Paveldosaugininkų konsultacija Sedoje: miesto istorinės dalies pokyčiai ir jų valdymas
KPD Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus specialistai susitikime Sedoje su Mažeikių rajono savivaldybės atstovais ir Sedos bendruomene aptarė aktualius miesto autentiškumo, paveldosauginius ir priežiūros klausimus.
Susirinkusiems posėdžio dalyviams buvo pristatytos KPD Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus vykdomos funkcijos ir svarbiausi uždaviniai, išdėstyti nacionaliniai teisės aktai ir dokumentai, reglamentuojantys veiklą kultūros paveldo vietovėje, svarbios paveldosaugos sąvokos. Detaliau pristatytas Sedos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 17105) KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas, nustatytos vertingosios savybės, vertingųjų savybių pobūdžiai, nustatytos teritorijos ribos. Buvo pademonstruotos ikonografijos ir fotofiksacijos, atskleidžiančios, kaip keitėsi miesto istorinės dalies bendras vaizdas iki šių dienų. Akcentuoti atskiri pavyzdžiai, aptarta, kokią įtaką bendram miestelio vaizdui turi po rekonstrukcijų pakitęs langų skaidymas, apdailos medžiagiškumas, kaip pastatai keičiasi, kai nebelieka kaminų, nutolstama nuo kultūros paveldo vietovei būdingos architektūrinės raiškos.
Susirinkusiems buvo pristatyti teigiamą ir neigiamą įtaką kultūros paveldo vietovei darantys veiksniai, atsakyta į susirinkusiųjų klausimus.
Posėdžio pabaigoje teritorinio skyriaus atstovai apžiūrėjo probleminius kultūros paveldo objektus. Kartu su parapijos klebonu – įrengtą nuovažą į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, atskirus pastatus.
Iš istorijos
Sedos miesto istorinė dalis yra nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovė. XVI a. pr. Seda jau buvo svarbus Žemaitijos miestelis – pasienio su Livonija prekybos ir švietimo centras. Sedoje susikerta svarbūs keliai iš Telšių, Žemaičių Kalvarijos, Barstyčių, Ylakių, Židikų, Tirkšlių. Sedos bažnyčia įsteigta XVI a. pr.
Į Sapiegų giminės rankas Seda perėjo XVII a. II p. ar XVIII a. pr. Miestelis stipriai nukentėjo Šiaurės karo metu. 1701 m. čia lankėsi Švedijos karalius Karolis XII (1682–1718).
1744 m. buvo statomi nauji dvaro pastatai. 1765 m. po Lietuvos lauko etmono, Polocko vaivados Aleksandro Sapiegos (1730–1793) ir Sedos klebono Jono Mykolo Domaševičiaus (1720–1771) susitarimo buvo stačiakampiais kvartalais suplanuota ir pradėta formuoti naujoji miestelio dalis. 1765 m. supylus pylimą per Sedulos upelio slėnį suformuota Bažnyčios gatvė. Miestelis įgijo iki šių dienų mažai pasikeitusį planą.
1769–1770 m. klebono rūpesčiu perstatyta medinė Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia išlikusi iki mūsų dienų. XVIII a. pab. Sapiegų dvaro teritorijoje pastatyta LDK kariuomenės generolo Benedikto Adomavičiaus funduota Šv. Jono Nepomuko bažnytėlė, perstatyta 1900 m. Pirmojo pasaulinio karo metais Seda buvo apskrities centras, o 1915 m. išleisti Sedos popieriniai pinigai.
Atnaujinimo data: 2026-06-16
Taip pat skaitykite:
Telšių vyskupijos 100-mečio jubiliejuje pagerbti ir Žemaitijos kultūrai nusipelnę žmonės
Europos archeologijos diena Kruonyje
Dalijamės ET Kultūros kelių vystymo vadovo lietuvišku vertimu
Sertifikuotas Dainuojamojo paveldo kelias, jungiantis Norvegiją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą