Patikslintos Semeliškų vertingosios savybės
KPD šeštosios vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta patikslinti Semeliškių miestelio istorinės dalies (unikalus kodas – 17106) apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre.
Išsamiau su Semeliškių miestelio istorinės dalies vertingosiomis savybėmis ir teritorijos ribų planų galima susipažinti Kultūros vertybių registro internetinėje svetainėje: https://kvr.kpd.lt/#/ (Nekilnojamųjų kultūros vertybių paieškoje įrašykite unikalųjų numerį).
Prūsų apgyvendinta
Semeliškės rašytiniuose šaltiniuose minimos nuo XIV a. pabaigos, tačiau manoma, kad gyvenvietė šioje vietoje įsikūrė kur kas anksčiau. Jos istorija siejama su XIII a. įvykiais, kai po Didžiojo prūsų sukilimo į Lietuvą persikėlė nemažai savo gimtąsias žemes apleidusių prūsų. Traidenio valdymo metais jie įkurdinti greta svarbių kelių ir sankryžų. Manoma, kad prūsai anuomet įsikūrė ir Semeliškių apylinkėse – per jas vedė reikšmingas kelias nuo Rumšiškių ir Vaiguvos link Trakų ir Vilniaus, kuriuo kryžiuočiai žygiuodavo į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sostinę. Urbanistikos istoriko dr. Algimanto Miškinio teigimu, galima gana patikimai teigti, kad Semeliškių gyvenvietė atsirado XIII a. aštuntajame ar devintajame dešimtmetyje. Todėl tikėtina, kad ir miestelio pavadinimas kilo nuo prūsiško žodžio „Samilis“, o pirminis jo variantas – Samiliškės – ilgainiui transformavosi ir įgijo dabartinę formą.
Kunigaikščio dvaro sodyba
Greta svarbaus kelio buvusias Semeliškes ne kartą siaubė kryžiuočiai, todėl gyvenvietė ilgą laiką išliko panašesnė į kaimą, o ne miestelį. Vis dėlto, vietovės reikšmę liudija tai, kad kalvoje greta Aukštadvario–Kernavės ir Trakų–Žiežmarių kelių sankryžos įkurta didžiojo kunigaikščio dvaro sodyba.
XVI a. pradžioje didysis kunigaikštis Aleksandras fundavo medinės bažnyčios statybą ir suteikė klebonui privilegiją laikyti karčemą. Bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės ir dvaro sodybos. Vis dėlto, A. Miškinis iškėlė hipotezę, kad anuomet Semeliškėse galėjo susiformuoti dvi atskiros apgyvendintos teritorijos dalys, išsidėsčiusios abipus Strėvos upės.
Išlaikė kaimui būdingą struktūrą
Valakų reformos metu Semeliškių miestelio planas iš esmės nepasikeitė. Gyvenvietė išlaikė kaimui būdingą struktūrą – sodybos ir toliau buvo išsidėsčiusios palei vieną pagrindinę gatvę. XVII–XVIII a. miestelio neaplenkė įvairios negandos – per šiuo laikotarpiu vykusius karus sudegė bažnyčia, kiti pastatai, apylinkes nusiaubė maras. Manoma, kad po šių nelaimių Semeliškės atgijo tik XVIII a. antroje pusėje – tada pastatyta nauja medinė bažnyčia, pradėti rengti Šv. Roko atlaidai, miestelyje veikė dvi karčemos.
Carinės okupacijos metais ženkliai pakito centrinės miestelio dalies vaizdas – 1895 m. čia pagal tipinį projektą buvo pastatyta stačiatikių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė. Nors būta planų vietoje medinės pastatyti naują mūrinę bažnyčią, jie taip ir liko neįgyvendinti.
Nedidelė žydų bendruomenė
1897 metų gyventojų surašymo duomenimis, Semeliškėse gyveno 300 žydų. Kadangi miestelio bendruomenė buvo per maža, kad pagal nustatytą tvarką jiems būtų leista statyti sinagogą, 1889 m. parengtas Leibos Misevičiaus medinio namo projektas, kuriame leista įkurti ir maldos namams.
Tarpukariu Semeliškės liko netoli demarkacinės linijos su Lenkijos užimta Lietuvos dalimi. 1931 m. miestelyje veikė 6 krautuvės, vaistinė, žemės ūkio kooperatyvas, vartotojų bendrovė, 2 karšyklos, lentpjūvė, veikė visuomeninių jaunimo organizacijų skyriai, ketvirtojo dešimtmečio viduryje pastatyti modernūs pradžios mokyklos rūmai. Ketvirtajame dešimtmetyje greta Strėvos upės pastatytas didelis medinis malūnas (manoma, kad šioje vietoje malūnas galėjo veikti ir dar anksčiau) – masyvaus tūrio pastatas nugriautas tik XX a. pab.
Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinta Semeliškių žydų bendruomenė. Miestelio žydai kurį laiką kalinti buvusiame parapijos namų pastate (dab. adresas Užupio g. Nr. 14), šiuos tragiškus įvykius primena ant pastato esanti atminimo lentelė.
Įspūdingos panoramos, akmenų grindiniai
Iki šių dienų Semeliškių miestelis išsaugojo XV-XX a. pr. susiformavusią linijinio plano struktūrą su pagrindinėmis Užupio, J. Basanavičiaus gatvėmis ir Trakų gatve, centrinėje miestelio dalyje išplatėjančia į trikampę aikštę. Nuo Strėvos upės aukštyn kylantis reljefas sudaro itin palankias sąlygas apžvelgti miestelį – nuo į jį vedančių kelių ir aukšto upės kranto atsiveria įspūdingos panoramos, kuriose dominuoja Šv. Lauryno bažnyčia, Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė ir pradžios mokyklos pastatas. Užupio ir J. Basanavičiaus gatvėms žavesio suteikia išlikę akmenų grindiniai (2025 m. metais dalinai perkloti) ir prie pastarosios gatvės šlamanti senų lapuočių medžių eilė.
Urbanistinė struktūra
Nors XX a. II pusėje – XXI a. pradžioje miestelio užstatymas dalinai pakito, buvo nugriauti kai kurie mediniai pastatai, urbanistinėje struktūroje atsirado įvairių naujadarų, Semeliškėse galima atrasti daug autentiškų, regiono miesteliams būdingų elementų. Trakų, J. Basanavičiaus, Užupio ir Vievio g. dominuoja sodybinis miestelių perimetrinis užstatymas – būdingas gyvenamųjų namų išdėstymas ilguoju fasadu palei gatvės liniją, rečiau – trumpuoju fasadu į gatvę, ūkinius pastatus komponuojant kiemo gilumoje. Sodybiniam netaisyklingam užstatymui Trakų, J. Basanavičiaus, Užupio ir Strėvos g. būdingas laisvesnis planavimas – gyvenamųjų namų atitraukimas į sklypo gilumą, ūkinius pastatus išdėstant sklypo gilumoje, sklypą nuo gatvės atitveriant perregima tvora.
Mediniai namai yra rąstinės konstrukcijos, dvišlaičiais stogais, išskyrus namą J. Basanavičiaus g. Nr. 29 pusvalminiu stogu. Namams būdingi uždari prieangiai dvišlaičiais ir vienšlaičiais stogais, fasadų, skydų ir prieangių apkalimas horizontaliai, statmenai ar įžambiai sudėtomis medinėmis lentelėmis, medinės durys ir langų rėmai, jų skaidymas į, dažniausiai, 3, 4 arba 6, dalis, namai J. Basanavičiaus g. Nr. 19 ir Trakų g. Nr. 57 išsiskiria ornamentiniu prieangių langų skaidymu. Istorinėje miestelio dalyje iš kitų pastatų aukštos konstrukcijos dvišlaičiu mansardiniu stogu išsiskiria namas Trakų g. Nr. 84 bei raudonų plytų mūro vieno aukšto pastatas Trakų g. Nr. 61, kurio ŠR fasadas dekoruotas reljefiniais plytų mūro elementais.
Semeliškės. KPD (Pijaus Brazinsko) nuotraukos
Atnaujinimo data: 2026-10-23
Taip pat skaitykite:
Baltijos jūros regiono šalys Stokholme aptarė povandeninio paveldo apsaugos problemas
Projektinė veikla. Apie žagariečių tapatybę ir Žlabių malūną
Marijos Maloningosios skulptūrėlė perduota muziejui
Ieškome kolegos. Pretendentų prašymų laukiame iki spalio 30 d.
Projektinė veikla. Pristatyta knyga „Lietuvos šventovės atvirukuose“