Biržuose aptartos istorinių miestų ir miestelių paveldosaugos aktualijos
Lapkričio 8-9 d. Biržuose, krašto muziejuje „Sėla“, Kultūros paveldo departamentas kartu su partneriais Biržų rajono savivaldybe ir Biržų krašto muziejumi „Sėla“ surengė kasmetinį paveldosaugininkų seminarą. Šiųmetis seminaras buvo skirtas istorinių miestų ir miestelių apsaugos problematikai, o taip pat ir paveldosaugos aktualijų aptarimui bei susipažinimui su restauruotų ir radusių naują paskirtį kultūros paveldo objektų pavyzdžiais regione. Šiais metais seminare be KPD darbuotojų, miestų ir rajonų savivaldybių paveldosaugininkų, dalyvavo ir miestų vyr. architektai. Tikimasi, jog diskusija platesniame specialistų rate padės pasiekti taip reikalingų pokyčių siekiant išsaugoti Lietuvos istorinių miestų ir miestelių unikalumą.
Susirinkusius pasveikino Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius, pakvietęs aplankyti rajono kultūros ir gamtos paveldo objektus ir pasidžiaugęs bendradarbiavimu su KPD. KPD direktorius Vidmantas Bezaras sveikindamas seminaro dalyvius pabrėžė Biržų regiono išskirtinumą – Biržų pilis kaip bastionas lygumų krašte, Astravo dvaro sodyba, reformatų paveldo, kuriam reikia ypatingo dėmesio dėl mažos likusios bendruomenės, tarpukario architektūros meistrų Karolio Reisono, Mykolo Songailos, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuoti pastatai, Vabalninko miestelis su išskirtiniais istoriniais vargonais, smegduobės, aktyvus įsijungimas į 1863 m. sukilimą ir partizaninis judėjimas Biržų girioje. 2023-iųjų metų paveldosaugines aktualijas pristatančiame pranešime V. Bezaras išskyrė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisų rengimą, vertingųjų savybių nustatymo ir tikslinimo procedūras, metų viduryje įvykusį KPD ir Kultūros paveldo centro (KPC) susijungimą, šiais metais įsibėgėjusį inventorizavimo procesą, tyrimų duomenų bazės sukūrimo inicijavimą, Vilniaus ir Kauno specialiųjų planų rengimo atnaujinimą bei Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo plano rengimą, atsinaujinančios energetikos proveržį ir kraštovaizdžio išsaugojimo problematiką, Dvarų forumą LR Prezidentūroje, atkreipiant dėmesį į sudėtingą dvarų situaciją Lietuvoje ir apskritai Europoje, Kauno įtraukimą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, Vilniaus 700 metų jubiliejų ir jam skirtus renginius, Šv. Juozapato metų minėjimo renginius bei Europos paveldo dienų atidarymą ir sėkmingus renginius visoje Lietuvoje.
Daug klausimų ir diskusijų kėlė naujosios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija, kurią pristatė LR Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja Sigita Bugenienė. Pabrėžta, jog naujoji redakcija dar yra rengimo stadijoje ir bus stengiamasi įsiklausyti į visas pateikiamas pastabas.
Popietinė seminaro sesija buvo skirta istorinių miestų ir miestelių išsaugojimo klausimams. Nacionalinės dailės galerijos parodų kuratorius ir Klaipėdos apskrities Regioninės kultūros tarybos pirmininkas Ernestas Parulskis, kaip pats pabrėžė, pristatė turistinį žvilgsnį į istorinius miestelius, pateikė įdomias Lietuvos ir užsienio istorinių miestelių analogijas, provokavo kalbėdamas apie skulptūrų, paminklų dermę kultūriniame kraštovaizdyje, vizualinę taršą istorinėje aplinkoje.
Tartu (Estija) miesto architektas, dėstytojas Jiří Tintěra, pasakodamas apie Valgos miestelio atvejį, pristatė Estijos patirtį išsaugant kultūros paveldo objektus šalyje mažėjant gyventojų skaičiui, daliai istorinių pastatų tampant negyvenamais ir apleistais. J.Tintěra išskyrė pagrindinius Valgos miesto planavimo įrankius nutarus miestą pritaikyti dabartiniam 12000 gyventojų skaičiui. Miesto regeneravimo procese parengtas naujasis miesto bendrasis planas, nugriauti dalis pastatų paverčiant atsiradusias erdves želdynais, aktyviai vykdyta būsto politika, institucijos, teikiančios viešąsias paslaugas, sutelktos miesto centre, restauruoti istoriniai pastatai, atgaivintos miesto viešosios erdvės. Architektas pabrėžė, jog patraukli miesto erdvė ir architektūros paveldas vaidina itin svarbų vaidmenį įveikiant gyventojų mažėjimo ir miesto susitraukimo pasekmes. Tokių pastatų išsaugojimas gali būti sėkmingas tik tuomet, jei sėkminga yra ir paties miesto plėtra, o kultūros paveldo objektams taikomas apsaugos statusas nelaikomas dingstimi vietos valdžiai būti neveikliai.
Statybų kultūros fondo vienas iš steigėjų, architektas Povilas Konkulevičius pasidalijo savo patirtimi pradėjus tvarkyti medinį šeimai priklausiusį tarpukariu statytą keturių butų namą Kauno Žaliakalnio rajone. Noras darbus atlikti senosiomis meistrystės technologijomis ir autentiškomis medžiagomis kėlė daug iššūkių. Kaip pagrindinę problemą medinės architektūros puoselėtojas įvardijo praktinės informacinės bazės ar centro trūkumą, kuriame savininkui būtų galima gauti visą reikalingą informaciją, susijusią su tokio pobūdžio objektų tvarkyba, o taip pat vertingų elementų nykimą griaunant į Kultūros vertybių registrą neįrašytus istorinius pastatus. Pranešėjas pažymėjo ir sunkumus ieškant reikalingų medžiagų, meistrystės paslaugų pasiūlos trūkumą.
KPD Veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Donata Armanavičienė ir vyr. specialistas Ričardas Dediala savo pranešime pristatė fasadų elementų ir architektūros detalių tvarkybos teisinio reguliavimo problematiką. KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti projektus, planus ir jų vertinimo procesą ir taip kelti architektūros kokybę istorinėje aplinkoje, kvietė išnaudoti galimybę kreiptis į Regionines architektūros tarybas, dalyvauti jų darbe, aktyviai dalyvauti vertinime, sąlygų rengime, projektus vertinti ir pagal LR Architektūros įstatyme numatytus kriterijus, sąlygose ir reikalavimuose prašyti tyrimų, pagrindžiančių vietovės, objekto savitumą, išskirtinumą.
KPD Alytaus–Marijampolės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio–Utenos, Tauragės–Telšių, Vilniaus teritorinių skyrių vedėjai pristatė savo regionų istorinių miestų ir miestelių gerosios praktikos pavyzdžius, aptarė iššūkius, tokius kaip istorinių pastatų darkymas įrengiant išdidintus, neskaidytus plastiko langus ar duris, fasadų dažymas skirtingomis spalvomis esant keliems savininkams, apkalimas plastikinėmis lentelėmis, reklamų, iškabų perteklius, pastatų kultūros paveldo vietovėse priežiūros trūkumas ir kitus.
Antrąją seminaro dieną seminaro dalyviai susipažino su Biržų ir Pasvalio regionų restauruotais ir restauruojamais kultūros paveldo objektais: Astravo dvaro rūmais ir parku, naujam gyvenimui iniciatyvių piliečių ir bendruomenės iš užmaršties prikeliamu Raubonių vandens malūnu-karšykla (Vaidotas Gikys) bei Pumpėnų malūnu (Arminas Vareika). Taip pat apsilankė Biržų regioninio parko lankytojų centre, Kirkilų apžvalgos bokšte, susipažino su smegduobių formavimosi procesu, apsilankė vienoje įžymiausių smegduobių – Karvės oloje.
KPD informacija
Seminare dalyvavo daugiau nei 100 savivaldybių paveldosaugininkų, miestų architektų, KPD specialistų. Daliaus Mikelionio nuotrauka
Atnaujinimo data: 2023-11-17
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas