2023-02-27

Aukcione – istorinis Šiaulių pastatas

Šiaulių miesto savivaldybės administracija parduoda kultūros paveldo objektą – Chaimo Frenkelio odos fabriko komplekso aštuntąjį gamybinį pastatą, esantį Šiaulių mieste, Frenkelių g. 25 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 32247). Pastatas stovi patrauklioje vietoje, Talkšos ežero pakrantėje. Tikimasi, kad jį įsigijęs privatus verslas ras galimybių jį atkurti, atverti ir panaudoti visuomenei svarbioms veikloms (kartu išsaugant išlikusias pastato autentiškas vertingąsias savybes). Tai galėtų tapti viso istorinio, su Šiaulių miesto augimu susijusio pastatų komplekso atgimimu. Kultūros  paveldo  departamentas  visapusiškai  padės, tarpininkaus tiek rengiant projektą, tiek atliekant darbus. Šiauliai, panaudodami prieš beveik pusantro šimto metų statytą pastatą  turi galimybę įpūsti gyvybės visam šiam istoriniam  pramoniniam  kvartalui, galbūt miestas žengs tuo keliu, kuriuo nuėjo Kaunas, prikeldamas  visiškai  sugriuvusias  Kauno  Panemunės  kareivines, Vilnius – dalį  Šiaurės  miestelio  ar  Užupio  kvartalą,  Prienai – kareivines. Šiais  laikais, kada vis garsiau kalbama apie  tvarumą, senų pastatų sutvarkymas,  pritaikant juos kitoms  reikmėms  ir  įkvepiant  naujam  gyvenimui  – tai  yra civilizuotų  šalių norma.

Išsamiau apie aukcioną: https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=268482&number=238954

Pastatas, kaip ir visas Frenkelio odos fabriko pastatų kompleksas, yra glaudžiai susijęs su Šiaulių miesto, jo pramonės istorija. Iš Ukmergės kilęs Chaimas Frenkelis (1858–1920), Baltstogėje (Lenkija) pramokęs odininko amato, savo gimtajame mieste įkūrė dirbtuvėlę. Susitaupęs pradinį kapitalą, 1879 m. iš Ukmergės persikėlė į Šiaulius, įsigijo žemės sklypą  ir ten įkūrė odos išdirbimo fabriką, XIX-XX a. sandūroje  išaugusį į  garsų visoje Rusijos imperijoje. Tai buvo modernus odų išdirbimo fabrikas su pažangiausiomis to meto odų rauginimo technologijomis bei kitomis naujovėmis: čia atsirado pirmieji mieste telefonai, dinamo mašina, garo katilas, naudotas artezinių šulinių vanduo. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą fabrike buvo 48 mūriniai pastatai. 1914 m. Ch. Frenkelio fabrike dirbo kas devintas Šiaulių gyventojas. Jo odos dirbiniai 1905 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje buvo apdovanoti aukso medaliu.

Po Chaimo mirties 1920 m. verslą perėmė fabrike dirbęs, Vokietijoje chemiko išsilavinimą gavęs jo sūnus Jokūbas. Jis bandė atkurti Pirmojo pasaulinio karo nuniokotą fabriką, rekonstravo esamus pastatus, bet situaciją blogino ir įvežama pigesnė produkcija. Pamatęs, kaip sunku konkuruoti, susivienijęs su kitais verslininkais 1927 m. J. Frenkelis odų fabriko patalpose įkūrė stambų avalynės fabriką ,,Batas“, kuris per trumpą laiką užkariavo beveik visą Lietuvos rinką. Čia dirbo geriausi Lietuvos batsiuviai, pakviesti specialistai iš Vokietijos, Austrijos, Latvijos. 1939 m. „Bate“ dirbo 500 darbininkų. Tai buvo didžiausias avalynės fabrikas Lietuvoje.

Frenkelių verslą galima pavadinti socialiai atsakingu. Jo fabrikuose darbininkai gana gerai uždirbdavo. Iš 1939 m. statistikos: 10 proc. fabriko darbininkų gaudavo po 3,80 Lt už darbo dieną, apie 60 proc. – nuo 5 iki 15 Lt ir 10 proc. – 15–20 Lt.2 Esant šešių darbo dienų savaitei, darbininkai uždirbdavo nuo 91,2 iki 480 litų per mėnesį. Palyginti su kainomis tuometinėse parduotuvėse, tai gana daug:  1 litras pieno kainavo 0,16 ct, kiaulienos kilogramas – 1,5 Lt, kvietinių miltų – 0,95 Lt, sviesto – 3,30 Lt, vyriškas kostiumas – 80 Lt, vyriški pusbačiai – 16,30 Lt.3 Pusbačių fabriko darbininkams pirkti nereikėjo. J. Frenkelis avalynę jiems dovanodavo Kalėdoms, Naujiesiems Metams arba duodavo išsimokėtinai. Sėkmingą fabriko veiklą nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. 1941 m. rudenį Jokūbo žmona Roza pateko į getą ir buvo nužudyta. Jokūbas karo pradžioje buvo Vokietijoje, jam pavyko išsigelbėti, spėjo išvykti į JAV. Sovietmečiu nacionalizavus įmonę, joje veikė odos ir avalynės gamybos kombinatas ,,Elnias“.

KPD informacija

Chaimo Frenkelio odos fabriko komplekso parduodamas aštuntasis gamybinis pastatas Šiauliuose šiuo metu yra gana prastos būklės. Kultūros vertybių registro nuotrauka