KPD specialistės pranešimas tarptautinėje konferencijoje – apie nenaudojamų bažnyčių sakralių erdvių panaudojimą
Birželio 30–liepos 3 dienomis Romoje vyko Europos religijos akademijos tarptautinė konferencija „Religija ir (ne)lygybė“, kurioje pranešimą skaitė KPD vyr. specialistė ir Popiežiškojo Grigaliaus universiteto doktorantė Rūta Giniūnaitė. Europos religijos akademija kiekvienais metais vis kitame Europos universitete organizuoja konferenciją, skirtą religijos vietai visuomenėje. Šiais metais konferencija buvo suorganizuota Romos Luiso Guido Karlio privačiame universitete, kuris specializuojasi socialinių mokslų: teisės, ekonomikos, vadybos, finansų ir politikos, ypatingai diplomatijos, mokslų srityse. Atidarymo kalboje universiteto rektorius Paolo Boccardelli pabrėžė, kad skirtingų sričių dialogas su religija yra reikalingas ne tik mokslui, bet ir pasaulio stabilumui bei taikai.
Religijos kultūros paveldo klausimai buvo aptariami vienuolikoje konferencijos sekcijų (https://secure.onlinecongress.it/Olc/Client/Programme/Public/Session/EUARE2026/1997208256990597002202207/en/List). Dvi iš jų buvo skirtos pakartotinam krikščioniškų bažnyčių panaudojimui: ,,Sodrus: bažnyčių pastatų išsaugojimas arba transformacija: tarptautinė ir tarpdisciplininė analizė“, dėmesys buvo skiriamas tarpžemyniniems, kanonų teisės ir organizacijų klausimams, ir „Kartą laimi, kartą pralaimi: apie adaptyvų ir hibridinį religinių pastatų (pa)naudojimą”, kuri akcentavo liturgijos sąveiką su kitomis panaudojimo formomis.
Pastarąją diskusiją inicijavo liturgijos dėstytojas Samuelis Goyvaerts iš Nyderlandų Tilburgo universiteto, architektė Karen Lens iš Belgijos Unhaaselt universiteto ir architektūros paveldo tyrėja Keitė Džordan iš Anglijos Vestminsterio universiteto. Tyrėjai siekė aptarti liturginės erdvės ir kitų socialinių funkcijų apipusią sąveiką teoriniu lygmeniu ir atvejų studijomis. Diskusijoje taip pat dalyvavo doktorantūros studentai, architektai ir fotografas, kurie ne tik analizavo Jungtinių Amerikos valstijų, Anglijos ir Italijos naujai panaudojamų bažnyčių ir vienuolynų atvejus po Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų, bet ir svarstė bažnyčių praradimų psichologinį poveikį bei istorinės fotografijos indėlį į architektūrinės erdvės kaitos fiksavimą.
Tarp šių prelegentų pranešimą ,,Sakralios erdvės buvimas ir nebuvimas teoriniuose tyrimuose apie nebenaudojamas bažnyčias nuo Vatikano II susirinkimo (1962–1965) iki 2018 m. pirmų Vatikano gairių nenaudojamoms bažnyčioms“ skaitė KPD vyr. specialistė R. Giniūnaitė. Savo pranešime ji apžvelgė sakralios erdvės sampratą Europos nenaudojamų bažnyčių teorinio tyrimo istorijoje. Kaip atvejo studiją prelegentė pasirinko analizuoti Eglės Ridikaitės 2026 metų meninę instaliaciją ,,Nuėmimai“, keldama klausimą kaip ekspozicija kuria Vilniaus Šv. Jurgio nenaudojamos bažnyčios sakralią erdvę, remiantis religijos filosofo Romano Gvardinio (1885–1968) dviejų ,,polių“ sąveikos moksliniu tyrimu. Šioje analizėje taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas ekspozicijos sąveikai su sovietų okupacinės valdžios intervencijomis, kuri buvo įvertinta Lietuvos nenaudojamų bažnyčių patirties tyrimų kontekste.
Keturių dienų mokslinės konferencijos programą, kurioje dalyvavo ir Lietuvos mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio mokslų įstaigų, galima rasti brošiūroje:
Atnaujinimo data: 2026-07-07
Taip pat skaitykite:
Ketvirtis amžiaus bendradarbiavimo saugant Europos kapinių paveldą
Sutvarkyti Skarulių Šv. Onos bažnyčios mediniai langai
Baltijos jūros regiono paveldosaugininkai aptarė paveldo dokumentavimo, skaitmeninimo aktualijas
Apie nenaudojamų bažnyčių pritaikymą neliturginiams tikslams – pranešimai Vroclave ir Romoje