Aukcione – istorinis Šiaulių pastatas
Šiaulių miesto savivaldybės administracija parduoda kultūros paveldo objektą – Chaimo Frenkelio odos fabriko komplekso aštuntąjį gamybinį pastatą, esantį Šiaulių mieste, Frenkelių g. 25 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 32247). Pastatas stovi patrauklioje vietoje, Talkšos ežero pakrantėje. Tikimasi, kad jį įsigijęs privatus verslas ras galimybių jį atkurti, atverti ir panaudoti visuomenei svarbioms veikloms (kartu išsaugant išlikusias pastato autentiškas vertingąsias savybes). Tai galėtų tapti viso istorinio, su Šiaulių miesto augimu susijusio pastatų komplekso atgimimu. Kultūros paveldo departamentas visapusiškai padės, tarpininkaus tiek rengiant projektą, tiek atliekant darbus. Šiauliai, panaudodami prieš beveik pusantro šimto metų statytą pastatą turi galimybę įpūsti gyvybės visam šiam istoriniam pramoniniam kvartalui, galbūt miestas žengs tuo keliu, kuriuo nuėjo Kaunas, prikeldamas visiškai sugriuvusias Kauno Panemunės kareivines, Vilnius – dalį Šiaurės miestelio ar Užupio kvartalą, Prienai – kareivines. Šiais laikais, kada vis garsiau kalbama apie tvarumą, senų pastatų sutvarkymas, pritaikant juos kitoms reikmėms ir įkvepiant naujam gyvenimui – tai yra civilizuotų šalių norma.
Išsamiau apie aukcioną: https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=268482&number=238954
Pastatas, kaip ir visas Frenkelio odos fabriko pastatų kompleksas, yra glaudžiai susijęs su Šiaulių miesto, jo pramonės istorija. Iš Ukmergės kilęs Chaimas Frenkelis (1858–1920), Baltstogėje (Lenkija) pramokęs odininko amato, savo gimtajame mieste įkūrė dirbtuvėlę. Susitaupęs pradinį kapitalą, 1879 m. iš Ukmergės persikėlė į Šiaulius, įsigijo žemės sklypą ir ten įkūrė odos išdirbimo fabriką, XIX-XX a. sandūroje išaugusį į garsų visoje Rusijos imperijoje. Tai buvo modernus odų išdirbimo fabrikas su pažangiausiomis to meto odų rauginimo technologijomis bei kitomis naujovėmis: čia atsirado pirmieji mieste telefonai, dinamo mašina, garo katilas, naudotas artezinių šulinių vanduo. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą fabrike buvo 48 mūriniai pastatai. 1914 m. Ch. Frenkelio fabrike dirbo kas devintas Šiaulių gyventojas. Jo odos dirbiniai 1905 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje buvo apdovanoti aukso medaliu.
Po Chaimo mirties 1920 m. verslą perėmė fabrike dirbęs, Vokietijoje chemiko išsilavinimą gavęs jo sūnus Jokūbas. Jis bandė atkurti Pirmojo pasaulinio karo nuniokotą fabriką, rekonstravo esamus pastatus, bet situaciją blogino ir įvežama pigesnė produkcija. Pamatęs, kaip sunku konkuruoti, susivienijęs su kitais verslininkais 1927 m. J. Frenkelis odų fabriko patalpose įkūrė stambų avalynės fabriką ,,Batas“, kuris per trumpą laiką užkariavo beveik visą Lietuvos rinką. Čia dirbo geriausi Lietuvos batsiuviai, pakviesti specialistai iš Vokietijos, Austrijos, Latvijos. 1939 m. „Bate“ dirbo 500 darbininkų. Tai buvo didžiausias avalynės fabrikas Lietuvoje.
Frenkelių verslą galima pavadinti socialiai atsakingu. Jo fabrikuose darbininkai gana gerai uždirbdavo. Iš 1939 m. statistikos: 10 proc. fabriko darbininkų gaudavo po 3,80 Lt už darbo dieną, apie 60 proc. – nuo 5 iki 15 Lt ir 10 proc. – 15–20 Lt.2 Esant šešių darbo dienų savaitei, darbininkai uždirbdavo nuo 91,2 iki 480 litų per mėnesį. Palyginti su kainomis tuometinėse parduotuvėse, tai gana daug: 1 litras pieno kainavo 0,16 ct, kiaulienos kilogramas – 1,5 Lt, kvietinių miltų – 0,95 Lt, sviesto – 3,30 Lt, vyriškas kostiumas – 80 Lt, vyriški pusbačiai – 16,30 Lt.3 Pusbačių fabriko darbininkams pirkti nereikėjo. J. Frenkelis avalynę jiems dovanodavo Kalėdoms, Naujiesiems Metams arba duodavo išsimokėtinai. Sėkmingą fabriko veiklą nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. 1941 m. rudenį Jokūbo žmona Roza pateko į getą ir buvo nužudyta. Jokūbas karo pradžioje buvo Vokietijoje, jam pavyko išsigelbėti, spėjo išvykti į JAV. Sovietmečiu nacionalizavus įmonę, joje veikė odos ir avalynės gamybos kombinatas ,,Elnias“.
KPD informacija
Chaimo Frenkelio odos fabriko komplekso parduodamas aštuntasis gamybinis pastatas Šiauliuose šiuo metu yra gana prastos būklės. Kultūros vertybių registro nuotrauka
Atnaujinimo data: 2023-02-28
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas