Apie nenaudojamų bažnyčių pritaikymą neliturginiams tikslams – pranešimai Vroclave ir Romoje
Vroclavo universiteto Meno istorijos instituto ir Vroclavo arkivyskupijos muziejaus birželio 18–20 d. organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Sakralus paveldas iš arti: šių laikų religiniai ir post-religiniai muziejai” pranešimą „Nenaudojamų bažnyčių sakralinė erdvė kaip kultūrinių parodų forma ir kultūrinė paroda kaip nenaudojamų bažnyčių naujos sakralios erdvės forma“ nuotoliu skaitė ir KPD Kultūros paveldo tyrimų valdybos vyresnioji specialistė Rūta Giniūnaitė. (https://www.youtube.com/live/R1CGA2aLUIgnuo 1.18-1.44 min.)
Tarptautinėje konferencijoje (https://historiasztuki.uni.wroc.pl/Instytut-Historii-Sztuki/Badania-menu-dolne/Konferencje) prelegentė pristatė keturis skirtingus kultūrinių ekspozicijų nenaudojamose bažnyčiose atvejus: Bilo Violos meninę “įvietintą“ instaliaciją ,,Vandenynas be kranto“ San Galo bažnyčioje Venecijos bienalėje, Grut Bijgardeno De La Salle centro ,,Atskleidimo koplyčios“ architektūrinę erdvę, Kelno arkivyskupijos meno muziejaus ,,Kolumba“ kontempliatyvią erdvę ir Vilniaus bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicinę erdvę. Šiuos atvejus analizavo Prancūzijos revoliucijos, totalitarinių režimų ir Vatikano Kultūros ir švietimo dikasterijos ,,Pagonių kiemo“ koncepcijos kontekste. Pranešimą apibendrino Popiežiaus Pranciškaus inovatyviu požiūriu į kultūrines ekspozicijas.
Vroclavo konferencija siekė aptarti iššūkius, su kuriais susiduria įvairių religinių konfesijų, nebenaudojamų kulto vietų ir pasaulietiniai muziejai, eksponuojantys kultui skirtus objektus. Konferencijos idėja kilo po 2024 metų Vroclavo arkivyskupijos muziejaus, kurio istorija siekia daugiau nei 120 metų, ekspozicijos atnaujinimo.
Konferencijoje dalyvavo žydų, budistų ir krikščionių kultūros paveldą saugojančių muziejų veiklos tyrėjai iš skirtingų Izraelio, Junginių Amerikos valstijų, Italijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vengrijos, Čekijos ir Vengrijos universitetų. Mokslininkai kėlė sakralumo, liturginės erdvės, tapatybės, religinės ar vietinės bendruomenės įsitraukimo ir ugdymo klausimus netradicinio tipo muziejuose, kuriuose vyksta transformacinė, muzealizacinė ar adaptacinė sąveika tarp kulto, kultūros paveldo ir šiuolaikinio muziejaus funkcijų.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Italijos ,,Muziejai ir religija“ forumų ir bažnytinių muziejų asociacijos atstovės, kurios pabrėžė ne tik specialistų, bet ir Bažnyčios dvasininkų, katechetų ir sielovadininkų įsitraukimo svarbą rūpinantis religiniu paveldu. Be to, dalyje pranešimų buvo keliami kilnojamų kultūros vertybių klausimai kaip nebenaudojamų liturginių rūbų pakartotino panaudojimo galimybės, religinių ir nereliginių objektų dermė ar Vroclavo arkivyskupijos muziejaus kolekcijos atradimų prisidėjimas prie Silezijos kultūros paveldo pažinimo.
Ši konferencija atskleidė kaip netradicinės muziejų erdvės gali paskatinti ne tik išsamesnį kultūros vertybių pažinimą, bet ir tampresnį skirtingų sričių atstovų bendradarbiavimą religinio kultūros paveldo sklaidos srityje. Konferencijos programą ir visus įrašus galima rasti Vroclavo universiteto internetinėje svetainėje: https://historiasztuki.uni.wroc.pl/Instytut-Historii-Sztuki/Badania-menu-dolne/Konferencje.
Liepos 2 dieną KPD vyr. specialistė R.Giniūnaitė skaitys mokslinį pranešimą ,,Sakralios erdvės buvimas ir nebuvimas teoriniuose tyrimuose apie nebenaudojamas bažnyčias nuo Vatikano II susirinkimo (1962–1965) iki 2018 m. pirmų Vatikano gairių nenaudojamoms bažnyčioms“ Europos religijos akademijos tarptautinėje konferencijoje „Religija ir (ne)lygybė“ Romoje. Konferencijos diskusijoje apie religinį kultūros paveldą „Kartą laimi, kartą pralaimi: apie adaptyvų ir hibridinį religinių pastatų (pa)naudojimą” pranešėja atskleis teorinių tyrimų istorijos rezultatus Vilniaus šv. Jurgio, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos ir šv. Arkangelo Mykolo bažnyčių antro pakartotino bažnyčių panaudojimo ne liturginiams tikslams ir sovietų okupacijos intervencijų į sakralią erdvę sąveikos kontekste (diskusijos nuoroda:
Diskusijos tikslas – svarstyti, kaip pakartotinio religinių pastatų panaudojimo praradimai gali būti išreiškiami naujoje erdvėje.
Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje R. Giniūnaitė rengia disertaciją „Naujas nenaudojamų bažnyčių orumas: prieš atmetimo kultūrą“, kurioje, remiantis Popiežiaus Pranciškaus raštais, tyrinėja šiuolaikinės sakralios erdvės orumo klausimą nenaudojamų katalikų bažnyčių teorinių tyrimų istorijoje.
Lietuvos kultūros paveldo tyrimų lauke nenaudojamų bažnyčių pritaikymas ne liturginiams tikslams yra nauja tema. Pirmą kartą su šia tema susidurta Vilniaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, joje įkuriant Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejų. Vėliau šios temos vystymąsi stebėjome Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios hibridiniame atvejyje, kai bažnyčioje buvo pašventinta koplyčia, įrengtas socialinis restoranas ,,Pirmas blynas“ ir vykdoma Vidaus reikalų ministerijos sielovadinė veikla. 2023 m. Vilniaus šv. Jurgio bažnyčioje vyko Europos paveldo dienų Lietuvoje atidarymas.
Naujausiai ši tema išryškėjo ką tik pasibaigusio Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso metu, kai įvairios veiklos buvo paskirstytos skirtingose Vilniaus nenaudojamose bažnyčiose: Vilniaus Viešpaties Dangun Ėmimo bažnyčioje veikė mugė, šv. Stepono bažnyčioje vyko renginiai, skirti išgijimo iš priklausomybių temai, o Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies šventorius tapo kongreso epicentru. Vakarų Europoje su šia tema intensyviai susiduriama nuo praėjusio amžiaus vidurio, tuo tarpu aktyvūs jos tyrimai prasidėjo tik amžiaus pradžioje. Šiuo metu itin plečiamas šios temos tyrimų laukas, peržengiant disciplinų ir institucijų ribas, ieškomas šios temos potencialas ne tik kultūros paveldo tyrimams, bet ir visuomenei ir religinių reiškinių tyrimams. Lietuvos bažnyčių pakartotino panaudojimo sovietinės okupacijos metu istorija yra mažai tyrinėta ir svarbi Europos nenaudojamų bažnyčių teorinių tyrimų kontekste.