio skyriaus vyr. specialistė Audronė Šolienė pristatė etnoarchitektūrinių kaimų sodybų ir jų pastatų tvarkymo bei tradicinių Aukštaitijos medinių kaimo namų spalvų rekomendacijas, akcentavo kaimo struktūros, gamtinių elementų ir tradicinio sodybų išdėstymo išsaugojimo svarbą.
Sodybų savininkai išreiškė nepasitenkinimą dėl kaimo įrašymo į Kultūros vertybių registrą bei dėl, jų nuomone, atsirandančių suvaržymų tvarkant pastatus. Savininkų teigimu, pastatai išliko tik jų pastangomis. Jie nepritaria tam, kad tikslinant apskaitos duomenis į Kultūros vertybių registrą būtų įtraukti jų sodybų pastatai. Gyventojai taip pat pažymėjo, kad 1942 m. kilęs gaisras sunaikino didelę dalį kaimo autentiškumo – šiuo metu yra išlikę tik du autentiški namai, o kiti buvo perstatyti po gaisro. Taip pat domėtasi finansavimo tvarkybai galimybėmis.
Ignalinos rajono meras L. Ragaišis ir sodybų savininkai kėlė klausimą, kodėl įrašius objektus į Kultūros vertybių registrą savininkams nėra suteikiama finansinė parama, o pastatų priežiūra ir tvarkybos darbai vykdomi tik savininkų lėšomis.
Po diskusijos Sirvėtos regioniniame parke visi apsilankė Didžiasalio kaime, kur sodybų savininkai pristatė savo sodybas ir pastatus. Vietoje aptarti saulės elektrinių įrengimo bei apželdinimo klausimai. Atsisveikindami savininkai prašė informuoti juos apie būsimą vertinimo tarybos posėdį dėl apskaitos duomenų patikslinimo. Jie išreiškė norą dalyvauti posėdyje bei išsakyti savo nuomonę ir lūkesčius.
KPD (Kristinos Jonikienės) ir KVR nuotraukos
Atnaujinimo data: 2026-05-19
Taip pat skaitykite:
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas
Apie nenaudojamų bažnyčių pritaikymą neliturginiams tikslams – pranešimai Vroclave ir Romoje