Alytuje aptartos naujos tendencijos kultūros paveldo apsaugoje. Akcentuota bendrakūra
Gruodžio 5 dieną Alytaus audiovizualiųjų menų centre (restauruotoje buvusioje sinagogoje) vykusiame Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) organizuotame renginyje „Paveldo apsaugos kultūra Alytaus apskrityje: atspindžiai ir ateities vizijos“ paveldosaugos specialistai, savivaldybių ir valstybės institucijų atstovai apžvelgė Alytaus regiono paveldosaugos situaciją, diskutavo apie kultūros paveldo ateitį. Kaip pabrėžė pranešėjai, pastebima, kad Lietuvoje formuojasi naujos tendencijos kultūros paveldo apsaugos srityje – nuo draudimų politikos pereinama prie bendrakūros, iniciatyvų skatinimo ir aktyvesnio bendradarbiavimo.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, nuo 1997 m. kasmet renkanti ir analizuojanti duomenis apie Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai, praėjusią vasarą pradėjo lankyti Lietuvos savivaldybes ir su paveldosaugos procesais susipažinti gyvai. Pirmiausia susipažinta su Alytaus apskritimi. Renginyje aptartos šio regiono paveldosaugos aktualijos, pasiekimai, iššūkiai, pasidalinta sėkmės istorijomis. Kaip sakė VKPK pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, pernai sukurtas Savivaldybių paveldosauginis indeksas padeda įvertinti ir skatinti savivaldybių indėlį paveldosaugoje. Alytaus apskritis tapo puikiu pavyzdžiu, kaip paveldas gali būti traktuojamas tiek kaip vertybė, tiek kaip priemonė kitoms gyvenimo sritims gerinti. Kaip pabrėžė V. Ščiglienė, valstybinės institucijos privalo ateiti į pagalbą tiems, kam rūpi paveldas.
LR Prezidento vyriausioji patarėja doc. dr. Jolanta Karpavičienė akcentavo, kad kultūros paveldo išsaugojimas ir įveiklinimas turi remtis sisteminiu požiūriu, o veiksminga paveldosauga privalo remtis modernia vadyba ir iniciatyvumu. „Mes turime pradėti nuo idėjos, nuo suvokimo, kad mes esame Lietuva. Šis suvokimas turi vienyti visas suinteresuotas šalis. Mūsų bendras rūpestis ir bendra atsakomybė už mūsų šalies kultūros paveldo fenomeną, kuris įkūnija Lietuvos istoriją, europietišką kultūrinę tapatybę, vaizdžiai tariant, įvietina mūsų krašto praeitį, susieja ją su modernia Lietuva, dabarties visuomenės poreikiais ir su Lietuvos ateitimi, o svarbiausia, kuria pilietinės bendrystės jausmą, įskelia pasididžiavimo Lietuva kibirkštį ir skatina bendrakūrą. Ir dar kas svarbu – ši veikla leidžia pajausti, kad gyvename prasmingai.“
Kaip teigė J. Karpavičienė, svarbu sukurti aiškius juridinius mechanizmus, integruoti paveldą į turizmo strategijas ir parengti veiksmingą planą. „Kas, jei ne mes, turime saugoti, vertinti ir branginti tai, ką mums paliko istorija. Kas, jei ne mes, turime šį palikimą paversti integralia mūsų dabarties gyvenimo dalimi. Kas, jei ne mes, turime tai perduoti ateities kartoms“, – sakė J. Karpavičienė, visiems linkėdama meilės ir atsakomybės Lietuvai, stipraus ir oraus bendrystės jausmo.
Kalbėjusieji pažymėjo vieną svarbiausių veiksnių, kurie yra neatsiejami nuo paveldosaugos – tai meilė savo kraštui, sugebėjimas savo idėjomis užkrėsti kitus, įtikinti veikti kartu. Vienas iš tokių gerųjų pavyzdžių – Merkinės krašto muziejaus, kuris savo aktyvia veikla formuoja miestelio tapatybę ir įtraukia verslą bei bendruomenę į paveldo atgaivinimą. Kaip sakė šio muziejaus vadovas dr. Žygimantas Buržinskas, svarbiausia yra teisingai komunikuoti, savo siekius pateikti taip, kad visiems atrodytų veiksminga, prasminga. „Kiekvienas iniciatyvus žmogus yra aukso vertės“, – sakė jis, pasakodamas, kaip Merkinei pavyksta apjungti jėgas paveldo išsaugojimui.
Merkinės atgimimo pavyzdį akcentavo ir Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Saulius Korocejus. „Merkinė yra kaip pavyzdys, kuriuo galėtų pasekti kitos vietovės. Muziejaus iniciatyvos sutelkė bendruomenę. Apskritai bendraveika – efektyvus paveldo puoselėjimo modelis, – sakė jis. – Iniciatyvos dažniausiai kyla iš apačios, bet kartais reikia paskatinti ir iš viršaus. Pavyzdžiai, Musteika turėjo aktyvų bendruomenės pirmininką, kuris nuolat pats eidavo pas vietos valdžios atstovus su prašymais. Tada buvo įgyvendintas kaimo stogų dengimo projektas. Zervynas, atvirkščiai, reikėjo iš viršaus paskatinti veikti, pabaksnoti, parodyti Musteikos pavyzdį, paskatinti irgi prisijungti“.
Į diskusiją įsijungęs Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas Alius Baranauskas akcentavo svarbą palaikyti paveldo objektų savininkų ir bendruomenių iniciatyvas. „Reikia mažiau drausti, o labiau ieškoti būdų, kaip sudaryti sąlygas veikti. Džiugu, kad ateina supratimas, jog represinė paveldosauga prie rezultatų neveda. Svarbu ieškoti kompromisų. Per pastarąjį dešimtmetį tendencijos paveldosaugoje keičiasi. Nesakome „negalima“, o ieškome būdų, kaip padaryti, kad būtų galima. Tik kalbėjimasis, partnerystė ir bendradarbiavimas gali atverti naujas galimybes paveldosaugai, – sakė jis. – Jei trūksta lėšų paveldui tvarkyti, o projektai brangiai kainuoja, tai gal duokim objektų savininkams jau parengtus projektus. Keiskim finansavimo modelį“.
Kitas gerasis regiono pavyzdys – Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba, turinti nepaprastą potencialą tapti regiono simboliu ir traukos centru. Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos atkūrimas – tai ne tik kultūrinė investicija, bet ir galimybė skatinti regiono ekonominį ir kultūrinį vystymąsi, pritaikant paveldą šiuolaikinėms reikmėms ir tampant reikšmingu veiksniu vietos bendruomenės gyvenime.
Renginyje VKPK Padėkos ženklais apdovanoti Alytaus regiono paveldosaugai nusipelnę specialistai. Tarp jų – ir KPD Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vyr. specialistė dr. Margarita Janušonienė – „Už ilgus metus, skirtus kultūros paveldo puoselėjimui. Jūsų ypatingas dėmesys ir meilė kiekvienai kultūros vertei yra neįkainojamas indėlis, prisidedantis prie paveldosaugos stiprinimo. Jūs ne tik dalijatės savo išsamiomis žiniomis ir patirtimi, bet ir įkvepiate kitus siekti aukščiausių standartų kultūros paveldo srityje“.
Padėka dr. Žygimantui Buržinskui – „Už atsidavimą ir svarbų indėlį į Merkinės paveldo puoselėjimą. Jūsų vadovaujamas Merkinės krašto muziejus tapo paveldo atgimimo centru, kur istorija susijungia su šiuolaikinėmis iniciatyvomis, o Jūsų veikla – ne tik kaip muziejaus vadovo, bet ir kaip nuoširdaus krašto ambasadoriaus – įkvepia bendruomenę, verslo sektorių ir vietos valdžios atstovus bendram tikslui“.
Tarp apdovanotųjų VKPK padėkos ženklais – ir KPD Alytaus–Marijampolės terotorinio skyriaus vyr. specialistė dr. Margarita Janušonienė (trečia iš dešinės). Jūratės Mičiulienės (KPD) nuotrauka
Atnaujinimo data: 2024-12-09
Taip pat skaitykite:
Aptarti Veliuonos paveldosauginiai klausimai
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas