Apsižvalgykite: gal matote, ką verta įrašyti į nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių
Atšilus orams ir atsiradus daugiau galimybių keliauti, kviečiame prisidėti prie nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo. Pasižvalgykime: gal atokesnėse vietovėse, o gal visai šalia savo gyvenamosios vietovės yra objektų, kurie dar neįrašyti į Kultūros vertybių registrą, bet galimai turi vertingųjų savybių, kuriuos verta būtų išsaugoti, užfiksuoti jų duomenis. Surinkti duomenys pasitarnaus istorijos ir praeities kultūros moksliniams tyrimams. Kultūros paveldo inventorizavimas yra kertinis etapas, nes tik žinant, ką turime ir ką iš viso to norime išsaugoti, bus galima numatyti ir tolimesnius veiksmus paveldo apsaugoje. Iš inventoriaus kultūros paveldo objektai bus teikiami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms įvertinti juos ir vertus įrašyti į Kultūros vertybių registrą suteikiant atitinkamą reikšmingumo lygmenį. Inventorizavimas leis neprarasti informacijos apie nykstantį kultūros paveldą. Be to, net ir paveldo objektui sunykus ar jį sunaikinus, informacija apie jį vis tiek išliks inventoriuje ir tokiu būdu neišnyks iš atminties, egzistuos kaip kultūros, istorijos faktas, žinių šaltinis. Istorijoje yra pavyzdžių, kai pastatus ar net senamiesčius buvo įmanoma atstatyti pagal inventoriuje išlikusią informaciją apie juos.
Užpildyti anketą gana paprasta, tik pradžioje reikia objektą nusifotografuoti, išmatuoti, surinkti apie jį kiek galima daugiau informacijos. Inventorizavimo anketą rasite čia:
https://inventorius-paveldas.hub.arcgis.com/
Kultūros paveldo departamentas (KPD), organizuojantis ir koordinuojantis nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą, kviečia visuomenę aktyviau prisidėti prie šio svarbaus proceso. Inventorių pildyti gali visi: ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, tie, kuriems rūpi, kurie domisi, kuriems svarbu paveldo išsaugojimas ateities kartoms. Nuo 2021 m. balandžio 1 dienos, kai inventorius pradėtas pildyti, jau gautos 798 inventoriaus duomenų anketos. Šiais metais jau inventorizuoti 129 galimai vertingųjų savybių turintys kūriniai ir kiti daiktai bei vietovės).
Iki šiol prie inventorizavimo prisidėjo KPD teritoriniai skyriai, Kultūros paveldo centras, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato direkcija, Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcija, karo istorijos klubo „Rytų frontas“ asociacija, Tauragės kultūros centras, 9 fiziniai asmenys,10 savivaldybių: Alytaus miesto ir Alytaus rajono, Plungės, Šakių, Anykščių, Kėdainių, Klaipėdos rajono, Kupiškio, Švenčionių, Zarasų. Daugiausiai į inventorių įrašyta objektų, esančių Vilniaus, Kauno miestų savivaldybėse, Akmenės, Skuodo, Kupiškio, Tauragės, Lazdijų, Utenos rajonų savivaldybėse. KPD kviečia prie galimai vertingųjų savybių turinčių objektų inventorizavimo aktyviau prisidėti miestų ir rajonų savivaldybes, muziejus, mokslo institucijas, tradicines religines bendruomenes, įvairias bendrijas, kraštotyrininkus, žygeivius. Jau dabar prie inventorizavimo proceso prisijungė mokyklų mokytojai, muziejininkai, savivaldybės, kurios dar nebuvo teikusios anketų, tai džiugina.
Kaip teigė KPD apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyr. specialistė Rasa Visockaitė, daugiausia inventorizuota medinių, mūrinių pastatų (40 vienetų). Inventoriui jau patekti duomenys tokių įdomesnių objektų, kaip Plungės ir Kybartų geležinkelio stotys, medinė Girulių vila. Inventorizuota 18 medinių ir mūrinių bažnyčių, pavyzdžiui, istorizmo architektūros ir vidaus dekoro Stagėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia Plungės rajone, Kiburių Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios medinė bažnyčia Pasvalio rajone.
Į inventorių įrašytas ir Kybartų gaisrinės bokštas, keletas inžinerinių statinių: Šventosios nautofonas, padedantis laivams rasti kelią į uostą užslinkus rūkui, Palangos švyturys, pastatytas 1957 m., taip pat Klaipėdos Baltojo švyturio liekanos. Dar neturėjome inventoriuje gatvių fragmentų. Keletą tokių atkarpų inventorizavo Alytaus miesto savivaldybė (pateikti Seirijų, Senosios, Parko akmenimis grįstų gatvių fragmentų duomenys). Jie mena tuos laikus, kai akmenimis grįsta gatvė buvo savotiška prabanga. 1936 m. grįstų gatvių plotas Alytuje sudarė 119 950 kv. m, aikščių – 3000 kv. m. Inventoriui taip pat pateikti tarpukaryje akmenimis grįsto kelio į geležinkelio sandėlį likučiai. Šiuo keliu buvo vežami tremčiai pasmerkti Skuodo apylinkių žmonės.
Jei pildant inventorizavimo anketą kils klausimų, prašome skambinti telefonu: 866654779.
KPD informacija
Į inventorių įrašyta modernizuoto istorizmo stiliaus Plungės geležinkelio stotis (architektas Vincas Pukas). Inventoriaus nuotrauka
Atnaujinimo data: 2023-04-12
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas