Baltijos jūros regiono šalys Stokholme aptarė povandeninio paveldo apsaugos problemas

Archeologė dr. Elena Pranckėnaitė rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje atstovavo Lietuvai (Kultūros paveldo departamentui) Baltijos jūros regiono šalių Kultūros paveldo komiteto (BRHC) Povandeninio kultūros paveldo darbo grupės posėdyje ir tarptautiniame seminare „Safeguarding our underwater cultural heritage and combatting illeagal salvage“ („Povandeninio kultūros paveldo apsauga ir kova su neteisėtu povandeninio paveldo objektų plėšimu“), kuris vyko Stokholme (Švedijos Karalystė).

Tarptautinis seminaras „Safeguarding our underwater cultural heritage and combatting illeagal salvage“ buvo skirtas Šiaurės Europos reguliavimo institucijų ir paveldo valdymo įstaigų specialistams ar atstovams. Seminarą organizavo  Baltijos jūros regiono šalių Kultūros paveldo komiteto (BRHC) Povandeninio kultūros paveldo darbo grupė, Vrak (Museum of Wrecks) muziejus.  Seminare nagrinėti aktualūs Baltijos jūros povandeninio paveldo apsaugos klausimai, pasiekti rezultatai, priimti įsipareigojimai ateičiai.

Vasa muziejuje, Stokholme, vykęs seminaras subūrė Šiaurės Europos reguliavimo institucijų ir kultūros paveldo valdymo įstaigų atstovus aptarti povandeninio kultūros paveldo apsaugos bei tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. Kaip akcentavo pranešėjai, povandeniniams objektams grėsmę kelia tiek aplinkos poveikis, tiek neteisėtas objektų ištraukimas, plėšikavimas, neleistinas nardymas ir infrastruktūros plėtra.

Seminare nagrinėtos pagrindinės temos: 1) neteisėto grobstymo, plėšimo grėsmės: analizuota dabartinė padėtis Baltijos jūroje, aptarti konkretūs povandeninio paveldo plėšimo atvejai ir jų daroma negrįžtama žala kultūros vertybėms; 2) teisiniai aspektai ir jurisdikcija, diskutuota apie „pilkąsias zonas“ išskirtinėse ekonominėse zonose, tarptautinės teisės taikymo iššūkius bei būtinybę stiprinti teisinį reglamentavimą; 3) tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nagrinėta, kaip suderinti paveldo specialistų žinias su pareigūnų (policijos) vykdomais tyrimais, siekiant efektyviau užkardyti nusikaltimus prieš povandeninį paveldą; 4) pristatyti gerosios praktikos pavydžiai.

Nagrinėjant neteisėto ištraukimo/naikinimo ir povandeninio paveldo plėšikavimo problema Baltijos jūroje ir už jos ribų, apie jūrinio paveldo apsaugos grėsmes ir institucijų vaidmenį kalbėjo Jim Hansson (Vrak muziejus), Pierre Wilson (Švedijos pakrančių apsauga), Patric Cimrell (Švedijos jūrų policija) ir prokuroras Magnus Ling. Taip pat pristatyta nesaugomo kultūros paveldo tema (Kasper Skaarup Sparvath, Danija), Suomijos paveldo apsaugos geroji praktika ir pažeidžiamumai (Riikka Alvik ir Matikka Maija), plėšikavimo bei naikinimo atvejai Lenkijos teritoriniuose vandenyse (Anna Rembisz-Lubiejewska) ir povandeninio paveldo apsaugos iššūkiai Vokietijos EEZ (Jens Auer ir Stefanie Klooß).

Seminare daug dėmesio skirta sprendimams ir gerajai praktikai. Fredrik Skoglund pristatė Norvegijos teisės aktų ir reguliavimo perspektyvą, Riikka Tevali – licencijuoto nardymo Alandų salose patirtį, o Joanna Zaremba-Penk – Gdansko nacionalinio jūrų muziejaus vaidmenį saugant povandeninį paveldą. Petra Stråkendal (Švedija) aptarė, kaip archeologinė vietovė tampa nusikaltimo vieta ir kokios yra/gali būti institucijų atsakomybės tiriant paveldo nusikaltimus. Alison James, Beccy Austin ir Jenny Kent pristatė kovos su povandeninio paveldo nusikaltimais Jungtinėje Karalystėje patirtį.

Seminaro dalyviai taip pat dirbo atskirose grupėse – vykdomųjų institucijų ir paveldo institucijų – ir aptarė, kaip gerinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su plėšikavimu bei neteisėtu objektų ištraukimu, grobstymu. Grupės pristatė diskusijų rezultatus, o renginio pabaigoje vyko bendras sprendimų ir gerosios praktikos aptarimas.

Seminaro dalyviams taip pat buvo surengtos ekskursijos po Vrak  muziejų ir Vasa muziejuje, taip pat vyko gido vedama pažintinė kelionė po jūrinį (marine) Stokholmą aplink Skeppsholmeną.

Seminaras suteikė galimybę susipažinti su skirtingų šalių patirtimi, paveldo apsaugos teisiniais bei praktiniais iššūkiais ir institucijų bendradarbiavimo modeliais. Susirinkusieji pripažino, kad dėl neteisėto ištraukimo, grobstymo ir plėšikavimo prevencijos būtinas koordinuotas tarpvalstybinis darbas, glaudus paveldo specialistų, teisėsaugos ir kitų vykdomųjų institucijų bendradarbiavimas.

Povandeninio kultūros paveldo darbo grupės posėdyje buvo svarstyti keli pagrindiniai klausimai: 1) darbo grupės nariai pristatė atskirose šalyse vykdomus povandeninius tyrimus, povandeninio paveldo situaciją/pokyčius šalyje (vykusius mokslinius renginius, publikuotus leidinius, povandeninio paveldo apsaugos reglamentavimo pokyčius ir t.t.); 2) nuspręsta parengti/sudaryti straipsnių rinkinį, kuriame bus publikuojama vykusio seminaro medžiaga.

Prie darbo grupės prisijungė Islandijos atstovas Magnús A. Sigurðsson (The Cultural Heritage Agency of Iceland, Cultural Heritage Manager of Western Iceland).

Posėdžio metu Maili Roio pristatė suvestinę medžiagos analizę pagal klausimyną, skirtą I ir II Pasaulinių karų laivų liekanų analizei, kurie surasti (žinomi) tiek teritoriniuose vandenyse, tiek ir laisvojoje ekonominėje zonoje. Beveik visos darbo grupėje esančios šalys šį klausimyną užpildė ir pateikė. Papildžius šią informaciją, numatoma ją publikuoti.

Latvijos (Kaspars Markus Molls), Estijos (Maili Roio) ir Alandų salų (Riikka Tevali) atstovai darbo grupėje pristatė vykstančio UCL-Baltic Project projekto „Building a Common Approach to Underwater Cultural Landscapes in the Baltic Sea“ (pagrindinis partneris Estonian National Heritage Board) pagrindinius rezultatus, parengtą klausimymą (https://centralbaltic.eu/project/ucl-baltic/).

Atnaujinimo data: 2026-10-23

Taip pat skaitykite:

Patikslintos Semeliškų vertingosios savybės

Projektinė veikla. Apie žagariečių tapatybę ir Žlabių malūną

Marijos Maloningosios skulptūrėlė perduota muziejui

Ieškome kolegos. Pretendentų prašymų laukiame iki spalio 30 d.

Projektinė veikla. Pristatyta knyga „Lietuvos šventovės atvirukuose“