Restauruoti istoriniai Vilniaus Aušros vartų bokšto lipdiniai
2026 metais buvo vykdomi vieno reikšmingiausių Vilniaus architektūros ir kultūros paveldo objektų – Aušros vartų – atiko eksterjero lipdybos konservavimo ir restauravimo darbai. Neseniai baigti šio paveldo objekto – Vilniaus miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų komplekso Medininkų, vadinamų Aušros vartais (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25163), bokšto eksterjero lipdybos restauravimo, konservavimo darbai.
Istoriniai lipdiniai su Vyčiu, kuris sovietmečiu buvo užmaskuotas, pastaraisiais metais buvo jau gerokai aptrupėję. Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebono ir Aušros Vartų šventovės rektorius monsinjoras Kęstutis Latoža inicijavo restauravimo darbus. Darbai finansuoti parapijų lėšomis, siekiant išsaugoti istorinį Aušros vartų architektūrinį ir meninį paveldą. Svarbus parapijos ir jos klebono indėlis sudarė galimybes įgyvendinti šį sudėtingą ir kultūriškai reikšmingą projektą. Objekto savininkė – Vilniaus arkivyskupija, restauravimo programos užsakovė – VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“.
Darbavosi specialistų komanda
Darbai buvo atliekami vadovaujantis eksperto kvalifikacinės kategorijos lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros restauratorės Rūtos Glinskytės-Kavaliauskienės 2024 m. parengta ir patvirtinta Aušros vartų bokšto eksterjero lipdybos tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa.
Pagrindinę specializuotų atiko lipdybos konservavimo ir restauravimo darbus atliko UAB „Restauravimo paslaugos“. Restauravimo procesui vadovavo bendrovės direktorius, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos skulptūros, lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens restauratorius Vytautas Norkūnas. Prie darbų taip pat prisidėjo UAB „Restauravimo paslaugos“ restauravimo specialistai Mantas Vaitkevičius, Ryšard Tarasevič ir Raimondas Šepetys.
Nors pradžioje Aušros vartų tvarkybos darbams buvo numatytas maždaug dvejų metų laikotarpis, sutelkus specialistų pajėgas, nuosekliai organizuojant darbus ir bendradarbiaujant visiems projekto dalyviams, pagrindiniai specializuotų atiko lipdybos konservavimo ir restauravimo darbai buvo atlikti maždaug per šešis mėnesius.
Tyrimai ir atradimai
Svarbų mokslinį pagrindą restauravimo sprendiniams sudarė istoriniai, technologiniai ir polichrominiai tyrimai bei restauratoriaus Vytauto Norkūno darbų metu atidengtos ir identifikuotos ankstyvosios grifonų bei Lietuvos Vyčio skulptūrinės formos, ilgą laiką slėptos po vėlesnių remontų, restauravimų, tinko ir dažų sluoksniais. Šie atradimai suteikė naujų duomenų apie istorinę dekoro plastinę raišką, ankstesnius jo pakeitimus ir sudarė galimybę tiksliau pagrįsti skulptūrinių formų restauravimo sprendinius.
Rengiant restauravimo programą, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos restauravimo technologė (chemikė) Asta Grubinskaitė atliko plastinio dekoro cheminius, granuliometrinius, užterštumo vandenyje tirpiomis druskomis, stratigrafinius ir dažų sluoksnių cheminius tyrimus. Jų rezultatai suteikė reikšmingų duomenų apie istorinių skiedinių sudėtį, pigmentus, rišamąsias medžiagas ir ankstesnių restauravimo etapų požymius. Tyrimai padėjo pagrįsti konservavimo metodų bei su istorine objekto struktūra suderinamų medžiagų pasirinkimą.
Darbų metu, siekiant išsamiau išanalizuoti istorinius spalvinius sluoksnius ir moksliškai pagrįsti atiko spalvinius sprendinius, UAB „Restauravimo paslaugos“ užsakymu buvo atlikti papildomi polichromijos tyrimai. Juos atliko atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo polichromijos ir sienų tapybos tyrėja, pirmosios kvalifikacinės kategorijos sienų tapybos restauratorė Rasa Kutkaitė ir trečiosios kvalifikacinės kategorijos sienų tapybos restauratorius Domas Noreika.
Tyrimų metu nustatyti ankstyviausių istorinių polichromijos sluoksnių pėdsakai, išanalizuota atiko dekoro spalvinė raida ir parengta spalvinė retrospekcija, leidusi naujai pažvelgti į XVII a. pradžios manieristinio dekoro meninę raišką.
Tyrimai atskleidė, kad ankstyvoji Aušros vartų atiko polichromija nebuvo vienalytė. Šviesios ochros, rausvi, pilki ir tamsesni šešėliniai tonai kūrė savitą spalvinio modeliavimo sistemą, kuri išryškino skulptūrinių formų tūrį, judesį ir architektūrinės kompozicijos ritmą. Ypač reikšmingi duomenys apie grifonų ir Vyčio reljefų polichromiją, atskleidę spalvinių perėjimų ir šešėliavimo svarbą jų meninei raiškai.
Restauravimo metu buvo vykdomi istorinių lipdybos ir tinko paviršių valymo, ankstesnių uždažymų šalinimo, pažeistų paviršių sutvirtinimo, druskų šalinimo, injektavimo, sunykusių tinko ir stiuko sluoksnių atkūrimo bei skulptūrinių formų tikslinimo darbai. Ypatingas dėmesys skirtas atiko grifonams, Lietuvos Vyčio reljefui, dekoratyvinėms kompozicijoms, architektūriniams lipdiniams ir karnizams.
Remiantis atliktais tyrimais ir spalvine retrospekcija buvo parenkami restauruojamų paviršių spalviniai sprendiniai, atliekamas retušavimas, tonavimas, lesiravimas ir spalvinis integravimas. Lietuvos Vyčio reljefo ir jo kompozicijos fono retušavimą atliko Rasa Kutkaitė.
Siekta ne tik išsaugoti autentišką istorinę medžiagą, bet ir kiek įmanoma tiksliau atskleisti ankstyvąją architektūrinio bei skulptūrinio dekoro meninę raišką, išlaikant istorinių paviršių ir atkurtų fragmentų dermę.
Sprendžiant grifonų ir Vyčio skulptūrinių formų klausimus, konsultuotasi su skulptoriumi, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos restauratoriumi Kęstučiu Norkūnu. Dėl Lietuvos Vyčio istorinės ir heraldinės interpretacijos konsultuotasi su dailininku vitražistu ir restauratoriumi Ignu Meidumi. Dažų spalvų ir polichromijos sprendinių klausimais konsultuotasi su eksperto kvalifikacinės kategorijos sienų tapybos restauratore Audrone Kaušiniene.
Restauruota, konservuota ir sienų tapyba
Sienų tapybos restauratorės Laura Strekienė ir Rugilė Butkutė pagal atskirą sienų tapybos konservavimo ir restauravimo programą vykdė šv. Kazimiero ir Pasaulio Išganytojo sieninės tapybos kūrinių konservavimo ir restauravimo darbus.
Aušros Vartų sienų tapybos paveikslus “Pasaulio Išganytojas” ir “Šv. Kazimieras” konservavo ir restauravo sienų tapybos restauratorės Laura Strekienė ir Rugilė Butkutė. Darbai atlikti pagal 2024 m. aukščiausios kvalifikacinės kategorijos sienų tapybos restauratorės Linos Katinaitės ir II-osios kvalifikacinės kategorijos sienų tapybos restauratorės Lauros Strekienės parengtą ir patvirtintą konservavimo ir restauravimo darbų programą.
Pietinio fasado nišoje, virš cilindrinio įėjimo yra XVII a. freska „Pasaulio Išganytojas“ (lot. Salvator Mundi). Pasaulio Išganytojas yra vienas iš Jėzaus Kristaus ikonografinių tipų, dažniausiai pasitaikančių Šiaurės Europos šalių renesanso dailėje. Išganytojas vaizduojamas frontaliai, paprastai žemiau juosmens, kaire ranka laikantis Žemės rutulį su kryžiumi, dešinę pakėlęs laiminti.Išganytojas globoja kiekvieną miesto gyventoją, kviečia apsilankyti mieste piktų kėslų neturinčius svečius. Siekiant apsaugos nuo negandų, kiemų sienų arkose virš įvažiavimo angos iš vidaus arba iš lauko pusės nišelėse paprastai būdavo pastatoma kurio nors šventojo statulėlė, pakabinamas ar retesniais atvejais nutapomas paveikslėlis. Toks šventasis buvo laikomas namų globėju, saugančiu kiemą ir jo gyventojus nuo piktų dvasių. Iki kol ant pietinio vartų fasado atsirado sienų tapyba, nišoje virš vartų buvo įtaisytas ant lentų tapytas Kristaus, įvardintas kaip Salvator Mundi paveikslas. Kai freska buvo ištapyta, paveikslas perkeltas į Basųjų karmelitų vienuolyn. Dabar jis dabar saugomas Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje.
Tikslesnės informacijos apie figūrinius atvaizdus pateikiama 1828 m. sudarytame Basųjų karmelitų bažnyčios ir vienuolyno vizitacijos akte: „Nuo Aštriojo Galo, vadinamojo Gardino kelio link, vartuose virš įvažiavimo arkos yra Išganytojo, rankoje laikančio pasaulio rutulį, atvaizdas, o abipus jo šonuose spalvotai pavaizduoti šv. Kazimieras ir šv. Stanislovas“. Deja, mūsų dienas pasiekė tik Šv.Kazimiero atvaizdas.
2002–2003 m. restauravimo darbų metu buvo atidengtas ir restauruotas Pasaulio Išganytojo atvaizdas, konservuotas šv. Kazimiero atvaizdo fragmentas, atkurta rustų sienų tapyba. Darbus atliko IĮ „Archeodomus“, restauravo – Audronė Kaušinienė ir Povilas Kuodis.
2026 m. atlikti išlikusios sienų tapybos konservavimo, restauravimo darbai: Pasaulio Išganytojas buvo konservuotas ir restauruotas siekiant atkurti jo pirminę būklę, kokia ji buvo 2003 metais: buvo sutvirtinti pažeisti tinko sluoksniai, retušuotos tapybos sluoksnio netektys atsižvelgiant į ankstesnių konservavimo ir restauravimo darbų metu atliktą retušo autentišką charakterį.
Kadangi Šv. Kazimiero atvaizdas 2002–2003 m. buvo tik konservuotas, šių konservavimo ir restauravimo darbų metu tapybai skirtas ypatingas dėmesys. Sienų tapybos netektys retušuotos vadovaujantis kiek įmanoma išlikusiu piešiniu bei spalvomis ir jų likučiais. Retušo proceso metu išryškėjo ir iki tol neįžvelgtos detalės, tokios kaip autentiška šv. Kazimiero aureolė bei juostelė žėmiau kaklo ribos, galėjusi vaizduoti ant krūtinės kabantį medalioną. Pagal tapybos sluoksnio likučius, fono spalva pasirinkta neutrali, balintos geltonos ochros spalvos, išskyrus ten, kur aiškiai matoma rausvos, violetinės, mėlynos spalvos likučiai. Tai, greičiausiai, nežymiai išlikę autentiško fono pėdsakai. Atliekant subtilų šventojo retušą buvo konsultuojamasi su eksperto kvalifikacinės kategorijos sienų tapybos restauratore Audrone Kaušiniene. Taigi, ilgus metus Aušros Vartuose beveik nepastebimas Lietuvos globėjas šv. Kazimieras pagaliau tapo matomas ir pasitiks svečius kartu su Pasaulio Išganytoju.
Taip pat, atlikti konservavimo ir restauravimo darbai 2002–2003 metais atkurtai rustų sienų tapybai. Sutvirtinti pažeisti tinko sluoksniai. Retušuotos tapybos sluoksnio netektys siekiant bendro vaizdo darnos ir vientisumo.
**
Rangovas UAB „Restauracijos ir statybos trestas“ organizavo bendrastatybinius darbus, užtikrino saugių pastolių įrengimą ir restauratoriams reikalingas darbo sąlygas. Bendrovė vykdė konstruktyvo sutvirtinimo darbus – sienų plyšių injektavimą, nerūdijančiojo plieno sutvirtinimo elementų įrengimą, sienų dažymą, taip pat prisidėjo prie dalies karnizų tvarkymo. Šių darbų organizavimu ir bendrastatybine dalimi rūpinosi statybos darbų vadovas Povilas Liubinas.
UAB „Restauravimo paslaugos“ vykdytų specializuotų atiko lipdybos konservavimo ir restauravimo darbų bendra sutartinė vertė sudarė 224 612,05 Eur su PVM.
Šiuo metu UAB „Restauravimo paslaugos“, vadovaujama Vytauto Norkūno, rengia išsamią atliktų konservavimo ir restauravimo darbų Ataskaitą, kurioje bus apibendrinta darbų eiga, metodika, naudotos technologijos, tyrimų rezultatai, restauravimo metu priimti sprendiniai ir fotofiksacija. Parengta Ataskaita bus pateikta Restauravimo tarybai svarstyti ir tvirtinti.
2026 m. Aušros vartų atiko konservavimo ir restauravimo darbai sujungė mokslinius tyrimus, specializuotą restauravimo praktiką ir istorinės meninės raiškos pažinimą. Ypatingą šių darbų mokslinę ir paveldosauginę vertę sudaro Vytauto Norkūno restauravimo metu atidengtos ankstyvosios grifonų bei Lietuvos Vyčio skulptūrinės formos ir polichromijos tyrimais atskleisti istoriniai spalviniai sprendiniai.
Šie atradimai papildė žinias apie Aušros vartų atiko meninę raidą ir leido išsamiau atskleisti vieno reikšmingiausių Vilniaus architektūros paminklų istorinės puošybos ypatumus.
Nuotraukose – restauruoti, konservuoti Aušros vartų lipdiniai bei šiuos darbus atlikę specialistai: Rasa Kutkaitė, Mantas Vaitkevičius, Raimondas Šepetys, Vytautas Norkūnas.
Atnaujinimo data: 2026-11-10
Taip pat skaitykite:
Nori prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo? Ieškome kolegos. Pretenduok!
Patikslintos Onuškio istorinės dalies vertingosios savybės
Projektinė veikla. Tarptautinė mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“
Projektinė veikla. Klaipėdos universitetas kviečia aptarti archeologinio paveldo iššūkius