Baltojo Klaipėdos švyturio vieta siūloma įrašyti į KVR
Kad mūsų kultūros paveldo dar daug neatrasta, neatverta visuomenei, akivaizdu. Tačiau, kad tokių paveldo ženklų tiesiog prieš mūsų akis, po mūsų kojomis dešimtmečius guli lankomose, matomose vietose, ir niekam nekyla mintis atidžiau į juos pažvelgti, pasiaiškinti jų kilmę, patyrinėti, tai kelia nuostabą. Kad ir paskutinis atvejis: visiems žinomas Klaipėdoje, Pirmojoje Melnragėje esantis Šiaurinis molas. Džiugina atradimas šioje vietoje. Šių metų vasario mėnesį šią vietą detaliau apžiūrėjęs ir rastus tašyto akmens mūro fragmentus, metalinių konstrukcijų liekanas sulyginęs su ikonografine medžiaga klaipėdietis žurnalistas ir kraštotyrininkas Denisas Nikitenka įsitikinęs, kad ši vieta, kur 1884 m. buvo pastatytas Baltasis švyturys (matomas ir Klaipėdą reprezentuojančiuose to meto atvirukuose), nusipelno būti įrašyta į Kultūros vertybių registrą. KPD jau pasiekė D. Nikitenkos kreipimasis dėl Klaipėdos Šiaurinio molo XIX a. pabaigos atkarpos ir jos fragmentų su Baltuojo švyturio vieta išsaugojimo ir įrašymo į Kultūros vertybių registrą.
„Kad tai yra išlikę XIX a. pab. molo su Baltojo švyturio vieta fragmentai, galima įsitikinti vietą palyginus su XIX a. pab. – XX a. vid. (iki 1945 m.) ikonografija. Akivaizdžiai matyti, jog pačiame molo gale esantys sutvirtinimai yra tie patys, kuriuos matome ikonografijoje, – sakė D. Nikitenka. – Metalinių konstrukcijų, 9 metrų aukščio Baltasis švyturys buvo įžiebtas 1884 m. gruodžio 16 d. Šis objektas susprogdintas atsitraukiančių vermachto karių 1945 m. sausio mėn. Tad iš Baltojo švyturio likęs tik prisiminimas. Šis navigacinis objektas buvęs bene labiausiai fotografuojamu Klaipėdoje, savotiška turistine uostamiesčio ikona, prekės ženklu. Yra išlikusi itin gausi XIX a. pab. – XX a. 5-deš. ikonografija. Prie Baltojo švyturio tarsi garbės reikalas (kaip būnant Paryžiuje – prie Eifelio bokšto) būdavo nusifotografuoti ir vietiniams, ir turistams, ir įvairių epochų tarnautojams. Prie jo pozavo XIX a. pab.–XX a. pr. uostamiestyje lankęsi žmonės, 1920–1923 m. Klaipėdos kraštą administravusios Prancūzijos kariškiai, Lietuvai 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą – mūsų šalies pareigūnai, buvo leidžiamos Naujųjų metų atvirutės su apledėjusio Baltojo švyturio vaizdu ir t.t. 1922 m. išleistų 10 markių notgeldų kupiūros centre – ne kas kitas, o Baltasis švyturys. Jis pavaizduotas ir lietuviškuose įvairios vertės bei formų, leidimo metų pašto ženkluose, išleistuose po Klaipėdos krašto prijungimo. Baltasis švyturys puošė 1933 m. išspausdinto „Mūsų kalendoriaus“ viršelį. Yra nukaldinta ir galimai proginė 1937 m. 10 centų moneta su Baltojo švyturio vaizdu reverse. Baltasis švyturys buvo pavaizduotas ir 1997 m. 200 litų kupiūros reverse. Šlovės spinduliuose šis marinistinis perliukas maudėsi ir po 1939 m. hitlerinės Vokietijos įvykdytos Klaipėdos krašto okupacijos: žmonės noriai fotografavosi, vietiniai leidėjai masiškai tiražavo atvirutes su šiuo švyturiu. Net Mozarto gimtinėje Salzburgo mieste (Austrija) leisto savaitraščio „Wochenblatt der Landesbauernschaft Alpenland“ 1939 m. balandžio mėn. pirmajame puslapyje panaudota Baltojo švyturio nuotrauka, kaip Klaipėdą reprezentuojantis objektas.“
Šis objektas ilgai buvęs ne tik vienu iš Klaipėdos (Mėmelio), bet ir Lietuvos – jūrinės valstybės – simboliu, deja, pasak D. Nikitenkos, viešojoje erdvėje Klaipėdoje jis neįamžintas niekur: nėra jokios informacinės lentelės ant Šiaurinio molo, turistiniuose leidiniuose taip pat nerasime tokio buvusio objekto vaizdinių ar nuorodų. „Nepaisant to, Klaipėdos miesto istorija besidomintys žmonės puikiai žino, jog iki Antrojo pasaulinio karo ant Šiaurinio molo Baltasis švyturys stovėjo bei kaip jis atrodė. Pats Šiaurinis molas yra viena lankomiausių Klaipėdos vietų visais metų laikais, tačiau šio hidrotechninio įrenginio bei Baltojo švyturio egzistavimo istorija nėra aktualizuota, – sakė D. Nikitenka. – Kadangi pavyko įsitikinti in situ, jog Baltojo švyturio vieta nėra sunaikinta, siūlau ją, kaip vertingąją savybę, įtraukti į KVR. Nors molo galo paviršius, autentiškas grindinys jau yra paslėpti po storu cemento sluoksniu, tačiau molo galo sienelės (pietvakarinė, vakarinė, šiaurės vakarų pusės) su apačioje esančiomis pakopomis – ne. Vertingiausia yra ta molo dalis (apie 25 m ilgio) kuri tęsiasi nuo apsauginės tvorelės su informaciniu užrašu „Eiti draudžiama” iki pat puslankio formos molo pabaigos. Čia išlikę daugiausiai autentikos“.
Išlikusi autentiška 1884–1945 m. ant Klaipėdos Šiaurinio molo I Melnragėje stovėjusio Baltojo švyturio vieta su išlikusiomis metalinėmis jo tvirtinimo konstrukcijomis (jų likučiais). Vaizdas iš PR pusės.Deniso Nikitenkos nuotr.
Plačiau
Atnaujinimo data: 2023-02-17
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas