Užsienio ekspertai teigiamai įvertino A. G. Casparini vargonų restauravimą

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kvietimu šių metų vasario 4-6 d. Vilniuje viešėjo žinomi Europos vargonų specialistai. Išsamiai susipažinę su Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios (Dominikonų g. 8) vargonų restauravimu, jie pateikė išsamią ataskaitą. Ataskaitoje teigiamai įvertinta restauravimo programos eiga, išdėstytos rekomendacijos tolimesniems darbams. Šie bene didžiausi Lietuvoje barokiniai vargonai 1776 m. sukurti privilegijuoto Karaliaučiaus rūmų vargonų meistro Adamo Gotlibo Casparini ir  yra  vieni vertingiausių bei geriausiai išsilaikiusių barokinių vargonų ne  tik Lietuvoje, bet  ir  visoje  rytinėje Europos  dalyje, todėl jų restauravimui skiriamas ypatingas dėmesys.

 

Vilniuje apsilankę žinomi Europos vargonų specialistai – Lenkijos vargonų muzikos ir vargonų statybos tradicijų specialistas prof., habil. Dr. Krzysztofas Urbaniakas bei vokiečių vargonų statytojas ir restauratorius, Wegscheiderio vargonų dirbtuvių įkūrėjas Kristianas Wegscheideris. Konsultacijose nuotoliniu būdu dalyvavo ir Švedijos vargonų meistras Niclas Fredrikssonas, 2000 m. apmatavęs ir parengęs išsamią Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčioje esančių A.G. Casparini vargonų būklės ataskaitą (tada demontavus vargonus buvo padaryta jų kopija, kuri šiuo metu yra Rocheseryje, JAV).

 

 

Pagal 2000 m. sutartį tarp Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Geteborgo vargonų meno centro (GoArt) prie Geteborgo universiteto (Švedija) dėl koncepcijos vargonų restauravimui parengimo, vargonų kopijos pastatymo ir instrumento originalo restauravimo vargonai buvo demontuoti, atliktas jų inventorizavimas, o pagal parengtą inventorinę dokumentaciją A. G. Casparini vargonų kopija pastatyta Ročesteryje, JAV.

 

Nuo 2000 m. epizodiškai vykdyti vargonų restauravimo darbai negalėjo užtikrinti kokybiško rezultato. Išardytų vargonų dalys buvo saugomos neatsakingai, o dalis pagal to meto galimybes restauruotų dalių turi būti perdaromos iš naujo.

2020 m. Kultūros paveldo departamentas, aptaręs su Lietuvos Vyskupų Konferencija ir VšĮ „Vilniaus Arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, kuri užsakė konservavimo, restauravimo darbų programos parengimą, inicijavo konservavimo, restauravimo darbų atnaujinimą. 2020 m. spalio mėnesį pasirašyta trišalė Kultūros paveldo departamento, Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos ir VšĮ ,,Vargonų paveldo centras“ sutartis dėl A. G. Casparini vargonų instrumento konservavimo ir restauravimo darbų.

 

Siekiant išsklaidyti pasigirstančias abejones dėl restauravimo darbų profesionalumo, kvietimas atvykti į Vilnių užsienio šalių vargonų ekspertams ir restauratoriams buvo išsiųstas dar 2021 m. vasarą, tačiau dėl COVID situacijos ir jų užimtumo vizitą teko atidėti. Atsižvelgiant į kviestų užsienio ekspertų prašymą, 2021 m. pabaigoje vargonų konservavimo, restauravimo darbai buvo laikinai sustabdyti.

 

 

Lietuvos ir užsienio specialistų konsultacijų tikslas – įvertinti vargonų restauravimo programos eigą ir šiuo metu jau vykdomus Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios vargonų restauravimo darbus. Svečiai, padedant vertėjui, kartu su KPD darbuotojais, Vilniaus Šv. Dvasios parapijos vargonininku Romualdu Seniut, Lietuvos nacionalinės vargonininkų asociacijos pirmininku dr. Baliu Vaitkum bei restauratoriumi, Kilnojamųjų kultūros vertybių atestavimo komisijos pirmininku ir Restauravimo tarybos pirmininko pavaduotoju, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos meninių baldų, aukščiausios kategorijos auksuotės, aukščiausios kategorijos polichromuoto medžio (drožybos specializacija) restauratoriumi Robertu Švelniku  apžiūrėjo jau  beveik  dvidešimt  metų išrinktus  ir  tylinčius vargonus bažnyčioje ir jų restauravimo vietoje -  VšĮ „Vargonų paveldo centro“ dirbtuvėse. Čia praleidę ištisą dieną ekspertai išsamiai susipažino su visu procesu, įvertino vargonų traktūros ir griežyklos bei dalies vamzdyno restauravimo darbus, teikė konsultacijas centro meistrams. Apžiūros metu buvo konsultuojami dirbtuvių meistrai, atliekantys atskirų vargonų dalių ir mazgų – metalinių medinių ir kitų – konservavimo, restauravimo darbus. Taip pat buvo išsamiai įvertinta vargonų ir vargonų prospekto būklė, vargonų instrumento ir dumplių patalpa.

 

 Kultūros paveldo departamente susitikę su Departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru svečiai buvo supažindinti su visa konservavimo, restauravimo darbų programos parengimo eiga, konservavimo, restauravimo darbų įgyvendinimo pradžia, aptartos tolesnės konservavimo, restauravimo darbų perspektyvos ir metodika.

Ekspertų žinios  apie  Lietuvos  vargonų  situaciją,  patirtis,  geranoriškumas,  restauravimo procesų  išmanymas  ir noras  bei  gebėjimas  dalintis savo  žiniomis  paliko  gilų  įspūdį  ir departamento  darbuotojams, ir  restauratoriams.

 

 

Neseniai ekspertai pateikė išsamią ataskaitą bei rekomendacijas raštu, kaip toliau restauruoti garsiuosius Casparini vargonus. VšĮ „Vargonų paveldo centras“ (vadovas Girėnas Povilonis) vargonų dirbtuvėms leidžiama tęsti restauravimo darbus taip, kaip paaiškino ir rekomendavo meistrai.

 

Konstatuota, kad dalį darbų, kurie neįrašyti į dabartinę Konservavimo, restauravimo darbų programą kaip buvę ankstesnių restauravimo darbų apimtyje, būtina atlikti iš naujo, nes šiuo metu nėra tikslinga restauruoti  anksčiau nekokybiškai padarytas detales. Daug rekomendacijų dėl restauravimo technikos ir restauravimo principų buvo pateikta žodžiu, pritarta jau atliktiems darbams, taip pat konstatuota, kad galima tęsti sustabdytus darbus.

 

Viešnagės metu išnagrinėjus Casparini vargonų dalis ir išsamiai aptarus restauravimo principus ir technikas, pritarta tolesniems vargonų pūtyklos, dumplių konservavimo, restauravimo darbams. Ekspertai konstatavo, kad vamzdynai (mediniai ir metaliniai) konservuoti, restauruoti labai kruopščiai, kad vamzdžių gaminimo metu neturėtų būti keičiamos  angos; kad oro takai ir kitos dalys turi būti intonuojami, atlikus tolesnius vamzdyno, įskaitant garso aukštumo, oro slėgio ir temperatūros derinimo tyrimus.

 

Kadangi restauruojant vargonus tenka gaminti dalį naujų vamzdžių, o šių konservavimo, restauravimo darbų tikslas – grojantys restauruoti vargonai, K. Urbaniakas, K. Wegscheideris, N. Fredrikssonas rekomendavo kreiptis į analogiškos reikšmės ir sandaros bei panašaus statybos laikotarpio vargonų intonavimo patirties turinčius Europos specialistus. Vargonų instrumento intonavimas turi būti atliekamas lygiagrečiai su tam tikrais restauravimo darbų etapais, kad būtų užtikrinti teisingi vamzdžių ilgiai bei kitų mechanizmų reguliavimas.

 

Apžiūrėjus vargonų buvimo vietą bažnyčioje pastebėta, jog ten bloga ventiliacija ir kyla pelėsio kaupimosi pavojus. Siekiant užtikrinti geresnį dumplių patalpos vėdinimą, specialistai rekomenduoja išardyti sieną tarp prieškambario ir dumplių kambario. Taip tat rekomenduota restauruotas vargonų dalis kuo skubiau grąžinti į bažnyčią – į jų įprastinę vietą su įprasta santykine oro drėgme. Svarbu, kad vargonų dalys kuo mažiau nukentėtų dėl sąlyčio su sausu oru. Taip pat aptarta, kaip restauruojant pasirūpinti, jog ateityje į vėjo dėžes nepatektų per daug drėgmės.

 

Šešių dumplių medinės dalys jau buvo restauruotos G. Povilionio. Jas apžiūrėję ekspertai konstatavo, kad juos tenkina restauravimo rezultatai, kad oda ir gyslos pritaikytos profesionaliai. Ekspertų teigimu, G. Povilionio dirbtuvėse metaliniai vamzdžiai taip pat kruopščiai ir pagarbiai restauruoti. Svečiai pateikė daug patarimų restauravimo technologijos klausimais, taip pat rekomendavo pasitelkti patyrusius barokinių vargonų intonavimo meistrus, kurie turėtų patirties dirbant su istoriniais XVIII a. vargonais – kad vertingi A.G.Casparini vargonai suskambėtų taip, kaip skambėjo didžiojo juos sukūrusio meistro laikais.