Paveldo objektų apžvalga Aukštaitijos ežerų krašte
Praėjusią savaitę KPD savo darbuotojams organizavo praktinį seminarą Aukštaitijos regiono tradicinių kaimų ir medinės architektūros apsaugos ir tvarkybos tobulinimo klausimams aptarti. Iš Vilniaus į Ignaliną atvykę traukiniu, paveldosaugininkai pirmiausia susipažino su saugomos vietovės – Ignalinos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17082) – geležinkelio pašonėje esančia teritorija, kurią lankydami aptarė apsaugos statuso ir praktinius tvarkybos akcentus. Toliau kelias tęsėsi per etnografinius Aukštaitijos nacionalinio parko kaimus ir juose esančius objektus. Į juos žvilgtelta tiek sausumos, tiek vandens keliais, aptartos atskirų statinių tipų tvarkybos problemos, padarytos klaidos ir vietos gyventojų interesai.
Penkių sodybų Strazdų etnografinis (padrikasis) kaimas prie Baluošo ežero dėl savo unikalios išlikusios aukštaitiškos medinės architektūros, savitos senosios užstatymo struktūros dar 1971 m. įrašytas į Architektūros paminklų sąrašą ir šiuo metu gyvena ramų, nedaug besikeičiantį gyvenimą. Šuminų kaime, taip pat įsikūrusiame ant Baluošo ežero kranto, susitikta su Aukštaitijos nacionalinio parko direktorium Gedu Kukanausku ir parko paveldosaugininke Giedre Šukyte, pasidairyta po kaimo nūdienos aktualijas: tvarkomas sodybas, jau nenaudojamus ūkinius pastatus, stogų įvairovę. Aukštaitiški kluonai pasižymi savita, niekur kitur nesutinkama architektūra: masyvūs pastatai, aukšti, beveik iki pat žemės besileidžiantys stogai. Pasidalinta mintimis ir idėjomis, kokią pagalbą galėtų suteikti paveldosaugos sistema, kad savininkai siektų šiuos ūkinius pastatus išlaikyti, puoselėti, ką juose galėtų įsirengti, nes tik naudojami, tapę reikalingais pastatai išlieka ir nesunyksta. Tačiau šiame kaime vietos gyventojai liko tik mažuma. Kai kurie pastatai jau praėjusiame amžiuje buvo drastiškai pakeisti, pertvarkymo darbai stipriai prasilenkia su apsaugos tikslais. Sutikta vienintelė nuolatinė kaimo gyventoja pasakojo, kad kaime tampa ramu tik žiemą, kai išvyksta visi poilsiautojai, baigiasi baidarininkų vilkstinės. Keliautojus Šuminai traukia ir gamtos paminklu – 300 metų senumo Šuminų pušimi, įamžinta ir Lietuvos televizijos filme „Tadas Blinda“ (1972 m.). Pamilęs šį kaimą po dviejų vasarų filmavimo Blindą vaidinęs aktorius Vytautas Tomkus (1940–2022) ant Baluošo ežero kranto įsigijo mažą pirtelę, kur leisdavo vasaras.
Aukštaitijos nacionaliniam parkui priklausančio Ginučių vandens malūne susipažinta su jo išsaugojimo ir įveiklinimo istorija. Išsaugojęs autentišką įrangą malūnas lankytojus domina ir čia įrengta etnografine ekspozicija, tačiau per pastaruosius dešimtmečius jau kelintą kartą keičiama stogo danga verčia ieškoti kitokių sprendimų, nei tradicinių skiedrų naudojimas.
Apžiūrėje prie Linkmeno ežero esantį Ginučių piliakalnį ir naują lankytojams pritaikytą infrastruktūrą, paveldosaugininkai patraukė į Palūšę, kur Turizmo centre diskutavo apie savo akimis ką tik matytą etnografinių kaimų situaciją, Departamento misiją ir veiksmų koordinavimą tradicinių kaimų medinės architektūros inventorizavimo, tyrimų, apskaitos, finansavimo ir planavimo procese. „Kaimo vietovėse esančių statinių būklė reikalauja skubių pokyčių paveldotvarkos politikoje, paramą orientuojant į konkrečių objektų būklės gerinimo darbus ir supaprastintą išlaidų kompensavimo savininkams tvarką“, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
Palūšėje susipažinta su archeologine ekspozicija, Šv. Juozapo bažnyčios tvarkybos ir restauravimo darbais. Ši bažnyčia su medine varpine išskirtinė yra ir savo statybos technika: statyta nenaudojant vinių, tvirtinta tik mediniais kaiščiais. Dėl savo unikalumo Palūšės bažnyčios atvaizdas puošė popierinio vieno lito kupiūrą. Bažnyčios duris atvėręs kunigas Vidas Smagurauskas pasidžiaugė įdomiais pastarųjų metų radiniais: atlikus polichromijos tyrimus po šviesių gelsvų dažų sluoksniu buvo rasta daug tapybos, praktiškai visos medinių rąstų bažnyčios sienos ir lubos buvo ištapytos. Sienose atverti lopinėliai iliustruoja XVIII a. vėlyvojo baroko bažnytinį meną. Kaip pasakojo kunigas, tai netikėta buvo ir restauratoriams Aidonui ir Indrei Valkiūnams, po dažų sluoksniu radusiems 13 nutapytų apaštalų, daug kitų figūrinių scenų. Lubų tapyba išlikusi po 1960 m. užkaltomis lentomis. Restauratorių laukia dar daug darbo, kol bus atvertas visas XVIII a. interjeras.
KPD informacija
Strazdų kaime. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka