Atmintis gyva: paminėtas Merkinės mūšio 80-metis
Gruodžio 14-ąją Merkinėje vyko vienos didžiausių partizanų puolamųjų operacijų Lietuvoje (dalyvavo apie 200 Lietuvos partizanų) – Merkinės mūšio – 80-čio minėjimas. Prie renginio organizavimo prisidėjo ir KPD Alytaus–Marijampolės teritorinis skyrius.
Merkinės krašto muziejuje ir pasivaikščioję po miestelį susirinkusieji pirmiausiai susipažino su mūšio istorija (lektoriai – Ernestas Kuckailis ir Mindaugas Černiauskas). Merkio rinktinės partizanus į mūšį vedė tuometinis Merkio rinktinės vadas, buvęs mokytojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, palikęs mūšio aprašymą savo atsiminimuose „Partizanų gretose“. Merkinės tilto šturmui vadovavo Šarūno rinktinės A. Juozapavičiaus grupės vadas Antanas Grušauskas-Siaubas. Merkinės puolime dalyvavo apie 200 Lietuvos partizanų. Sprendimas pulti Merkinę priimtas A apygardos vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietėje (Kasčiūnų kaime) po to, kai 1945 m. gruodžio 4 d. Puvočiuose žuvo trys partizanai, tarp kurių buvo Marcinkonių bataliono vadas Lionginas Švalkus-Šernas. Puolimo metu partizanai Merkinėje užėmė NKVD būstinę, paštą, valsčiaus ir milicijos įstaigas.
Pasak lektoriaus E. Kuckailio, nors operacija buvo ne iki galo parengta, be jokių ryšio priemonių sunkiai organizuota, partizanai neturėjo patirties tokiems veiksmams, ne visi tikslai buvo pasiekti, tačiau ji aiškiai parodė laisvės siekį ir priešinimąsi okupacijai. Vėliau prie memorialo partizanams tai pažymėjo ir Kariuomenės vadas Raimundas Vaišnoras: “Nors Merkinės mūšio operacija nebuvo ideali, gal ne visi planai buvo įvykdyti iki galo, tačiau pats ryžtas ir pasiaukojimas, ką tie vyrai padarė, tai iš tikrųjų įkvepia mus“.
Šalia muziejaus išsirikiavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų karinė technika, ginkluotės, ekipuotės pavyzdžiai. Prieš tai kelias dienas Merkinėje vyko Lietuvos Šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės pratybos „Merkinės mūšis 2025“.
Po Šv. Mišių, renginio dalyvių eisena patraukė į Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialinį kompleksą – Kryžių kalnelį. Ši vieta 2014 m. yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 36312). Memorialas Nepriklausomybės pradžioje įrengtas 1944–1953 m. žuvusiems ir sovietų valdžios užkastiems Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Dainavos apygardos partizanams. Šioje vietoje užkasta apie 140 partizanų, ryšininkų, jų rėmėjų. Iš šio skaičiaus žinomi 65 palaikų vardai ir pavardės. 1994 m. Kryžių kalnelyje pastatyta koplyčia.
Susirinkusiųjų kalbas palydėjo grupės „Ugniavijas“ karinės dainos. Padėję gėlių prie memorialo koplyčios minėjimo dalyviai atidavė pagarbą A. Ramanauskui-Vanagui – uždegė žvakutes prie jo paminklo.
Po to Merkinės kultūros centre vyko Lietuvos šauliams skirtas seminaras „Informacinis karas, kuris vyksta nuolat“. Pranešimą jame skaitė ir Kultūros viceministras, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Viktoras Denisenko.
Po renginio Merkinėje dalis dalyvių aplankė Kasčiūnų kaime esančią A. Ramanausko-Vanago ir Vitkaus-Kazimieraičio vadavietę, taip pat Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje esantį partizanų muziejų.
Renginio Merkinėje akimirkos. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotraukos
Atnaujinimo data: 2025-12-18
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas