Patikslintos Onuškio istorinės dalies vertingosios savybės
KPD šeštosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta patikslinti Onuškio miestelio istorinės dalies (u. k. 17099) apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre.
Manoma, kad gyvenvietė dabartinio Onuškio miestelio vietoje galėjo atsirasti jau XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje. Anot urbanistikos istoriko Algimano Miškinio, galima išskirti tris pagrindines ankstyvosios gyvenvietės istorijos versijas, pagal kurias: 1) Onuškis sietinas su kryžiuočių kelių aprašymuose minimu „Iwanendorfo“ kaimu; 2) gyvenvietė sietina su bajoru Gineičiu, XIV a. pab. – XV a. pr. kartu su kitais bajorais pasirašiusiu svarbias LDK sutartis; 3) manoma, kad Onuškyje Vytautas Didysis galėjo įkurdinti totorius, kuriuos visų pirma siekta apgyvendinti prie svarbių kelių susikirtimo taškų strategiškai reikšmingose vakarinėse valstybės žemėse. 1505 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras leido Onuškyje statyti bažnyčią, o kiek vėliau, 1511 m. minimas jau ir Onuškio dvaras, kurį Jokūbui Kuncevičiui dovanojo Žygimantas Senasis. XVI a. pradžią galima laikyti itin reikšmingu laikotarpiu miestelio raidai, būtent tada valdovas suteikė privilegiją rengti turgų, laikyti karčemas.
1613 m. miestelis pirmą kartą pažymėtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje. Medinė bažnyčia ne kartą degė, yra žinoma, kad XVII a. pabaigoje šie maldos namai statyti (ar perstatyti) jau trečią kartą. 1777 m. pirmą kartą paminėta ir Onuškio parapinė mokykla, veikusi iki 1781 m.
XVIII a. viduryje Mykolas Tyzenhauzas jam priklausiusiame dvare „pastatydino rūmus ir kitus pastatus <...> supylė užtvankas, pastatė tiltus“. 1821 m. Onuškio dvarą bei miestelį įsigijus Kazimierui Šetkevičiui, 1823 m. buvo nuardyta senoji medinė bažnyčia ir jos vietoje iki 1829 m. pastatyta nauja – plytų ir akmenų mūro klasicistinė šventovė. Ši aiškios klasicistinės architektūros bažnyčia išliko iki šiol. Maždaug tuo laiku buvo pastatyti ir nauji taip pat klasicistiniai dvaro rūmai, kurie iki mūsų dienų, deja, neišliko.
Po 1863 m. sukilimo dvaras buvo konfiskuotas ir 1867 m. padovanotas grafui Aleksiejui Olsufjevui, 1864 m. atidaryta pradinė „liaudies“ mokykla dėstomąja rusų kalba. 1909 m. buvo įsteigta „Saulės“ draugijos lietuviška mokykla. Tarpukariu miestelis išgyveno tam tikrą pakilimą – čia veikė valsčiaus savivaldybė, progimnazija, girininkija, policijos nuovada, malūnas, vaistinė, kelios krautuvės, smulkaus kredito draugija ir kt. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje miestelyje iškilo modernus dviaukštis mokyklos pastatas. Reikšmingą miestelio bendruomenės dalį sudarė žydai, veikė sinagoga.
Antrojo pasaulinio karo metu Onuškį nusiaubė gaisras, ypač nukentėjo K. Petrausko aikštės prieigos ir vakarinė miestelio dalis. 1941 m. Onuškio ir aplinkinių gyvenviečių žydai nužudyti Varnikų miške. Po Antrojo pasaulinio karo dalis miestelio ir jo apylinkių gyventojų buvo įsitraukę į aktyvią partizaninę kovą, kuri čia vyko iki 1948 m. rudens.
Iki šių dienų miestelis pasižymi XV a. pab. – XX a. pr. susiformavusia linijine plano struktūra su radialiniam planui būdingais elementais. Onuškio gatvių tinklą sudaro linijinio plano V-ŠR krypties Kauno ir Trakų gatvių ašis su centrinėje dalyje susiformavusia keturkampio formos aikšte, ir radialiniam planui būdingų elementų suteikiančios Mokyklos, Daugų, Trumpąja ir Ramošiškių gatvėmis. K. Petrausko aikštėje ir Trakų gatvės atkarpoje išlikęs autentiškas lauko akmenų grindinys. Miestelio panoramose dominuoja Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. Aikštėje išlikusi miestelio šulinio vieta (šulinys užverstas), greta jos susiformavęs vadinamasis prieaikštis – želdiniais apsodintas plotas tarp aikštės ir šventoriaus. 2004 m. čia pastatytas stogastulpis Šv. Roko atlaidams įamžinti.
Viena iš šios kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių – sinagogos vieta. Deja, XX a. pradžioje statytas pastatas neišliko. Sovietmečiu medinė sinagoga buvo pritaikyta kultūros namų poreikiams, o apie 1996 m. pastatas sudegė. Yra žinoma, kad sinagoga buvo žieminė, šildoma, nedidelio kompaktiško tūrio, stačiakampio plano, dengta dvišlaičiu stogu. Lakoniška pastato architektūra buvo artima gyvenamajam namui ir atspindėjo gana tipinę miestelių medinių sinagogų statybos tradiciją. Šiandien pastato vietoje yra išlikę akmenų cokolio fragmentai.
Buvusio valsčiaus savivaldybės pastato kieme (dab. Mokyklos g. 8) išliko 1936 m. statytas paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Jo autorius – vietos meistras Aleksas Keturnenka. Sovietmečiu sunaikinti obeliską vainikavę Gediminaičių stulpai bei jo plokštumoje buvę memorialiniai įrašai, S. Dariaus ir S. Girėno atvaizdai bei Jogailaičių kryžius.
Miestelio kontekste išsiskiria stačiakampio plano, dviejų aukštų su pastoge mūrinis pastatas, puoštas reljefiniais plytų mūro dekoro elementais. Pastatas XX a. pr. statytas klebonijos reikmėms, tarpukariu išnuomotas valsčiaus savivaldybei, jame įsikūrė skirtingos įstaigos. Šiuo metu čia veikia Onuškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Verta atkreipti dėmesį ir į K. Petrausko aikštės pietvakariniame kampe stovintį medinį vieno aukšto namą su mezoninu. Tarpukariu jį pasistatė mokytojų Okunevičių šeima. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje namo fasadas buvo dekoruotas Gediminaičių stulpais.
Onuškio miestelio istorinėje dalyje dominuojančiam sodybiniam miestelių perimetriniam užstatymui mediniais vieno aukšto su pastogėmis namais Trakų, Kauno, Mokyklos, Daugų, Trumpojoje gatvėse ir K. Petrausko aikštėje būdingas gyvenamųjų namų išdėstymas ilguoju fasadu palei gatvės liniją arba aikštę, rečiau – trumpuoju fasadu į gatvę, ūkinius pastatus komponuojant kiemo gilumoje. Sodybiniam netaisyklingam užstatymui žemės sklypuose Ramošiškių g. Nr. 3, Kauno g. Nr. 20 ir Trumpoji g. Nr. 2 būdingas laisvesnis planavimas – gyvenamųjų namų atitraukimas toliau nuo gatvės, ūkinius pastatus išdėstant sklypo gilumoje. Mediniai namai rąstinės konstrukcijos, dvišlaičiais stogais, namams būdingi uždari, dažniausiai į gatvę atgręžti, prieangiai dvišlaičiais ir vienšlaičiais stogais, fasadų, skydų ir prieangių apkalimas medinėmis horizontaliai, statmenai ar įžambiai sudėtomis lentelėmis, medinės durys ir langų rėmai, jų skaidymas į, dažniausiai, 3, 4 arba 6 dalis. Būdingi rūsiai su antžeminėmis, dažniausiai rąstinėmis konstrukcijomis ir dvišlaičiais stogeliais.
Onuškio miestelio istorinei daliai (u. k. 17099) taikomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai. Išsamiau su Onuškio miestelio istorinės dalies vertingosiomis savybėmis ir teritorijos ribų planu galima susipažinti Kultūros vertybių registro internetinėje svetainėje: https://kvr.kpd.lt/#/
Onuškis. KPD (Pijaus Brazinsko) nuotrauka
Atnaujinimo data: 2026-11-09
Taip pat skaitykite:
Nori prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo? Ieškome kolegos. Pretenduok!
Restauruoti istoriniai Vilniaus Aušros vartų bokšto lipdiniai
Projektinė veikla. Tarptautinė mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“
Projektinė veikla. Klaipėdos universitetas kviečia aptarti archeologinio paveldo iššūkius