Tautų atmintis: perlaidoti lietuvių ir lenkų karių palaikai

KPD  atstovai sausio 27 d. dalyvavo 1920 m. žuvusių lietuvių ir lenkų karių perlaidojimo ceremonijoje. 2022 metų rudenį surastų keturiolikos karių palaikai po  Šv. Mišių Vievio Šv. Onos bažnyčioje buvo palaidoti netoli esančiose Kurkliškių kapinėse, dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kuopų kariams. Remiantis surinkta istorine informacija, tai lietuvių ir lenkų karių, žuvusių kovose per 1919–1920 metų Lenkijos ir Lietuvos konfliktą, palaikai. Šv.Mišiose dalyvavo ir žuvusius karius pagerbė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, Lietuvos krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, Lenkijos gynybos atašė plk. Sławomir Pawlikowski, Lenkijos tautos atminties instituto direktoriaus pavaduotojas prof. Krzysztof Szwagrzyk, kiti oficialūs asmenys ir visuomenės atstovai.

„Dabar, praėjus daugiai kaip šimtui metų nuo tų įvykių, apie šią abiem tautoms skaudžią temą galime kalbėti ramiau ir su derama pagarba palaidojame priešingose fronto pusėse kovojusius karius. Tai apskritai pirma tokio pobūdžio perlaidojimo ceremonija, kai viename kape surasti ir dabar vėl vienas šalia kito perlaidoti priešingose pusėse kovoję kariai. Ko  gero, kiekvienas iš jų tada jautėsi teisus, kovojantis už savo suvokiamą Tėvynę. Kol kas jų pavardės nežinomos, tačiau tyrimai tęsiasi, tikiu, ateis laikas, ir mes galbūt  žinosime abiejų pusių karių pavardes“, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras. 

Apie 30 km nuo Vilniaus, Lazdėnuose, prie geležinkelio Vilnius–Kaunas, 1920-ųjų vasarą įvyko vienas paskutiniųjų Lietuvos ir Lenkijos susirėmimų. Aukos buvo palaidotos bendrame kape prie geležinkelio linijos. 1938 metais Lenkijai ir Lietuvai užmezgus diplomatinius santykius Lazdėnų stoties geležinkelininkai kartu su sargybos bokšto vadu sutvarkė tuo metu jau užmirštą kapavietę: pastatytas antkapinis paminklas su kryžiumi, aplink kapą pasodintos baltosios akacijos. Kapas iki šių dienų tokiu pavidalu neišliko, buvo pamirštas. 2018 metais atliekant archyvinę paiešką Lietuvos centriniame valstybės archyve buvo gautas Lietuvos kariuomenės karių, palaidotų Vilniuje, Naujuosiuose Trakuose, Dūkšte ir kitose vietose, sąrašas. Jis buvo sudarytas Lietuvos reikmėms po diplomatinių santykių užmezgimo 1938 metais. Šią informaciją Lietuvos kultūros paveldo departamentui pateikė Karo kapų priežiūros komiteto pirmininkas Marianas Sokalskis. Taip pat surinkti vietos gyventojų liudijimai, nurodantys galimą karių palaidojimo vietą, esančią netoli geležinkelio stoties. Nustatytai vietovei 2019-ųjų sausį laikinai suteiktas saugomos teritorijos statusas. Elektrėnų savivaldybės administracija organizavo žvalgymo darbus 2021 metų pabaigoje, tačiau tąkart palaidojimo vietos rasti nepavyko. 2022 metais, bendradarbiaujant su Lenkijos konsulatu Vilniuje, į kapų paieškos projektą buvo įtraukta Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) Paieškos ir identifikavimo biuro komanda. Ir  jos pastangomis rugsėjo 13 dieną po archeologinių tyrimų rastas bendras lenkų ir lietuvių karių kapas. Kad tai lietuvių ir lenkų karių palaikai, pavyko nustatyti iš uniformų likučių. Darbai buvo atliekami bendradarbiaujant su Lietuvos archeologe Diana Oleinik ir padedant Oderio-Nemuno asociacijos savanoriams.

„Prieš šimtą metų vykęs ginkluotas Lenkijos ir Lietuvos konfliktas skaudi tema abiems tautoms, tačiau vis dažniau apie tai pavyksta kalbėti be neigiamų emocijų ir išankstinių nuostatų. Stengiamės suprasti ir kartu kritiškai vertinti tuometinių politinių ir karinių lyderių argumentus, nuotaikas, vyravusias daugiau nei šimtmetį Rusijos imperializmo engiamose visuomenėse ir suformuotas naudojant tiek smurtą, tiek nuteikiant pavergtas tautas viena prieš kitą pagal negailestingą principą – skaldyk ir valdyk“, – perlaidojimo ceremonijoje kalbėjo Lenkijos ambasadorė Lietuvoje U. Doroszewska.

KPD informacija

Kurkliškių kapinėse perlaidota keturiolika lietuvių ir lenkų karių palaikų. KPD nuotrauka