UNESCO
UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinių Tautų Organizacijos 1945 metais, siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse. Organizacijos tikslas – sukurti sąlygas atviram ir nuoširdžiam tarpkultūriniam dialogui, paremtam pagarba bendrosioms vertybėms ir kiekvienos kultūros bei civilizacijos išskirtinumui. Tai įtvirtinta Jungtinių Tautų Chartijoje (Charter of the United Nations) ir UNESCO Konstitucijoje (UNESCO Constitution). Lietuvos Respublika į UNESCO priimta 1991 m. spalio 7 dieną.
Penkios svarbiausios UNESCO funkcijos:
švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų studijos;
tyrimai ir mokymai, skirti žmonijos žinių tobulinimui ir sklaidai;
paveldo išsaugojimas ateities kartoms;
tarptautinių įgyvendinimo būdų, rekomendacijų bei ekspertinių žinių parengimas;
specializuotos informacijos mainai.
1992 m. spalio 20 d. buvo įsteigta Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, 1993 m. – Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie UNESCO. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai pavaldi biudžetinė įstaiga, aptarnaujanti Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją bei padedanti įgyvendinti jos svarbiausias funkcijas.
Pasaulio paveldo konvencija, reglamentuoja Pasaulio paveldo komiteto darbą, nustato kultūros ir gamtos paveldo objektų ir vietovių įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą arba į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą tvarką, aptaria bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir nacionalinėmis valstybinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis, Pasaulio paveldo fondo veiklą ir tarptautinės paramos sąlygas bei tvarką. Komitetas yra atsakingas už sprendimų, susijusių su Pasaulio paveldo konvencija, įgyvendinimą. Politinius Komiteto sprendimus įgyvendina Pasaulio paveldo centras.
1977 m. pirmojoje Komiteto sesijoje patvirtintos Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairės (2005 m. redakcija lietuvių kalba; Operational Guidelines for the Implementation of the World Heritage Convention, 2012 m. redakcija anglų kalba). Šios gairės yra nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos, kad į jas būtų įtraukti naujausi Komiteto sprendimai.
UNESCO konvencijos ir susitarimai kultūros paveldo srityje, prie kurių prisijungė Lietuva
Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija
Įsigaliojo 1992-06-30
Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija
Įsigaliojo 1998-10-27
Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija ir Pirmasis protokolas
Įsigaliojo 1998-10-27
1954 metų Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu Antrasis protokolas
Įsigaliojo 2004-03-09
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija
Įsigaliojo 2006-04-20
Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija
Įsigaliojo 2009-01-02
UNESCO veiklos kryptys kultūros paveldo srityje
LRV 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje paskyrimo“ už objektų apsaugą yra atsakingos šios paskirtos institucijos:
Kultūros ministerija – už Vilniaus istorinį centrą (unikalus identifikavimo kodas Pasaulio paveldo sąraše – 541); už Kernavės archeologinę vietovę (unikalus identifikavimo kodas Pasaulio paveldo sąraše – 1137).
Aplinkos ministeriją – už Kuršių neriją (unikalus identifikavimo kodas Pasaulio paveldo sąraše – 994). Žemės ūkio ministeriją – už Struvės geodezinį lanką (unikalus identifikavimo kodas Pasaulio paveldo sąraše – 1187).
Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija. Įgyvendinimo gairės
UNESCO Pasaulio paveldo centras
UNESCO pasaulio paveldo sąrašas
UNESCO pasaulio paveldo sąrašas ir Lietuva
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija (2003 m.)
UNESCO Reprezentatyvus žmonijos nematerialaus paveldo sąrašas
UNESCO Reprezentatyvus žmonijos nematerialaus paveldo sąrašas ir Lietuva
2011 m. UNESCO Rekomendacija dėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio (lietuvių kalba), (anglų kalba)
UNESCO ir Lietuva
UNESCO pasaulio paveldo sąrašas
Lietuva UNESCO pasaulio paveldo sąraše
UNESCO Reprezentatyvus žmonijos nematerialaus paveldo sąrašas
Lietuva UNESCO Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus paveldo sąraše
UNESCO Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“
Lietuva UNESCO Tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“
UNESCO minimos sukaktys šalyse narėse
UNESCO minimos sukaktys ir Lietuva
UNESCO vertybių Lietuvoje išskirtinės visuotinės vertės aprašai
UNESCO Pasaulio paveldo komiteto patariamosios organizacijos, nurodytos UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos apsaugos konvencijoje
Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (angl. International Council on Monuments and Sites (ICOMOS)
Tarptautinis kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centras (angl. International Centre for the Study of the Preservation and Restoration of Cultural Property (ICCROM).
Povandeninio kultūros paveldo apsauga
2001 m. lapkričio 2 d. UNESCO priėmė Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Šios konvencijos esmė – saugoti povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje (in situ) ir neleisti jo eksploatuoti komerciniais tikslais. Lietuvos Respublika šią konvenciją ratifikavo 2006 m. birželio 12 d. (įstatymas), įsigaliojo 2009 m. sausio 2 d. (pranešimas).
Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo klausimais valstybėms narėms pataria Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos šalių Mokslinis ir techninis patariamasis komitetas (toliau – Komitetas). Šiame Komitete Lietuvai 2009 – 2019 metais atstovavo prof. Vladas Žulkus, kuris pirmasis Lietuvoje pradėjo povandeninės archeologijos tyrimus, yra Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Lietuvos archeologijos draugijos narys, Baltijos jūros regiono šalių kultūros paveldo Monitoringo grupės Povandeninio kultūros paveldo darbo grupės narys.
Prof. Vlado Žulkaus parengė straipsnį (anglų k.), kuriame aptariamas UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje (sąvokos, teisės aktai ir praktiniai pavyzdžiai). Straipsnis pristatytas 5-ajame Baltijos jūros regiono kultūros paveldo forume, vykusiame 2013 m. rugsėjo 18-20 d. Taline (Estija).
Lietuvos dalyvavimo UNESCO povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijoje prioritetai:
1. Saugoti povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje (in situ) ir neleisti jo eksploatuoti komerciniais tikslais.
2. Aktyvus institucijų (pagal kompetencijas) bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti povandeninio kultūros paveldo apsaugą, perduoti šį paveldą ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti, kartu užkertant kelią nesankcionuotai veiklai bei neteisėtam naudojimui siekiant pasipelnyti.
Svarbiausių sprendžiamų klausimų aktualumas Lietuvai
Rūpinamasi po vandeniu esančio paveldo apsauga. Lietuva turi savo povandeninį plotą su dar ne visiškai ištirtais povandeninio paveldo objektais (ypač įvairių laikotarpių nuskendę laivai), o konvencijos laikymasis užtikrina šių paveldo objektų apsaugą pagal planavimo dokumentus.
2018 m. lapkričio 30 d. Vilniuje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos iniciatyva pasirašyta tarpinstitucinė bendradarbiavimo sutartis dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos.
Sutarties šalys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracija.
Sutarties tikslas – efektyviai bendradarbiauti saugant povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje Lietuvos teritorijos vandenyse Baltijos jūroje bei įgyvendinant UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas Lietuvoje.
Sutartyje numatyta, kad, kad institucijos pagal kompetenciją aktyviai bendradarbiaus, siekiant užtikrinti povandeninio kultūros paveldo apsaugą, perduoti šį paveldą ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti, kartu užkertant kelią nesankcionuotai veiklai bei neteisėtam naudojimui siekiant pasipelnyti. Tai atitinka UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos esminę nuostatą – saugoti povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje (in situ) ir neleisti jo eksploatuoti komerciniais tikslais.
Daugiau informacijos:
UNESCO veikla kultūros paveldo apsaugos srityje: http://whc.unesco.org/
UNESCO Povandeninis kultūros paveldas (lietuvių k.)
UNESCO Povandeninis kultūros paveldas (anglų k.)
Veiklų, susijusių su Povandeninio kultūros paveldo konvencija, vadovas
Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairės
Atnaujinimo data: 2023-09-21