Europos Taryba
Europos Taryba (Council of Europe) yra tarptautinė Europos demokratines valstybes vienijanti organizacija. Jos tikslas – siekti Europos šalių integracijos, užtikrinti demokratiją, ginti žmogaus teises bei skatinti kultūrinį bendradarbiavimą. Europos Taryba gina žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę. Visos valstybės narės yra pasirašiusios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją – daugiašalę tarptautinę sutartį, skirtą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugai Europoje. Pagrindinė Europos Tarybos veiklos sritis – Europos konvencijų ir sutarčių rengimas. Šie dokumentai padeda valstybėms narėms atitinkamai derinti ir keisti savo vidaus teisės aktus. Vyriausybės gali naudotis atliktų tyrimų medžiaga ir jų rezultatais, kurie padeda plėsti bendradarbiavimą ir skatinti socialinę pažangą Europoje. Europiečiams tenka bendra atsakomybė už kontinento kultūros tradicinių vertybių išsaugojimą ir aktyvų visuomenės dalyvavimą iš kartos į kartą perduodant savo paveldą.
LR nuolatinė atstovybė prie Europos Tarybos
Europos Tarybos konvencijos kultūros paveldo srityje, prie kurių prisijungė Lietuva
Europos kultūros konvencija (1954)
Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija (1985)
Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija (1992)
Europos kraštovaizdžio konvencija (2000)
Kultūros, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio valdymo komitetas
Europos Tarybos Kultūros, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio valdymo komitetas (Steering Committee for Culture, Heritage and Landscape, CDCPP) prižiūri Europos Tarybos konvencijų kūrimą ir įgyvendinimą, taip pat pagal savo kompetenciją teikia rekomendacijas ET Ministrų komitetui kultūros, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio politikos klausimais.
Lietuvos atstovas komitete ir komiteto biuro narys – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas.
Daugiau apie CDCPP veiklą: https://www.coe.int/en/web/cdcpp-committee
HEREIN
Europos Tarybos inicijuotas Europos paveldo tinklas HEREIN – tai Europos šalių kultūros paveldo informacinė sistema, kurios duomenų bazėje kaupiama informacija apie Europos šalių kultūros paveldo politiką, teisinę sistemą, finansavimą, sklaidą ir kt. Šiuo metu HEREIN tinklui priklauso daugiau kaip 40 Europos šalių viešojo administravimo įstaigų, atsakingų už nacionalinę politiką kultūros paveldo srityje. Kiekvienai šaliai atstovauja nacionalinis koordinatorius, kuris savo šalyje koordinuoja duomenų surinkimą ir pateikimą HEREIN tinklui bei dalyvauja jo veikloje. Nuo 2015 metų HEREIN nacionaline koordinatore Lietuvoje deleguota Kultūros paveldo departamento Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Justina Bertulytė.
Daugiau informacijos: https://www.coe.int/en/web/culture-and-heritage/herein-heritage-network
EAK
Europos archeologijos konsiliumas (EAC–lot.Europae Archaeologiae Consilium) įsteigtas 1999 metais, vienija Europos Tarybos valstybių narių nacionalines organizacijas, atsakingas už archeologinio paveldo tvarkymą ir išsaugojimą. Pagrindinė EAK misija – rūpintis visų Europos šalių archeologiniu paveldu, bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis kultūros paveldo organizacijomis, teikti konsultacinę pagalbą nacionalinėms organizacijoms, suburiant jas į kasmetinius archeologinio paveldo forumus ir sudarant galimybę konstruktyviam bendradarbiavimui, teisinės informacijos bei gerosios patirties pasikeitimui tarp šalių.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prisijungė prie EAK organizacijos 2004 metais. Departamento atstovai kasmet dalyvauja EAK organizuojamose generalinėse asamblėjose, simpoziumuose ir praktiniuose seminaruose. Lietuvos atstovė konsiliume – teritorijų planavimo ir paveldo tyrimų organizavimo skyriaus vyr. specialistė Lijana Muradian.
Daugiau informacijos apie EAK veiklą: https://www.europae-archaeologiae-consilium.org/
Europos paveldo dienos
1991 metais Europos Tarybos iniciatyva pradėtos rengti Europos paveldo dienos, kasmet vykstančios 50-tyje Europos valstybių. Jų metu skatinama suprasti kultūros paveldo svarbą visuomenei, jo perdavimo ateities kartoms būtinybę.
Nuo 1994 metų Europos paveldo dienos Lietuvoje yra svarbiausias nacionalinio lygmens kultūros paveldo pažinimo renginys. Miestų ir rajonų savivaldybės, kultūros įstaigos, privatūs kultūros paveldo objektų savininkai bei valdytojai, nevyriausybinės organizacijos ir kt. supažindina įvairių amžiaus grupių atstovus su kultūros paveldo įvairove, jo vertėmis.
Europos paveldo dienas Lietuvoje koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, tampriai bendradarbiaudamas su miestų ir rajonų savivaldybėmis. Europos paveldo dienų simbolinis startas – nacionalinio koordinatoriaus organizuojamas atidarymo renginys, kviečiantis pradėti savaitę trunkančius nemokamus renginius visoje Lietuvoje.
Europos Tarybos kultūros kelių programa
Europos Tarybos Kultūros kelių programa buvo pradėta kurti 1987 m. Ja buvo siekiama įvairiapusiškiau atskleisti Europos kultūrinį identitetą, stiprinti kultūrinį turizmą ir plėtoti šalių kultūrinį bendradarbiavimą.
Europos Tarybos kultūros kelias – tai kultūros, švietimo paveldo ir turistinio bendradarbiavimo projektas, kuriuo siekiama sukurti ir populiarinti atskirą ar kelis maršrutus, kurie būtų grindžiami istoriniu keliu, kultūros koncepcija, pasaulinės svarbos asmenybe ar reiškiniu ir kurie būtų reikšmingi puoselėjant supratimą ir pagarbą bendroms europinėms vertybėms.
Europos Tarybos kultūros kelio operatorius – tai teisėtai vienoje ar keliose Europos Tarybos valstybėse narėse įregistruota organizacija ar organizacijų grupė arba viešoji įstaiga, kuriai tenka teisinė, finansinė ir moralinė atsakomybė už Kultūros kelio valdymą bei funkcionavimą ir kuri tą kelią reprezentuoja Europos Taryboje.
Kuriant naujus kultūros kelius, ypač didelis dėmesys skiriamas toms temoms, kurios svarbios Europos vienybei, istorijai, kultūrai bei vertybėms ir kurios suteikia galimybę atrasti mažiau žinomas kultūrinio turizmo vietas ir maršrutus.
2022 metais veikia 45 sertifikuoti Europos Tarybos Kultūros keliai, apimantys labai skirtingas temas, iliustruojančias Europos atmintį, istoriją ir paveldą bei atskleidžiantys šiuolaikinės Europos įvairovę.
ET kultūros keliai pagal temas (anglų k.): https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/by-theme
Europos Tarybos kultūros keliai pagal temas (lietuvių kalba)(PDF)
Išplėstinis dalinis susitarimas dėl Europos Tarybos kultūros kelių
Siekiant plačiau skleisti žinias ir supratimą apie bendrą Europos paveldą ir plėtoti kultūrinius ryšius bei dialogą tiek Europoje, tiek ir su kitomis šalimis bei regionais, Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2010 m. gruodžio 8 d. rezoliucija (2010) 53 patvirtinto Išplėstinį Dalinį Susitarimą (IDS, ang. Enlarged partial agreement on cultural routes (EPA)) dėl Europos Tarybos kultūros kelių. 2012 m. birželio 8 d. Lietuva oficialiai prisijungė prie IDS ir tapo 15-ąja programos nare. Šiuo IDS siekiama suformuoti bendrą kultūrinę erdvę, tuo tikslu kuriant Kultūros kelius, kurie skatintų daugiau sužinoti apie paveldą, puoselėtų švietimą, bendradarbiavimą tinkluose, kokybę ir darnų užsienio turizmą bei kitą susijusią veiklą. Populiarindamas teminius ir alternatyvius turistinius maršrutus bei kultūrinius projektus, IDS prisideda prie įvairių rūšių paveldo išsaugojimo.
Europos Tarybos kultūros kelių sertifikavimas – kultūros keliui suteikiamas sertifikatas „Europos Tarybos Kultūros kelias’’, kai jis pripažįstamas kaip atitinkantis Ministrų Komiteto Rezoliucijoje dėl Kultūros kelio pripažinimo Europos Tarybos Kultūros keliu CM/Res(2013)67 nurodytus kriterijus.
Pagrindiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti Europos Tarybos kultūros kelias:
Tema, kuri reprezentuoja Europos vertybes ir yra bendra ne mažiau, kaip trims Europos valstybėms;
Yra tarptautinių ir daugiadisciplininių mokslinių tyrimų objektas;
Siekia stiprinti Europos atmintį, istoriją ir paveldą bei prisidėti prie šiandieninės Europos įvairovės aiškinimo;
Skatina jaunimo kultūrinius ir švietimo mainus;
Plėtoja pavyzdinius ir inovatyvius projektus kultūrinio turizmo ir tvarios kultūros plėtros srityje;
Kuria įvairioms grupėms skirtus turizmo produktus ir paslaugas.
Rezoliucija CM/Res(2010)53 ir IDS Statutas (lietuvių k.)
Rezoliucija CM/Res(2013)66 ir pataisytas IDS Statutas (lietuvių k.)
Rezoliucija CM/Res (2013)67 dėl ET kultūros kelių sertifikavimo ir kriterijų (lietuvių k.)
Rezoliucija CM/Res (2013)67 dėl ET kultūros kelių sertifikavimo ir kriterijų (anglų k.).
IDS narių sąrašas:https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/epa-member-states
Daugiau informacijos apie IDS: https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/about-the-epa
Daugiau informacijos apie Europos Tarybos Kultūros kelių sertifikavimą:https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/certification1
Europos Tarybos patariamieji Europos kultūros kelių forumai
Europos Tarybos patariamieji Europos kultūros kelių forumai organizuojami kasmet nuo 2011 metų ir yra svarbiausias metų Europos Tarybos kultūros kelių programos renginys, suburiantis visų šioje programoje dalyvaujančių šalių kultūros kelių atstovus.
Daugiau informacijos apie patariamuosius forumus:
https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/annual-advisory-forum
Europos Tarybos kultūros keliai Lietuvoje
Žydų kultūros paveldo kelias Europoje
2015 m. gruodžio 15 d. oficialiai įsteigta Žydų kultūros paveldo kelio asociacija kurios tikslas – organizuoti Žydų kultūros kelio kūrimą ir plėtrą Lietuvoje, parengti nuoseklų šio kultūros kelio maršrutą, kuris taptų „Žydų kultūros kelias Europoje’’ dalimi.
Kiekvienais metais rugsėjo mėnesį Europoje minima Europos žydų kultūros diena, kuri yra sudėtinė Europos Tarybos remiamos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje’’ dalis. Tarptautiniu mastu šį projektą koordinuoja Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos ir populiarinimo asociacija (angl. European Association for the Preservation and Promotion of Jewish Culture and Heritage – (AEPJ), kuri kasmet pasiūlo Europos žydų kultūros dienos renginių temą.
Lietuvoje Žydų kultūros diena minima nuo 2005 metų, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į ją supantį žydų kultūrinį palikimą. Lietuvoje šiuos renginius organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaujant su Lietuvos žydų bendruomenėmis, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, mokyklomis, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.
Daugiau informacijos apie Europos žydų kultūros dienas
Europos Tarybos Žydų kultūros kelias
Šv. Jokūbo kelias
Šv. Jokūbo kelią kuria ir koordinuoja Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija (įsteigta 2013 m.) ir Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija (įsteigta 2016 m.). 2016 m. birželio 3 d. Portugalijoje vykusioje generalinėje asamblėjoje Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija buvo priimta į Europos Šv. Jokūbo kelio federaciją ir tapo jos visaverte nare.
Pagrindinė asociacijų veikla yra: konferencijų, viešų diskusijų, piligrimų žygių organizavimas, Šv. Jokūbo kelio maršrutų ženklinimas, informacijos sklaida ir kt. Lietuvoje šis kelias apjungia 11 šio šventojo vardu pavadintų bažnyčių ir dar kelias dešimtis kitų šventyklų bei vienuolynų, besidriekiantis per 40 savivaldybių teritorijas.
Daugiau informacijos apie Europos Tarybos Šv. Jokūbo kelią
Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje
Hanzos kelias
Hanzos kelias įtrauktas į Europos Tarybos Kultūros kelių programą 1991 metais. Dalyvaujančios šalys: Latvija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Švedija, Vokietija, Rusijos Federacija.
Šiuo metu Naujoji Hanzos miestų sąjunga vienija 175 miestus 15 –oje šalių. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, nuo 1992 m. priklausantis šiai sąjungai. Nuo 2007 m. Kaune kasmet rengiama Hanzos miestų sąjungos šventė – „ Hanzos dienos“. Šis kultūros keliasi driekiasi per Lietuvos Respublikos teritoriją, taip atverdamas galimybes Lietuvai prisijungti prie šio sertifikuoti Europos Tarybos kultūros kelio.
Daugiau informacijos apie Hanzos kelią
Geležinės uždangos kelias
2019 metais suteiktas Europos Tarybos kultūros kelio sertifikatas. Kelias sujungia kultūrines ir istorines vietas, susijusias su politine, karine ir ideologine užtvara, kuri buvo pastatyta Šaltojo karo metu, kaip priminimą apie taiką ir susitaikymą po „Geležinės uždangos“ griūties. „Geležinės uždangos“ kelias driekiasi per 20 Europos šalių, sujungdama daugybę istorinių pastatų, paminklų, muziejų ir objektų, kurie mums primena apie suskaldytos Europos istoriją. Nacionaliniai parkai su įvairia augmenija ir fauna bei unikaliais kraštovaizdžiais, kurie beveik nepaliesti žmogaus rankos, nes pateko į pasienio zoną, taip pat charakterizuoja šį kelią.
,,Geležinės uždangos’’ kultūros keliasi driekiasi per Lietuvos Respublikos teritoriją, taip atverdamas galimybes Lietuvai prisijungti prie šio sertifikuoti Europos Tarybos kultūros kelio.
Daugiau informacijos:https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/iron-curtain-trail
Impresionizmų keliai
2018 metais suteiktas Europos Tarybos kultūros kelio sertifikatas. Impresionizmų kultūros kelias sujungia daugybę pagrindinių objektų, kurie susiję su XIX ir XX a. impresionistų tapyba: vietos, kuriose anksčiau gyveno tokie dailininkai kaip K. Monė, P.O. Renuar ar J.Toorop, vietos, kurios juos įkvėpė, meno kolonijos, kurias jie įkūrė ar kuriose jie dalyvavo, muziejai ir kultūros erdvės, kuriose eksponuojami jų darbai. Šešiose valstybėse narėse – Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje ir Nyderlanduose – yra organizuojama daugybė parodų, susitikimų, švenčių ir konferencijų.
,,Impresionizmų keliai’’ – kultūros keliasi driekiasi per Lietuvos Respublikos teritoriją, (Nidos kolonija) taip atverdamas galimybes Lietuvos institucijoms įsijunti į šio sertifikuoto Europos Tarybos kultūros kelio veiklą.
Daugiau informacijos:https://www.coe.int/en/web/cultural-routes/impressionisms-routes
Atnaujinimo data: 2023-09-21